Straipsniai

Daugelis žmonių kartas nuo karto vis patiria sutrikimų, pasireiškiančių skausmu po duobute, pykinimu, rėmens graužimu, atsirūgimu rūgščiu turiniu ir pan.. Dažniausiai šie simptomai būna susiję su pasikeitusia mityba (valgant daugiau keptų, aštrių, riebių patiekalų), darbo pobūdžiu (pavyzdžiui, sezoninis darbas sode, kuomet tenka dirbti pasilenkus), stresu.
Tyrimų duomenimis, rėmuo kasdien vargina net 9 procentus Lietuvos gyventojų,  o apie 20 procentų mūsų – 1-3 kartus per savaitę.
    
Kodėl ėda rėmuo?
Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) metu sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir todėl skrandžio (rečiau dvylikapirštės žarnos) turinys nuolat patenka į stemplę (šis reiškinys ir vadinamas refliuksu). Normaliomis sąlygomis apatinis stemplės raukas neleidžia rūgščiam skrandžio turiniui patekti į stemplę. Bet sfinkteriui susilpnėjus, jis ten patenka ir sukelia pojūčius, kuriuos dažniausiai įvardiname kaip rėmens graužimą – deginantį, graužiantį skausmą “po duobute” ir už krūtinkaulio. Rėmuo dažniau vargina žmones, kurių skrandžio rūgštingumas padidėjęs.

Soda ar pienas – netinka nei vienas
Žinomas „liaudiškas“gydymo metodas – sodos tirpalo gėrimas. Jį vartojama rėmens ir kitų padidėjusio skrandžio rūgštingumo sukeltų simptomų gydymui. Soda neutralizuoja rūgštingumą, tačiau itin trumpam laikui, kadangi jai patenkant į skrandį išsiskiria anglies dvideginis, kuris dirgina skrandžio gleivinėje esančias liaukutes, kurios pagamina dar didesnį druskos rūgšties kiekį. Galėčiau pateikti ir faktus: 3 gramai sodos (natrio hidrokarbonato) palaiko skrandžio rūgštingumą normos ribose vidutiniškai 75 minutes, tačiau po 1-2 valandų, prasidėjus “reaktyviai” druskos rūgšties gamybai rūgštingumas būna dar didesnio laipsnio, nei prieš geriant sodą. Tačiau ar to reikia sergančiam? Net neabejoju, kad jūsų atsakymas – neigiamas.
Labai dažnai soda geriama kartu su pienu. Atrodytų, visiškai nepavojingos medžiagos, tačiau toks derinys gali sutrikdyti organizmo rūgščių šarmų balansą. Tokį „gydymosi“ metodą praktikuojant nuolat galite susikurti dar didesnę problemą, pavyzdžiui, inkstų akmenligę. Pratęskim „pienišką“ temą, nes būtent šalto ar šilto pieno gėrimas dažnai laikomas patikimu vaistu nuo rėmens graužimo ar skrandžio skausmo. Pieno sugebėjimai sumažinti rūgštingumą – labai riboti. Labai gaila, bet pienas simptomus numalšina tik trumpam. Skysčiui pasišalinus iš skrandžio simptomai vėl atsinaujina. Piene esantys baltymai ir kalcis taip pat provokuoja rūgšties gamybą skrandyje, tiesa, ne taip smarkiai kaip sodos tirpalas. Kita vertus, nemalonūs simptomai pasireiškia ne tik tada, kai rūgštingumas padidėjęs. Rėmuo gali varginti ir esant visiškai normaliam ar net sumažėjusiam rūgštingumui skrandyje. Tiesiog per atsipalaidavusį rauką skrandžio turinys (kuris turi būti rūgštus) patenka į stemplę ir tai jau sukelia problemų.

Ką daryti?
Geriausia, ką jūs galite ir TURITE padaryti – kreiptis gydytojo konsultacijos, kad būtų įvertinta jūsų sveikatos būklė, simptomai bei jų priežastis. Rimtos ligos galima išvengti tik laiku pradėjus kovoti su jos priežastimi (liaudies metodais šalintumėte ne priežastį, o pasekmes). Specialisto patarimai padės jums išspręsti problemą bei išsaugoti sveikatą.
Tačiau, kol apsilankysite pas gydytoja, vietoj pieno stiklinės verčiau išgerkite tam skirto vaisto, pavyzdžiui, ranitidino (Raniberl ®). Ranitidinas – tai specifinis, greitai veikiantis histamino H2 receptorių antagonistas. Jis slopina pagrindinę, dirgiklių sukeltą ir naktinę skrandžio rūgšties sulčių sekreciją, mažina bendrą skrandžio sulčių kiekį, jų rūgštingumą.  Raniberl ® jau keletą metų yra populiariausias vaistas Lietuvoje nuo rėmens ir padidėjusio rūgštingumą. Dėl vaisto vartojimo nepamirškite pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė Viktorija Matulevičienė
Šaltinis