Visa tiesa apie randų šalinimą
Ne tik moterys, bet ir vyrai, turintys veidą ar kitą atvirą kūno vietą bjaurojantį randą, jį traktuoja ne tik kaip kosmetinę, bet ir psichologinę problemą, kuri trukdo pasitikėti savimi. Net psichologai teigia, jog aktyvus randų gydymas iš tiesų stiprina žmogaus pasitikėjimą savimi. Todėl išvešėjusius randus būtina gydyti ir tinkamai prižiūrėti.
Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu prof. Ryčiu Rimdeika.
Šiandieninė farmacijos ir grožio pramonė gali jums pasiūlyti įvairiausių randų gydymo priemonių, tačiau net ir visas jas išbandę neretai galite likti nepatenkinti rezultatais. Mat randas randui nelygu. Svarbiausia yra nustatyti, kodėl tas randas bjauroja jūsų išvaizdą, ir parinkti tinkamas priemones randui gydyti. Teisingai parinkus rando gydymo metodą, paprastai pavyksta gerokai pagražinti net ir pačius bjauriausius randus arba net iš viso jų atsikratyti.
Randų būna visokių
Randas yra žymė po buvusio sužalojimo, traumos, operacijos arba kitos medicininės intervencijos: po skiepų, nudegimo, įpjovimo, įkandimo, apgamo pašalinimo, apendicito operacijos ir pan. randai būna trijų rūšių: hipertrofiniai, keloidiniai ir atrofiniai. Pagal išvaizdą hipertrofiniai randai paprastai būna raudonos spalvos, išvešėję ir iškilūs. Juos gali perštėti arba net skaudėti. Tokie randai dažnai susidaro po nudegimų.
Atrofiniai randai paprastai būna įdubę ir išsiplėtę. Jie atsiranda, kai sutrinka gijimo procesas ir susidaro nepakankamas jungiamojo audinio kiekis, pavyzdžiui, išnykus spuogams.
„Rando ryškumas priklauso nuo žaizdos formos, užterštumo, sužeidimo būdo. Ne visiems žmonėms ir ne visuomet žaizdos gyja vienodai. Netgi tiems patiems žmonėms įvairiose kūno vietose randai gali gyti skirtingai, - aiškina prof. R. Rimdeika. - Randėjimas priklauso nuo teisingo žaizdos gydymo ir jos priežiūros. Jei gydymas buvo tinkamas arba operacijos metu audiniai nebuvo labai traumuojami ir pjūvis buvo užsiūtas tvarkingai, paprastai randas formuojasi normalus, nebūna ryškus ir didelis. Tačiau jei sužalojimas buvo labai grubus, audiniai stipriai traumuoti (pvz., nudegė didelis audinių plotas), žaizdos gydymas užsitęsė arba nebuvo tinkamai gydyta, galima tikėtis, kad randas bus išvešėjęs ir iškilęs."
Kita vertus, randėjimas yra labai individualus procesas. Vieniems randai linkę labiau išvešėti, o kiti žmonės tokio polinkio neturi. Medicinos statistika byloja, kad baltaodžių žmonių randai linkę išvešėti tik 1-2 proc. atvejų.
O juodaodžiams randai būna linkę į hipertrofinį išvešėjimą net iki 30 proc. atvejų. Randas būna daugiau ar mažiau matomas. „Jei operacinis pjūvis padaromas natūraliose odos raukšlėse, randas bus mažiau matomas. Taip pat rando matomumui reikšmės turi ir žmogaus amžius. Todėl pooperaciniai randai mažiau matomi vaikui negu vyresnį nei 60 metų žmogui, kurio audiniai jau yra senstelėję", - patirtimi dalijasi profesorius.
Beje, pasak R. Rimdeikos, yra kelios kūno vietos, kuriose keloidiniai ar hipertrofiniai randai susiformuoja dažniausiai: tai krūtinkaulis, viršutinė nugaros dalis, apatinė veido ir kaklo dalis. Ant pečių, kelių ir alkūnių randai yra linkę išsitampyti, todėl tose vietose formuojasi įdubęs, bet platus randas. Operaciniai randai po cezario operacijos ar išvaržos atveju nelinkę išvešėti.
Įspėjimas mėgstantiems degintis saulėje: norint išvengti padidėjusios randų pigmentacijos po operacijų, reikia kurį laiką vengti degintis saulėje ir nesilankyti soliariumuose.
Yra keli randų gydymo būdai. „Vienas iš jų - nieko nedaryti. Vykstant rando brendimui, laikui bėgant randas taps labiau elastingas ir mažiau matomas. Tačiau tai galutinai įvyks maždaug per trejus metus. Po sudėtingų sužalojimų ar operacijų randai įprastą savo išvaizdą įgauna per 6 mėnesius, todėl iki to laiko spręsti apie rando išvaizdą net neverta", - teigia plastinės chirurgijos specialistas. Kitas būdas - randą gydyti konservatyviai. Pirmoji priemonė šiuo atveju yra silikono preparatai.
