+0
-2
-2

 

migrena/4394″>Migrena –  ne tik galvos skausmas, tai neurologinis susirgimas, kurį sukelia visumą galvos smegenų veiklos sutrikimų. Tai yra sutrikimai, susiję su pakitusiomis biocheminėmis reakcijomis, kurios prasidėjus, jau nesustoja, o tik vystosi toliau, sukeliant vis naujus simptomus.

Tokiu būdu, migrenos priepuolis skirstomas į kelias fazes: prodrominė fazė, esanti kelias valandas ar net dienas prieš pasireiškiant galvos skausmui, migreninė aura, atsirandanti betarpiškai prieš galvos skausmą, galvos skausmo fazė, galvos skausmo mažėjimo fazė ir laikotarpis po galvos skausmo priepuolio, taip pat besitęsiantis kelias valandas ar paras.

Prodrominė fazė atžymima beveik 60% pacientų, kuomet jie skundžiasi psichologiniu diskomfortu (padidėjęs nerimas, sutrikusi nuotaika, sudirginimas, apsunkintas susikaupimas ar atvirkščiai, padidėjęs aktyvumas ir euforija), vegetatyviniais simptomais (virškinimo sutrikimas, širdies plakimas, dažnas šlapinimasis). Nekurie pacientai negali apibudinti prodrominės fazės simptomų ir patiria tik „artėjančio priepuolio pojūtį“.

Migreninė aura – tai neurologinių sutrikimų kompleksas, atsirandantis preiš arba galvos skausmo pradžioje. Apie 20% pacientų kartų su migrena patiria migrenos aurą. Paprastai po auros seka sunkus migrenos galvos skausmo priepuolis, nors niekusiems pacientams galvos skausmas neišsivysto („begalvė „ migrena). Migreninė aura tęsiasi apie nuo 5 min iki 1 valandos (vidutiniškai 20 min). Toliau visi pokyčiai visiškai išnyksta.

Dažniausiai galvos skausmas yra vienpusis ir pulsuojantis. Nevartojant vaistų, migrenos priepuolis tęsiasi 4-72 valandas, vidutiniškai 24 valandas. Besibaigiant priepuoliui, galvos skausmas mažėja ir prasideda fazė po priepuolio, kuomet pacientai jaučia ženklų bendrą silpnumą, nuovargį.

Beveik 100% pacientų migreninis galvos skausmo priepuolis susijęs su lydinčiais simptomais (pykinimas, vėmimas, šviesos ir garso baimė). 60-70% pacientų atžymi prodrominės fazės simptomus.

Apie 30% pacientų atžymi kartų su migrena lydinčius susirgimus, kurie nėra, iš esmės, migrenos pasireiškimu, tačiau, taip pat, įtakuoja ligos eigą, jos gydymą, paciento gyvenimo kokybę. Dažniausiais lydinčiais susirgimai yra nerimas, depresija, miego sutrikimas, lėtiniai įvairios lokalizacijos skausmai, arterinė hipertenzija, hipotenzija ir pan.

Jau buvo minėta apie tai, kokia sunki ir sudėtinga gali būti migrenos eiga ir kaip ji neigiamai veikia paciento gyvenimą. Tuo tarpu, nepaisant viso ligos dramatizmo, migrenos priepuolis nėra pavojingas, ypatingai teisingai jį gydant. Neesant migrenos priepuoliams, žmonės, sergantis migrena, jaučiasi visiškai sveikai. Gydytojai baiminasi tik migrenos komplikacijų.

Migrenos klubas