Kas gali sukelti slogą

Sloga gali būti įvairios kilmės. Dažniausia-infekcinė sloga. Ji gali būti ūminė ir lėtinė. Ligą sukelia virusai, dažniausiai – rinovirusai (žinoma apie 100 šio viruso serotipų), rečiau gripo A ir B, paragripo, respiraciniai sincitijaus, adenovirusai. Ūminė sloga pasireiškia sumažėjus organizmo atsparumui, peršalus. Ypač greitai suserga neužsigrūdinę ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.

Paskutiniu metu padaugėjo ir alerginių rinitų (tiek sezoninių,tiek nuolatinių). Ūminis sezoninis rinitas susijęs su žydinčių augalų dulkelių pasklidimu aplinkoje, todėl dar vadinamas „šieno“sloga. Tokia rinito forma pasikartoja tuo pačiu laiku, žydint kuriam nors vienam ar keliems augalams. Sergant sezoniniu rinitu, vargina čiaudėjimas, niežtinčios akys, ašarojimas ir vandeningas sekretas iš nosies.  Nuolatinis alerginis rinitas susijęs su dideliu organizmo jautrumu daugeliui įvairių medžiagų - alergenų, su kuriais žmogus nuolat kontaktuoja, taip pat maisto produktams, bakterinei infekcijai. Tokie ligoniai skundžiasi nosies takų  užsikimšimu ir nuolatiniu vandeningu, gleivėtu sekretu iš nosies.

Suaugusių žmonių tarpe slogą gali sukelti ir kitos-retesnės - priežastys, pvz.,sloga gali būti trauminės kilmės, kai prasideda po chirurginės intervencijos, manipuliacijos nosies ertmėje arba dirginant svetimkūniui. Kartais ūminis rinitas būna profesinis, kai veikia metalo, anglies, mineralų dulkės, dūmai, dujos, aerozoliai. Nosies purškalai, vaistai nuo padidėjusio kraujo spaudimo, hormonai ir psichotropiniai vaistai dažnai sukelia lėtinį nosies užgulimą; aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo  gali sukelti nosies užgulimą, slogą, astmą. Lėtinio rinito simptomus sustiprina alergija, stresas, hormoniniai pokyčiai (pvz.,susiję su menstruacijomis,menopauze ), ryškūs temperatūrų svyravimai ir cheminės dirginančios medžiagos.