Rinosinusitas, polipai ir astma – skirtingos ligos ar vienos išraiška?

2012-02-26

Susirgote lėtiniu rinosinusitu, gydytojai aptiko nosies polipų, o galiausiai nustatė ir astmos požymių. Galbūt šios trys ligos yra vienos ligos išraiška? Kas yra lėtinis rinosinusitas, kodėl išsivysto nosies polipozė ir koks yra šių ligų ryšys su astma? Konsultuoja Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė.

Trunka ilgiau negu 12 savaičių

Lėtinis rinosinusitas – ilgiau negu 12 savaičių trunkantis nosies ir prienosinių ančių (sinusų) gleivinės uždegimas, kuriam būdinga nosies užgulimas (sunku kvėpuoti pro nosį), išskyros iš nosies arba į nosiaryklę (kai žmogus atkrenkščia sekreto), spaudimas ir skausmas veido (akiduobių, kaktos, skruostų) srityje ir susilpnėjusi uoslė arba visiškas jos netekimas. Tokius negalavimus mini pas gydytoją atėjęs žmogus. O gydytojas, apžiūrėjęs nosies landą, gali pamatyti pūlingą sekretą, paburkusią gleivinę ir polipus.

Rinosinusitas ir polipai – būtinai kartu?

Ar žmogui, kuris nuolat kenčia dėl rinosinusito, būtinai susiformuos ir nosies polipai? „Tikrai ne visiems pacientams rinosinusitas pasireiškia kartu su nosies polipoze. Tačiau daliai pacientų polipų atsiranda progresavus ligai, t.y. tai negydomo ar netinkamai gydomo lėtinio rinosinusito pasekmė. Kita vertus, tikslaus atsakymo į klausimą, kodėl vieniems formuojasi polipai, kitiems – ne, nėra. Tačiau tiksliai žinoma žmonių, kuriems visada kartu pasireiškia lėtinis rinosinusitas, nosies polipozė ir astma, grupė. Tai žmonės, kuriems nustatytas aspirino išprovokuotas kvėpavimo takų sindromas arba vadinamoji „aspirininė triada“, t.y. kai dėl įgimtų savybių žmogus negali vartoti aspirino, analgino ar kitų vaistų nuo skausmo ir uždegimo, nes yra padidėjęs jautrumas šiems preparatams, o jų pavartojus pasireiškia visų minėtų ligų simptomai“, – pažymi gydytoja.

Kita būklė, kai kartu su lėtiniu rinosinusitu aptinkama ir nosies polipų, – kai sergama grybeliniu alerginiu rinosinusitu. Yra ir kitos ligos, pvz., cistinė fibrozė ar sarkoidozė, kurių metu taip pat nustatomas rinosinusitas ir nosies polipai.

Yra astma, yra ir polipai?

Tikimybė, kad uždegimas iš viršutinių kvėpavimo takų (nosies, prienosinių ančių) leisis žemyn, gilės ir išplis į bronchus, gana didelė. Todėl ryšys tarp lėtinio rinosinusito ir astmos irgi yra: galima daryti prielaidą – jeigu pacientui pasireiškė astma, vadinasi, liga yra išplitusi. Tad ar galima sakyti, kad lėtinis rinosinusitas su ar be nosies polipų yra skirtingos lėtinės nosies gleivinės ir prienosinių ančių uždegiminės ligos stadijos, ir tai reiškia, kad jeigu žmogus serga rinosinusitu, galiausiai atsiras ir polipų, o tie, kuriems yra polipų, dažniausiai jau serga ir astma? „Iš tiesų, gali būti ir tokia ligos eiga. Juk kuo didesnius sinusų pokyčius, uždegimą nustatome, tuo sunkesnė ir astmos eiga. Ir, priešingai, mažindami viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, mažiname ir vaistų astmai gydyti poreikį“, – pabrėžia medikė.

Kaip nesusirgti, arba rinosinusito priežastys

Anot gydytojos, svarbią reikšmę rinosinusitui vystytis suteikia alerginis veiksnys. „Įsijautrinimas oro alergenams ir alerginis rinitas – tai predisponuojantys veiksniai. Tačiau Kauno klinikose atlikti tyrimai įrodė, kad tik maždaug pusė pacientų, sergančių lėtiniu rinosinusitu, yra alergiški kokiam nors oro alergenui (namų dulkių erkėms, žiedadulkėms, pelėsiams, gyvūnams)“, – sako medikė.

Antras svarbus veiksnys, lemiantis rinosinusito išsivystymą, – imuninės sistemos nepakankamumas. Šia liga sirgs pacientai, kurių organizmas nepagamina pakankamo kiekio antikūnų, t.y. tų apsauginių baltyminių molekulių, kurios reikalingos kovojant su infekcija. Dėl to infekcija nuolat glūdi sinusuose, nosies landoje ir kelia uždegimą.

Dar viena ligos priežastis – bakterinė infekcija. Kita vertus, ne visiems pacientams dėl bakterinės infekcijos vystosi rinosinusitas. „Kodėl – tikslaus atsakymo vėlgi nėra. Manoma, kad įtakos tam turi ir bakterijų rūšys, kurios, sudarydamos kolonijas, pasislepia gleivėse ir tampa nepasiekiamos antibiotikams“, – priežastis vardija pašnekovė. Ir galiausiai daliai pacientų rinosinusitas vystosi dėl sutrikusios mukociliarinės (apsivalymo) funkcijos. Kaip žinoma, nosies, sinusų gleivinės epitelis turi plaukelius, kurie išvalo nešvarumus, apsaugo nuo užterštų dalelių, infekcijos. Kai šis apsivalymas sutrinka, vystosi rinosinusitas. Anksčiau buvo manoma, kad rinosinusito priežastis gali būti ir kreiva nosies pertvara. Įrodyta, kad taip nėra.

Veido rentgenograma – visiškai neinformatyvi

Diagnozuodamas rinosinusitą, gydytojas gali atlikti prekinę rinoskopiją, kai skėtikliu apžiūri nosies landą, arba endoskopiją – išplėstinį tyrimą, kai nosies landa, kriauklės apžiūrimos giliau, todėl galima pamatyti mažesnius polipus, kitus pakitimus. Labai populiarus tarp šeimos gydytojų tyrimas veido rentgenograma, doc. J.Staikūnienės teigimu, siekiant nustatyti rinosinusitą ji visiškai neinformatyvi ir nereikalinga. Tai patvirtina ir Lietuvos, ir Europos specialistai. Svarbu žinoti kad ir prienosinių ančių kompiuterinė tomograma (KT) nėra diagnostinis rinosinusito tyrimas ir atliekama tik planuojant operaciją, nes reikalinga tik operacijos apimčiai numatyti. Užtat visus sergančiuosius lėtiniu rinosinusitu būtinai reikia ištirti, ar neserga alergija, nes alergija yra dažniausias ligą palaikantys veiksnys. Ar reikia sudėtingų imuninės sistemos tyrimų, nuspręs gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas.

„Taip pat būtina paklausti ligonį, ar nėra astmos požymių – nėra dusulio, kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo, švokštimo priepuolių, ypač naktį“, – sako gydytoja. Siekiant išsiaiškinti, ar rinosinusitą nesukėlė infekcija, bakterijos, iš nosies imamas pasėlis.

Kada sunerimti?

Jeigu rinosinusitą sukėlė alergenas, būtina vengti kontakto su juo. Taip pat nepamiršti, kad įrodytas tokios paprastos priemonės, kaip nosies ertmės plovimas jūros druskų tirpalais, efektyvumas. Rinosinusitas gydomas uždegimą mažinančiais vietinio poveikio gliukokortikosteroidais (purškalais). Gydymas gana ilgas – 3 mėn. ir ilgiau. Jeigu nustatoma alergija, papildomai skiriama antialerginių vaistų. Antibiotikų terapija skiriama, jeigu ligą sukelia bakterijos. Jų dažniausios – Haemofilus influenza, stafilokokai (auksinis stafilokokas), streptokokai. Antibiotikai taip pat turi būti vartojami ilgai – iki 3 mėn. Taigi rinosinusito gydymo esmė – mažinti uždegimą, ieškoti ligos priežasčių ir stengtis jas panaikinti.

Gydymas nelabai skiriasi, ar rinosinusitas pasireiškia kartu su polipoze, ar be jos. Nustačius ir polipus, kartu su nosies purškalais skiriama ir uždegimą mažinančių geriamųjų vaistų. Jei gydymas neveiksmingas, svarstoma dėl operacijos tikslingumo.

Anot medikės, svarbu žinoti, kad lėtinis rinosinusitas – tai abiejų pusių uždegimas, tai nėra vienos pusės užburkimas, užgulimas ar skausmas. „Sunerimti reikėtų, jeigu į rinosinusitą panašus požymiai pasireiškia tik vienoje veido pusėje. Tada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti infekcijos į smegenis išplitimo arba galvos smegenų naviko požymiai. Tokiu atveju žmogus karščiuoja, skundžiasi stiprėjančiu vienos veido pusės skausmu, akis tarsi iššoka, negali jos atmerkti, pasireiškia regėjimo sutrikimai, dvejinimasis, gali kraujuoti iš nosies“, – grėsmingos komplikacijos požymius vardija doc. J.Staikūnienė.

Parengė Anastasija Aleksandrova


Rašyti komentarą

Captcha
Anekdotai

archyvas