<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" version="2.0">
<channel><title>Naujausi straipsniai</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/4</link><description></description><lastBuildDate>Thu, 11 Mar 2010 00:00:24 +0200</lastBuildDate><generator>DreamsCMS</generator><ttl>60</ttl><item><title>Depresijos diagnostika</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/depresijos-diagnostika/53468</link><description>Depresija &amp;ndash; liga, varginanti ir pacientą, ir gydytoją. Ji pasireiškia įvairiausiais simptomais, kurie atitinka somatinių ligų požymius (cukrinio diabeto, onkologinės ligos, lėtinio nuovargio sindromo, vitaminų ar kitų medžiagų trūkumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kvėpavimo sistemos sutrikimų). Dėl šių priežasčių depresiją sunku atskirti ne tik nuo psichikos sutrikimų, bet ir nuo somatinių ligų. Kita vertus, būna atvejų, kai pacientas serga ir somatine liga, ir depresija.&#13;
Norint tiksliai diferencijuoti somatines ligas, svarbu įvertinti ne tik ligos anamnezę ar klinikinių bei laboratorinių tyrimų duomenis, bet ir paciento gyvenimo būdo, socialinės elgsenos kitimą. Verta atkreipti dėmesį, kad kai kurie elgsenos tyrimai pateikia prielaidas, jog buvusiose Tarybų Sąjungos valstybėse žmonės rečiau kreipiasi į psichiatrus nei Vakaruose. Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į psichiatrus žmonės labiau linkę savo problemas priskirti somatiniams negalavimams ir dažniau dė&amp;nbsp; psichikos problemų kreiptis į šeimos gydytojus bei kitus somatinių ligų specialistus (1&amp;ndash;5).</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Tue, 09 Mar 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/depresijos-diagnostika/53468</guid></item><item><title>Cukrinio diabeto įtaka onkologinėms ligoms</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/cukrinio-diabeto-itaka-onkologinems-ligoms/53467</link><description>Cukrinis diabetas (CD) &amp;ndash; tai lėtinė liga, kuria sergamumas pasaulyje didėja. Kai kurie mokslininkai šių dienų situaciją vaizdingai vadina &amp;bdquo;cukrinio diabeto epidemija&amp;ldquo;. CD būdinga sutrikusi žmogaus medžiagų apykaita, todėl atsiranda nuolatinė hiperglikemija. Skiriamas 1 tipo CD, kai gliukozės koncentracija kraujyje padidėja dėl insulino trūkumo, ir 2 tipo CD, kuriam būdingas audinių ląstelių rezistentiškumas insulinui, todėl kraujyje daugėja ne tik gliukozės, bet ir insulino. Ši liga dažnai sukelia įvairių komplikacijų, tiek išsivystančių ūmiai, tiek laipsniškai, ir taip blogina ligonių gyvenimo kokybę, mažina trukmę. Daugelis epidemiologinių tyrimų patvirtino ryšį tarp CD ir daugelio organų onkologinių ligų. Pagrindinis veiksnys, skatinantis onkologines ligas CD sergantiems ligoniams, yra hiperinsulinemija. Insulinas svarbus ne tik medžiagų apykaitai, bet veikia ir ląstelių gyvavimo ciklą, skatina dalijimąsi.&amp;nbsp;</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Fri, 05 Mar 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/cukrinio-diabeto-itaka-onkologinems-ligoms/53467</guid></item><item><title>PPI gydymo pasekmės</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/ppi-gydymo-pasekmes/53466</link><description>Protonų pompos inhibitoriai (PPI) yra veiksmingiausi skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai. Tai vieni dažniausiai išrašomų vaistų pasaulyje, nes jie labai veiksmingi ir mažai toksiški, ypač vartojant juos trumpą laiką. Apskaičiuota, kad 2006 metais pasaulyje PPI buvo išrašyta už 24 milijardus JAV dolerių (1). PPI dažnai skiriami ilgam laikui gydyti, tačiau, paskelbus duomenų apie ilgalaikio gydymo PPI pasekmes, kaip antai padidėjusią kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijų riziką, o pastaruoju metu &amp;ndash; ir apie padidėjusią kaulų lūžių riziką,&amp;nbsp; suabejota tokio gydymo saugumu (2).</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Wed, 03 Mar 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/ppi-gydymo-pasekmes/53466</guid></item><item><title>Metabolinio sindromo nustatymo dažnis ir tikslumas</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/metabolinio-sindromo-nustatymo-daznis-ir-tikslumas/53465</link><description>Metabolinis sindromas yra apibrėžiamas kaip skirtingų rizikos veiksnių grupė, kurią sudaro centrinis nutukimas, hipertenzija, dislipidemija, atsparumas insulinui. Dėl nutukimo epidemijos ir sėslaus gyvenimo būdo šis sindromas darosi vis dažnesnis: šiuo metu jo paplitimas pasaulyje siekia apie 35 proc. (1). Per pastarąjį dešimtmetį įvairios medicinos organizacijos paskelbė metabolinio sindromo diagnostikos kriterijus (2), tačiau tik 2 naujausi sindromo apibrėžimai dažnai naudojami ir tinkami pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms. Tai 2001 m. Nacionalinės cholesterolio švietimo programos (angl. National Cholesterol Education Program (NCEP) ir 2005 m. Tarptautinės diabeto federacijos (angl. International Diabetes Federation (IDF) sudaryti atrankos ir nustatymo kriterijai (3&amp;ndash;4).</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Sun, 28 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/metabolinio-sindromo-nustatymo-daznis-ir-tikslumas/53465</guid></item><item><title>Vyrų lytiniai hormonai ir širdies ligų rizika</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/vyru-lytiniai-hormonai-ir-sirdies-ligu-rizika/53464</link><description>Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra dažniausia vyrų ir moterų mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Vainikinių arterijų liga yra viena dažniausių iš ŠKL ir lemia maždaug ketvirtadalį visų mirčių atvejų. Gerai žinoma, kad moterys iš dalies yra apsaugotos nuo ŠKL, palyginti su vyrais, dėl teigiamo estrogenų poveikio. Daugeliu klinikinių tyrimų įrodyta, kad gydymas estrogenais pomenopauzės laikotarpiu reikšmingai sumažina ŠKL riziką moterims (1).</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Fri, 26 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/vyru-lytiniai-hormonai-ir-sirdies-ligu-rizika/53464</guid></item><item><title>Sergantiems nekomplikuota hipertenzija</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/sergantiems-nekomplikuota-hipertenzija/53463</link><description>Arterinė hipertenzija &amp;ndash; tai sistolinio spaudimo padidėjimas daugiau nei 140 mm Hg ir/arba diastolinio daugiau nei 90 mm Hg. Arterinės hipertenzijos paplitimas sparčiai didėja senstant &amp;ndash; apie du trečdaliai vyresnių kaip 60 metų žmonių serga arterine hipertenzija. Žmonių iki 50 metų amžiaus grupėje vyrauja padidėjęs diastolinis spaudimas, o vyresniems nei 50 metų pradeda didėti sistolinis, o mažėti diastolinis spaudimas, todėl dominuoja izoliuota sistolinė hipertenzija.</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Tue, 23 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/sergantiems-nekomplikuota-hipertenzija/53463</guid></item><item><title>Virškinimo fermentai: tikri ir tariami vaistai</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/virskinimo-fermentai-tikri-ir-tariami-vaistai/53375</link><description>Virškinimo sutrikimai yra vieni dažniausių negalavimų, verčiančių pacientus ieškoti gydytojo pagalbos. Vaikų virškinimo organų patologija yra antroji dažniausia po kvėpavimo sistemos ligų, o suaugusiųjų, įvairių autorių duomenimis, antroji ar trečioji.&#13;
&amp;nbsp;</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Sat, 20 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/virskinimo-fermentai-tikri-ir-tariami-vaistai/53375</guid></item><item><title>Septyni metrai, atsakingi už virškinimą</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/septyni-metrai-atsakingi-uz-virskinima/53374</link><description>Ilgiausią žmogaus virškinamojo trakto dalį sudaro žarnos. Tai bent 5&amp;ndash;7 m ilgio plonasienis labai vingiuotas &amp;bdquo;vamzdis&amp;ldquo;, užimantis beveik visą pilvo ertmės tūrį. Žarnos prasideda skrandžiui pasibaigus ir nusitęsia iki pat virškinamojo kanalo pabaigos, išorėn atsiveriančios išeinamosios angos. Jos efektyviai dalyvauja virškinant ir įsiurbiant maisto medžiagas.</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Thu, 18 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/septyni-metrai-atsakingi-uz-virskinima/53374</guid></item><item><title>Sloga – ne juokai</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/sloga--ne-juokai/52865</link><description>Perpūtė žvarbus vėjas, sušlapome kojas, pervargome, suprakaitavome skubėdami į darbą..ir, žiūrėk, nosis jau prakiuro. Kaip išvengti slogos, o susirgus greičiau ją pagydyti?</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Mon, 15 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/sloga--ne-juokai/52865</guid></item><item><title>Randų šalinimas: naujausios ir seniai išbandytos priemonės</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/randu-salinimas-naujausios-ir-seniai-isbandytos-priemones/52863</link><description>&amp;bdquo;Svarbiausia, ką aš norėčiau pabrėžti, yra tai, kad, jei randas keistas, neramina, turite pasirodyti chirurgui, geriausia &amp;ndash; plastikos chirurgui, jis įvertins jo būklę,&amp;ldquo; &amp;ndash; teigia Šiaulių miesto Respublikinės ligoninės Plastinės chirurgijos skyriaus vedėjas plastikos chirurgas Gintaras KARALEVIČIUS</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Sat, 13 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/randu-salinimas-naujausios-ir-seniai-isbandytos-priemones/52863</guid></item><item><title>Svoris ir endokrininės ligos: kada verta susirūpinti </title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/svoris-ir-endokrinines-ligos-kada-verta-susirupinti-/52862</link><description>Sulaukę 40-ies, daugelis pastebi, kad, rodos, ir valgo ne daugiau nei anksčiau, bet svoris auga. Kodėl? Ar nereikalingi kilogramai nesikaups, jeigu visą dieną nevalgęs žmogus reikiamą kalorijų dozę suvartos vakare? Kokios ligos gali lemti nutukimą?</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Wed, 10 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/svoris-ir-endokrinines-ligos-kada-verta-susirupinti-/52862</guid></item><item><title>Hipertenzija – neatskiriamas „mirtino kvarteto“ narys</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/hipertenzija--neatskiriamas-mirtino-kvarteto-narys/52779</link><description>Tikriausiai daugeliui su medicina nesusijusių žmonių pasakymas &amp;bdquo;metabolinis sindromas&amp;ldquo; dar yra menkai suprantamas. Jo esmę paaiškinsime šiame straipsnyje, tačiau svarbiausia, kad metabolinį sindromą lydi gliukozės tolerancijos sutrikimas arba 2 tipo cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija ir arterinė hipertenzija &amp;ndash; &amp;bdquo;mirtino kvarteto&amp;ldquo; nariai.</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Sun, 07 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/hipertenzija--neatskiriamas-mirtino-kvarteto-narys/52779</guid></item><item><title>Jei jūsų vaikučiui skauda ausytę</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/jei-jusu-vaikuciui-skauda-ausyte/52742</link><description>Uždegimas (otitas) gali būti išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Dažniausias iš jų &amp;ndash; vidurinės ausies. &#13;
Išorinės ausies uždegimas &amp;ndash; tai ausies kaušelio ir išorinės klausomosios angos uždegimas. Jis susiformuoja, kai maži vaikučiai nešvaria žaislo dalimi sužeidžia arba kasydamiesi nudrasko minėtų vietų paviršių. &#13;
&amp;nbsp;</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Fri, 05 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/jei-jusu-vaikuciui-skauda-ausyte/52742</guid></item><item><title>Toksakarozė - migruojančios lervos sindromas</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/toksakaroze---migruojancios-lervos-sindromas/52648</link><description>Mūsų aplinkoje yra daug parazitų, kuriais galime užsikrėsti. Helmintai &amp;ndash; vieni iš jų. Tai yra parazitinės kirmėlės, gyvenančios gyvūno ar žmogaus organizme. Gyvieji organizmai, kuriuose laikinai ar nuolat gyvena helmintai, yra vadinami šeimininkais. Kirmėlės gali vystytis viename ar keliuose šeimininkuose. Pagal parazito vystymosi ypatybes jo prisitaikymą parazituoti yra skiriami du šeimininkų tipai: tarpinis ir galutinis. Šeimininkas, kuriame kirmėlė lytiškai subręsta, vadinamas galutiniu; šeimininkas, kuriame vystosi kirmėlės lerva, &amp;ndash; tarpiniu. Helmintai, patekę į šeimininką, naudoja jo maisto medžiagas, toksiškai veikia nervų sistemą, nuodija vidaus organus, todėl gali sukelti įvairius organizmo pakitimus.</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Wed, 03 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/toksakaroze---migruojancios-lervos-sindromas/52648</guid></item><item><title>Žiemos sportas: kaip išvengti traumų?</title><link>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/ziemos-sportas-kaip-isvengti-traumu/52864</link><description>Prasideda naujasis slidinėjimo sezonas. Ne paslaptis, kad aistruoliai neria stačia galva į žiemos sporto malonumus, negalvodami apie pasekmes. Neretai poilsis Tatrų ar Alpių kalnuose baigiasi trauma ir tenka parskristi į Lietuvą sugipsuota koja ar sulaužytu stuburu.. Pastaraisiais metais į gydytojus kreipiasi vis daugiau tokių susižalojusių žmonių. Ką daryti patyrus traumą slidinėjimo trasoje? Apie tai kalbamės su A. Astrausko firmos &amp;bdquo;Pirmas žingsnis&amp;ldquo; gydytoju chirurgu Daliumi Ramančioniu. &#13;
&amp;nbsp;</description><author>info@pasveik.lt(Pasveik.lt)</author><pubDate>Tue, 02 Feb 2010 00:00:00 +0200</pubDate><guid>http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/ziemos-sportas-kaip-isvengti-traumu/52864</guid></item><atom:link href="http://www.pasveik.lt/rss/naujausi-straipsniai/" rel="self" type="application/rss+xml" /></channel></rss>
