Neseniai sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują papildomo apmokėjimo gydymo įstaigoms už gerus darbo rezultatus tvarką. Tuo siekiama, kad pacientai sulauktų kuo daugiau šeimos gydytojų dėmesio, geresnės pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei prieinamumo. Kartu patobulinamas šių paslaugų apmokėjimas skatinant gydymo įstaigas siekti gerų darbo rezultatų.

Dabar ligonių kasos, gydymo įstaigoms mokėdamos už šeimos gydytojų darbą, atsižvelgia ne tik į prisirašiusiųjų kiekį (nustatyta metinė bazinė kaina mokama už kiekvieną prisirašiusį prie sveikatos priežiūros įstaigos gyventoją), bet ir į atliktų tam tikrų paslaugų, tyrimų bei procedūrų skaičių (papildomai mokama kaip už skatinamąsias paslaugas). Skatinti šeimos gydytojus už jų suteiktas atitinkamas (skatinamąsias) paslaugas pradėta nuo 2003–iųjų, o nuo 2006–iųjų mokami priedai už gerus darbo rezultatus: už kiekvieno privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto asmens, prisirašiusio prie sveikatos priežiūros įstaigos, ambulatorinę sveikatos priežiūrą įstaigai papildomai mokama 10 Lt, už pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūrą – 1,2 lito. Tos lėšos buvo skiriamos visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, tačiau iki šiol dar nebuvo patvirtinti gerų darbo rezultatų rodikliai.

Dabar sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje tvarkoje numatyta įstaigas vertinti ir joms mokėti už gerus darbo rezultatus pagal šiuos rodiklius: vaikų ir suaugusiųjų priežiūros intensyvumą (vertinama, ar prisirašiusieji pacientai apsilanko pas šeimos gydytoją bent kartą per metus pasitikrinti sveikatos) ir prevencinių programų vykdymą (atsižvelgiama į Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių ir Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programų rezultatus).

Numatoma, kad teritorinės ligonių kasos vertins ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis priežiūros rodiklius (analizuos, kaip dažnai pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis – arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga – yra gydomi ligoninėse ar siunčiami konsultuotis pas specialistus, kaip dažnai šie pacientai lankosi pas šeimos gydytojus), tačiau mokėdami už gerus darbo rezultatus į tai neatsižvelgs. Vertinant sergančiųjų lėtinėmis ligomis konsultacijų skaičiaus rodiklį, bus siekiama, kad visi pacientai būtų konsultuojami ne rečiau, negu numatyta ligų gydymo metodikose.

Specialistų nuomone, šie rodikliai parodo bendrą šeimos gydytojo darbo intensyvumą, atliekamą prevencinį darbą bei ligų, kuriomis sergama dažniausiai, gydymo rezultatus. Jei sergantieji lėtinėmis ligomis dažnai gydomi ligoninėse, nesiunčiami pagal ligų gydymo metodikas specialistų konsultacijoms arba labai dažnai siunčiami, galime daryti išvadą, kad šių pacientų priežiūra pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose nepakankama. Be to, šiuos rodiklius (jie bus nustatomi kartą per pusmetį) paprasta apskaičiuoti pagal turimus duomenis.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
www.vlk.lt