Ne slėpti, o gydyti

Redakciją pasiekė skaitytojo laiškas: „Jau pora mėnesių pastebiu nedidelį kraujo kiekį, pasirodantį tuštinimosi pabaigoje bei ant tualetinio popieriaus, ypač pasituštinus kietomis išmatomis. Kraujas šviesiai raudonos spalvos. Esu susirūpinęs, daug domėjausi internetiniuose puslapiuose apie mane varginančius simptomus. Ar tai gali būti hemorojus, kaip nuo jo apsisaugoti ir gydytis? O gal tai kokios kitos vidaus organų ligos požymis?“. Apie minėtus simptomus redakcija sulaukia ne vieno skaitytojo klausimo, todėl temą apžvelgsime plačiau.

Pagrindinės priežastys

Nors hemorojus žinomas nuo senų laikų, jo priežastys iki šiol lieka neaiškios. Vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis neabejotinai skatina ligos simptomus, tačiau tai nėra būtini hemorojui atsirasti. Tam įtakos gali turėti keletas veiksnių:
•   paveldimumas;
•   ilgalaikis stovimas ar sėdimas darbas;
•   veninių vožtuvų nepakankamumas;
•   sunkumų kilnojimas;
•   nėštumas bei hormoniniai pokyčiai;
•   vyresnis amžius;
•   antsvoris.

Būdingi nusiskundimai

Hemorojus gali būti daugelį metų besimptomis. Vėliau gali pasireikšti išeinamosios angos negausiu kraujavimu ir niežėjimu, taip pat skausmu, diskomfortu. Ligai progresuojant, pasireiškia stipresnis kraujavimas. Iš pradžių hemorojiniai mazgai išlenda į išorę tik tuštinantis ir po to savaime sugrįžta, o, ligai progresuojant, nuolat būna išorėje.

Kaip gydoma?

Žmonės dažnai delsia ir nesigydo hemorojaus, vengia kreiptis į gydytoją. Tačiau, laiku pastebėjus, ligą galima išgydyti vaistais, atliekant specialias procedūras ir išvengti operacijos. Lengvos stadijos hemorojiniai mazgai gydomi konservatyviomis priemonėmis:
•   dieta (nevartoti alkoholio, aštrių prieskonių, daugiau valgyti vaisių ir daržovių, kruopų, rupios duonos, sėlenų),
•   vengti vidurių užkietėjimo,
•   išangės higiena (apsiplauti po kiekvieno pasituštinimo),
•   dubens raumenis stiprinantys fiziniai pratimai,

Jei vyrauja išorinis hemorojus, dažnai prausiantis su muilu, pašalinamas išorinis apsauginis odos sluoksnis, dėl to vaikštant hemorojaus mazgai dėl trinties daugiau žalojami. Norėdami to išvengti, patepkite kremu, vazelinu, taip pat tinka bet kurie hemorojui gydyti skirti kremai.

Tačiau šios bendros priemonės ne visada veiksmingos. Prisireikia medikamentinio gydymo. Kraujavimas dažniau gydomas žvakutėmis. Taip siekiama sukelti hemorojinių mazgų regresiją ir sumažinti kraujavimo tikimybę. Esant hemorojinių mazgų uždegimui, neretai tenka slopinti ir skausmą. Tam dažniau naudojami antihemorojiniai tepalai. Jų sudėtyje būna hormoninių ar skausmą mažinančių veikliųjų medžiagų.

Jei šios priemonės neveiksmingos, taikomi sudėtingesni gydymo metodai:
•   skleroterapija (aplink hemorojinius mazgus maitinančias kraujagysles, suleidžiama specialaus tirpalo, užspaudžiamas jų spindis ir taip mažinamas mazgų prisipildymas krauju),
•   guminės ligatūros (ant hemorojinio mazgo pagrindo uždedamas guminis žiedas ir mazgas po kiek laiko nukrenta).

Esant sunkesnio laipsnio ligai, hemorojiniai mazgai operuojami.

Išvengti ligos padėtų:
•   Tinkama mityba. Subalansuota, gausi augalinių skaidulų, turinti mažai riebalų ir ne itin aštri dieta garantuoja darnią žarnyno veiklą ir reguliarų išsituštinimą minkštomis, gerai susiformavusiomis išmatomis.
•   Gyvensena. Nuolatinis sėdėjimas automobilyje, darbas biuro kėdėje skatina hemorojaus atsiradimą. Būtina atsikelti ir pajudėti. Pasivaikščiojimas, gimnastika, plaukimas ar važinėjimas dviračiu – geri būdai sportuoti, ko negalima būtų pasakyti apie šokinėjimą, tenisą, bėgiojimą ristele, nes tai papildomai apkrauna dubenį ir gali tik pabloginti būklę.
•   Higiena. Higiena prasideda pasirenkant apatinius drabužius. Medvilniniai drabužėliai nedirgina odos, leidžia odai kvėpuoti, sugeria prakaitą.

Vidurių užkietėjimas

Žarnyno nepraeinamumas