http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/12056Tue, 07 Feb 2012 00:00:03 +0200DreamsCMS60http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/umines-ir-letines-traumos/25357Gyd. T. Vorobjovas. Vilniaus sporto medicinos centras. Traumos – vieni dažniausių negalavimų, sveikatos sutrikimų, dėl kurių į bendrosios praktikos gydytojus kreipiasi vaikai, paaugliai ir jauno amžiaus suaugę asmenys. Traumos skirstomos į ūmines ir lėtines. Ūminė trauma – tai išorinio fizinio ar kitokio veiksnio sukeltas tiesioginis arba netiesioginis momentinis poveikis kūno audiniams. Lėtinių traumų patofiziologinis mechanizmas sudėtingesnis, kompleksinis. Lėtinę traumą sukelia ilgalaikis žalojantis poveikis kūno audiniams. Lėtinės traumos struktūroje persipina mechaniniai, fiziniai, patohistocheminiai ir psichoemociniai veiksniai. Todėl lėtinių traumų gydymas sudėtingesnis, reikalaujantis ligonio ir gydytojo kantrybės ir trunka daug ilgiau. Kliniškai ir pagal genezę lėtinės traumos skirstomos į: atsiradusias dėl ilgalaikio dažno mikrotraumavimo; susijusias su minkštųjų audinių (raumenų, sausgyslių, raiščių) lėtiniu nuovargiu; chondropatijas, kaulų stresinius lūžius; sąnarių artrozinius pažeidimus. Vilniaus sporto medicinos centro gydytojas ortopedas traumatologas, Lietuvos sporto medicinos federacijos narys Tomas Vorobjovas sako, kad vaikų ir jaunų suaugusių žmonių lėtinių traumų pastaruoju metu dažnėja. Jos kamuoja ne tik sportininkus profesionalus, bet ir mėgėjus, pasportuoti, „palaikyti gerą formą“ ir „kūno linijas“, besistengiančius žmones. Lėtinių traumų nemažai pasitaiko ir buityje, profesinėje, darbinėje veikloje. Traumų padažnėja atšilus orams – kada žmonės po žiemos ramybės periodo pradeda aktyviau darbuotis sode, darže, mankštinantis gamtoje. Anot gyd. T.Vorobjovo, audinių traumavimo rizika didesnė, jei žmogus adekvačiai neįvertina savo kūno galimybių – „persistengia“ sportuodamas, dirbdamas ar užsiimdamas kitokia aktyvia fizine veikla, pavyzdžiui, ima aktyviai žaisti (pvz., krepšinį) be reikiamo „apšilimo“. Patofiziologiškai lėtinė trauma - tai pažeistų audinių disfunkcija. Jos struktūroje svarbūs: mechaninis - fizinis audinių pažeidimas; aseptinis (neinfekcinis) uždegimas (paryškėja paūmėjus); psichoemocinio streso būsena. Tiriant pažeistus audinius nustatoma išemijos požymių, ląstelių metabolizmo sutrikimų, ilgainiui ryškėja fibrozės procesai. Vienas svarbiausių traumos (ir ūminės, ir lėtinės, ypač paūmėjusios) komponentų yra skausmas. Jis atsiranda dėl trauminio ir uždegiminio skausmo receptorių dirginimo, raumenų įtampos. Kliniškai tai pasireiškia sutrikusia raumenų, sausgyslių, raiščių funkcija, galūnės (sąnario) judesio amplitudės sumažėjimu, patologinio judesio stereotipo (dėl raumenų disbalanso) atsiradimu. Šiam fenomenui apibūdinti šiuo metu naudojamas „audinių nuovargio“ (angl. overuse) terminas. Pasak gyd. T.Vorobjovo, klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko šios lėtinės traumos: Patelofemoralinis sindromas (kitaip: girnelės periostopatija, priekinis kelio skausmas). Tai uždegiminė būklė, apimanti kelio girnelę, jos savąjį raištį ir aplinkinius minkštuosius audinius, šlaunies keturgalvio raumens (kvadricepso) sausgyslinę dalį. Dažniau pasitaiko sportininkams (ypač krepšininkams), tačiau gali varginti ir kitus fiziškai perdėm aktyvius jaunus asmenis. Šlaterio – Osgudo (Schlatter – Osgood) liga, arba blauzdikaulio šiurkštumo asepsinė nekrozė. Ši liga pirmą kartą aprašyta 1903 m. Bostono ortopedo Roberto Osgoodo, po 5 metų ją aprašė Ciuricho chirurgas Karlas Šlateris. Ši liga dažniausiai vargina 12-18 metų berniukus. Ligoniai skundžiasi skausmu žemiau kelio, sustiprėjančiu fizinio krūvio metu, ar po jo, lipant laiptais. Palpuojant – nustatomas lokalus blauzdikaulio apofizės skausmingumas, rentgeniškai nustatoma subchondrinės nekrozės ir osteosklerozės požymių, sutrūkinėjęs blauzdikaulio epifizės straubslinės ataugos paviršius. Kulnikaulio apofozitas (Achilo sausgyslės tendinozė). Būdinga lokalus skausmas ir patinimas Achilo sausgyslės prisitvirtinimo prie kulnikaulio vietoje. Dažniausiai pasitaiko vaikams iki 12 metų. Perteso liga (šlaunikaulio galvutės asepsinė nekrozė). Dažniausiai serga 3-9 metų mergaitės. Lėtinis nugaros skausmas – šiuo metu viso pasaulio neurologų, ortopedų traumatologų, reumatologų ir vertebrologų dėmesio centre. Tai dažnėjanti patologija. Lėtinis nugaros skausmas pagal vyraujančią lokalizaciją skirstomas į: kaklo srities; kaklo ir krūtinės; krūtinės ir juosmens; juosmens ir kryžkaulio. Lėtinis nugaros skausmas dažniausiai atsiranda dėl statikos sutrikimo, ilgalaikės priverstinės, vertikalios (ar kitokios) kūno, liemens padėties – stovimo ar sėdimo (prie kompiuterio) darbo, dėl vertikalią poziciją palaikančių nugaros tiesiamųjų raumenų, sausgyslių, raiščių pervargimo, nuolatinės izometrinės įtampos – o ne dėl patologinių stuburo pakitimų (spondiliozės ar kt.), kaip buvo manoma anksčiau.Pasveik.lt(info@pasveik.lt)Mon, 24 Nov 2008 11:05:51 +0200http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/umines-ir-letines-traumos/25357http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/kelio-sanario-skausmo-gydymas/25355Minkštųjų kelio audinių skausmo malšinimas Viena dažniausių traumų, su kuriomis tenka susidurti gydytojams, yra minkštųjų kelio sąnario srities audinių pažeidimas (sumušimas, patempimas ir pan.). Kelio sąnario skausmas ir jį lydintys simptomai labai priklauso nuo to, kokios struktūros yra pažeistos (raiščiai, raumenys, sausgyslės, meniskai), lydinčių komplikacijų, paties sąnario pažeidimo laipsnio. Be to, gydytojas turi išsiaiškinti, ar paciento išsakomi skundai yra tiesiogiai sąlygoti traumos sukelto minkštųjų audinių pažeidimo, ar lėtinių ligų (ypač degeneracinių) paūmėjimo. Todėl tik laiku ir tiksliai nustatyta diagnozė padidina tikimybę, kad pavyks visiškai astatyti normalią kelio sąnario funkciją. Anatomija Kelio sąnario skausmas atsiranda tuomet, kai pažeidžiama ar sutrikdoma normali kelio sąnarį sudarančių ir jį supančių anatominių struktūrų funkcija. Kelio sąnarį tiesiant ir lenkiant atliekama keletas sukamųjų judesių. Kelio sąnarys susideda iš atskirų, tačiau tarpusavyje vienas nuo kito priklausomų sąnarių – tibiofemoralinio ir patelofemoralinio. Tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio įsiterpia dvi smūgį sugeriančios pusmėnulinės kremzlės – meniskai. Vidinis (medialinis) meniskas yra mažesnis bei labiau fiksuotas nei išorinis (lateralinis). Dėl šių savybių jis yra labiau pažeidžiamas. Visas šias struktūras supa fibrozinė kapsulė, išklota sinovijine membrana. Kelio sąnario funkcijos (stabilumas, tvirtumas) daugiausia priklauso nuo jį sustiprinančių raiščių bei raumenų, prisitvirtinančių prie šlaunikaulio, blauzdikaulio ir girnelės. Dažniausiai pažeidžiami dviejų tipų raiščiai – ekstrakapsuliniai šoniniai (kolateraliniai) raiščiai bei kryžminiai raiščiai. Girnelę sąnaryje stabilizuoja keturgalvis šlaunies raumuo, kurio skaidulos kelio sąnario srityje pereina į sausgysles ir formuoja girnelės raištį, prisitvirtinantį prie blauzdikaulio gumburo. Kelio sąnarį supa keletas tepalinių maišelių – priešgirnelinis (prepateliarinis), paviršinis ir gilusis pogirneliniai (infrapateliariniai), anties pėdutės maišelis (pes anserine bursa), kurie užtikrina judesius be trinties tarp atskirų kelio sąnario struktūrų. Dažniausi pažeidimai Kelio sąnario patempimu įprasta vadinti įvairių kelio sąnarį supančių audinių ir struktūrų (pvz., raiščių ar pačios sąnario kapsulės) pažeidimą. Tačiau labai panašius simptomus gali sukelti ir greta sąnario esančių raumenų ar jų sausgyslių patempimas. Priekinio kryžminio raiščio plyšimas yra rimčiausias ir dažniausiai pasitaikantis minkštųjų kelio audinių pažeidimas. Plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui, dauguma pacientų skundžiasi vidutinio stiprumo ar stipriu skausmu, sustiprėjančiu judinant sąnarį, bei negalėjimu vaikščioti. Šio raiščio plyšimas gali būti izoliuotas ar kartu su kitų kelio sąnario struktūrų pažeidimu, ypač vidinio šoninio raiščio plyšimu ar meniskų pažeidimu. Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas būna dažniausiai tuomet, kai žmogus krenta ant sulenkto kelio sąnario arba gauna tiesioginį smūgį į priekinį ištiesto kelio sąnario paviršių (pvz., atsitrenkiant į transporto priemonės prietaisų skydą avarijos metu). Šio raiščio pažeidimas esti sunkus ir retai būna izoliuotas (t.y. pavienis tik šio raiščio plyšimas). Literatūroje nurodoma, kad kelio sąnario skausmu skundžiasi iki 20 proc. suaugusių asmenų. Kelio sąnario trauma yra antroji pagal dažnį profesinė trauma. Dažniausiai pažeidžiamas kelio sąnario raištis – vidinis šoninis kelio raištis. Nereta patologinio kelio sąnario nestabilumo priežastis – plyšęs priekinis kryžminis raištis. Paprastai kelio sąnarys pažeidžiamas sportuojant, ypač čiuožiant, žaidžiant futbolą, krepšinį. Raiščių ir meniskų pažeidimai dažnesni tarp jauno ir vidutinio amžiaus žmonių, ypač vyrų. Vaikams ir paaugliams dažniau pasitaiko kaulų lūžimai. Dauguma pacientų, kuriems nustatomas meniskų plyšimas, yra 20–30 metų amžiaus, kitas pikas – vyresniame nei 60 metų amžiuje. Vaikams iki 10 metų amžiaus šie pažeidimai reti. Raiščių ir sausgyslių pažeidimo vieta glaudžiai koreliuoja su paciento amžiumi. Juo vyresnis žmogus, juo pažeidimo vieta arčiau raumens (t. y. pažeidžiama proksimaliau esanti sritis). Pagyvenusiems žmonėms dažnai plyšta ar patempiama keturgalvio raumens sausgyslė, tuo tarpu jaunesniems dažniau plyšta girnelės raištis ar atplyšta blauzdikaulio gumburėlis. Skausmo priežastys Būtina apibrėžti, ar skausmas ūmus, ar lėtinis. Skausmo vieta neretai gali nurodyti pažeidimo pobūdį: Staiga atsiradęs kelio skausmas priekiniame paviršiuje, kai žmogus nebegali ant tos kojos perkelti svorio, rodo kelio tiesiamųjų struktūrų pažeidimą. Ūmus skausmas, apsiribojantis sąnario vidine ar išorine puse, dažniausiai esti dėl raiščių ir/ar meniskų pažeidimo. Staiga atsiradęs skausmas užpakaliniame - vidiniame sąnario paviršiuje rodo, kad gali būti plyšęs vidinis meniskas ar Beikerio cista. Staigus sąnario apimties padidėjimas per 6 val. nuo traumos gali būti esant kryžminių raiščių plyšimui, intrasąnariniam lūžimui ar sąnario dislokacijai. Vėliau atsirandantis patinimas būdingas meniskų pažeidimui. Beveik pusei visų asmenų, kuriems plyšta raiščiai, pažeidimo vietoje audiniai patinsta. Po fiziniokrūviopasikartojantiskelio sąnario apimties padidėjimas būdingas meniskų pažeidimui. Strigimas pasireiškia tuomet, kai kelio sąnario nebeįmanoma pajudinti, dažniausiai jis fiksuojasi45ºsulenkimopadėtyje. Kelio sąnarys gali užstrigti dėl meniskų, kryžminių raiščių plyšimų. Tariamasis strigimas atsiranda dėl skausmo ir raumenų spazmo didėjant sąnario tinimui. Kelio silpnumas paprastai esti dėl tiesiamųjų kelio struktūrų pažeidimo. Klinikiškai reikšminga keturgalvio šlaunies  aumens atrofijajaugali būti praėjus 1 savaitei po traumos, kojai negaunant apkrovimo. Skausmo malšinimas Gydytojas, tirdamas kelio sąnario skausmu besiskundžiantį pacientą, turi ne tik nustatyti pažeidimo priežastį bei vietą, bet ir kuo greičiau bei efektyviau numalšinti skausmą. Kiekvienu atveju skausmo suvokimas yra subjektyvus, todėl gydymas visuomet turi būti individualizuotas. Nors konkretaus vaisto pasirinkimas labai dažnai priklauso nuo gydytojo, šiam tikslui paprastai skiriami dviejų grupių preparatai – nenarkotiniai bei narkotiniai analgetikai. Nenarkotiniai analgetikai. Pacientams, kuriems nustatomas nedidelis ūmus minkštųjų audinių pažeidimas, paprastai gerų rezultatų gaunama skiriant trumpą kursą nenarkotinių analgetikų, kaip antai, acetaminofeno bei nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU). Jei trauminį pažeidimą lydi uždegimas ir nėra jokių kontraindikacijų, verta rinktis NVNU (Dicloberl®), nes acetaminofenas uždegimą mažinančių savybių neturi. Nuskausminamajam poveikiui sustiprinti rekomenduojama skirti vietinio poveikio NVNU preparatus, pvz., ketoprofeną. Narkotiniai analgetikai. Tuomet, kai NVNU pakankamai skausmo nenumalšina, įprasta trumpą laiką skirti opioidinį analgetiką. Šiai grupei priklauso daug įvairiomis savybėmis pasižyminčių preparatų, kurių pasirinkimas priklauso nuo konkretaus vaisto savybių, vartojimo būdo, veikimo greičio, trukmės ir pan. Gydymas Koks tolesnis pačio pažeidimo gydymas bus pasirinktas, priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir laipsnio. Sunkūs sužalojimai (pvz., keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės plyšimas) gydomi stacionare operaciniu būdu. Esant lengvam ar vidutinio sunkumo kelio sąnario patempimui rekomenduojama tokia taktika (angl. RICE): poilsis (angl. rest) – neminti pažeista koja, vengti sąnario krūvio (pvz., naudoti ramentus) bent 24–48 val.; šaltis ar ledas (angl. ice) – pirmąsias 48 val. pažeistą sritį rekomenduojama šaldyti, tai galima daryti dedant ledo kompresus po 20 min. kas valandą; suspaudimas (angl. compression) – jei reikia, sąnarys bintuojamas elastiniu bintu, dedamas įtvaras; pakėlimas (angl. elevation) – koja pakeliama aukščiau širdies lygio. Kai skausmas ir uždegimas nurimsta, pereinama prie antrosios gydymo fazės. Ji skirta atstatyti prarastai jėgai ir judesiui. Parengė gyd. V. Jaskovikienė Literatūros sąrašas yra redakcijojePasveik.lt(info@pasveik.lt)Mon, 24 Nov 2008 10:54:18 +0200http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/kelio-sanario-skausmo-gydymas/25355http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/kompiuteris-sportas-ir-fastum/12061   VALENTINA DAUNORAITĖ    Daugiausiai traumų patiria ne prityrę sportininkai, bet pradedantieji ir tie, kurie sportuoja priešokiais. Kas gali geriausiai numalšinti skausmą po traumos?    Pavasaris žadina ne tik gamtą, bet ir norą judėti, sportuoti, rūpintis gražiomis kūno linijomis. Atgyja stadionai, miško takeliai, nuo vaikų balsų skamba žaidimų aikštelės. Vyresnieji savaitgaliais traukia į užmiestį, sodus ir sodybas poilsiauti ir dirbti. Malonu tvarkyti aplinką, ruošti žemę sodiniams. Tik viena bėda: kaimo žmogus prie fizinio darbo pripratęs, tai jo kasdienybė. Miestiečiui, ypač dirbančiam prie kompiuterio, didesnis fizinis krūvis kai kada gali net pakenkti. Juo labiau kad pavasario orai permainingi, o entuziazmas – ne visada pamatuotas.    Dėl to po saulėto aktyvios veiklos kupino savaitgalio pirmadieniai kai kuriems išaušta nelaukiami. Skausmas surakina nugarą, pečius, maudžia visą kūną. Žinant, kad Lietuvoje kas trečias vyresnis nei 55-erių metų žmogus serga vienokiomis ar kitokiomis sąnarių ligomis, nesunku suprasti, kodėl pirmadieniais taip nutįsta eilės prie gydytojų kabinetų.    Universiteto dėstytojas Leonas V., savaitgaliais mėgstantis dirbti savo sodyboje, džiaugėsi nuveikęs daug neatidėliotinų pavasarinių darbų: išpjaustęs apdžiūvusias vaismedžių šakas, jas sukapojęs ir sukrovęs. Dirbo kartu su sūnumi – linksmai, išsijuosę. Po darbų maloniai sukaitę įsaulyje susėdo atsipūsti. Gal kaltas nuovargis, o gal vėjas, bet raumenų ir sąnarių skausmas jau naktį neleido žmogui užmigti. Nuo kelių nuskausminamųjų tablečių ėmė mausti skrandį.    Dvidešimtmetė studentė Rita Šatinskaitė, griežtu žvilgsniu nužvelgusi save veidrodyje ir pasisvėrusi, atrado porą papildomų kilogramų ir nusprendė jų kuo greičiau atsikratyti sporto klube. Treneris parodė, kaip naudotis treniruokliu, ir nuėjo prie kitų. Mergina, matyt, persistengė. Jau po kelių valandų negalėjo net pasisukti – skausmas surakino nugarą.    Skausmas įspėja apie sportuojančiųjų klaidas    Vilniaus sporto medicinos centro vyr. gydytojas Edmundas Švedas, paklaustas apie sportininkų traumas, atsako, kad, jo nuomone, daugiausiai traumų patiria neprityrę, didelio meistriškumo sportininkai, bet pradedantieji ir tie, kurie sportuoja priešokiais, sumanę pataisyti figūrą.    “Sportinės traumos – neišvengiamos. Į sportą daugelis eina tam, kad parodytų rezultatą, pasiektų daugiau nei kiti. Dėl to reikia išlieti labai daug prakaito treniruočių salėse. Dažniau nukenčia užsiimantys kontaktiniu sportu, futbolu, krepšiniu – mesdami kamuolį pasisuka, pritupia, dėl to nukenčia čiurna, kelis. Tačiau su sportininkais nuolat dirba treneriai, išmanantys treniruočių metodiką, daugelis jų ir patys moka pasisaugoti.    Tarkime, pasaulio ir olimpiniam čempionui Virgilijui Aleknai pasiekti tokių gerų rezultatų padeda ir santūrumas, atkaklumas. Jis treniruojasi nuosekliai, nesiima didelių krūvių neapšilęs, nepasirengęs. Treniruojasi atsižvelgdamas į savijautą, – pasakoja gydytojas E.Švedas. – O kaip elgiasi mūsų sporto klubų lankytojai? Ateina, sumoka pinigus ir tikisi greito rezultato. Deja, užuot džiaugusis rezultatais, tenka kentėti nuo traumų. Arba štai visiems patinkantis krepšinis. Visą savaitę per dienas sėdėję prie kompiuterių ar automobiliuose, savaitgalį krepšinio mėgėjai išlekia į aikšteles. Nepasirengę, neapšilę. Štai ir traumos: patempti raumenys, sausgyslės, raumenų uždegimas. Dabar tapo madingas kalnų slidinėjimas, bet kiek daug traumų patiria lietuviai. Ne todėl, kad jie nemokėtų slidinėti, o dėl to, jog sportuoja tik priešokiais. Vienas gydytojas, kartą patyręs rimtą traumą, dabar konsultuojasi, kokias raumenų grupes treniruoti, ir tuo rūpinasi iš anksto. Tolimesnėms vasaros kelionėms taip pat reikia rengtis, nepasirinkti pernelyg sunkaus krūvio netreniruotiems raumenims”.    Kas sportininkų krepšiuose?    Anksčiau būdavo įprasta sąnarių skausmą malšinti analgetikais, bet tai susiję su rizika patirti skrandžio negalavimų, be to, jie neretai sukelia nepageidaujamą reakciją, jeigu vartojama ir kitų vaistų. Anksčiau sportininkai pripažindavo tepalus, kurių poveikį jausdavo ir išoriškai – aštrų, deginantį. Bet jau kelerius metus sportininkų krepšiuose nepamainomas skausmą malšinantis tepalas “Fastum”. Kam kęsti papildomus nemalonius pojūčius, jei pakanka ir traumos sukelto skausmo? “Fastum” – švelnus ir bekvapis, greitai susigeria, nepalikdamas dėmių nei ant odos, nei ant drabužių. O jo poveikis – beveik garantuotas.    “Prieš porą metų buvome svarbiose varžybose, per treniruotę sportininkė nikstelėjo koją. Sutino čiurna. Kaip tą patinimą greičiau sumažinti? Iš pradžių traumuotą vietą atšaldėme, paskui užtepėme “Fastum”. Rezultatas pranoko lūkesčius – kitą dieną tynimas nuslūgo ir sportininkė sėkmingai startavo, – pasakoja gydytojas E.Švedas. – Šio vaisto pranašumas, palyginti su kitais panašiais tepalais, yra tas, kad veikliajai medžiagai – ketoprofenui – įsiskverbti iki skausmo židinio padeda labai aktyvus hidroalkoholinis gelis. Jo poveikį gali sustiprinti šiluma. “Fastum” pripažįsta visi sportininkai. Jį vartoja ir Kauno medicinos universiteto sporto medicinos specialistai, konsultuojantys Lietuvos krepšinio rinktinę”.    Patinka ir sportininkų draugėms    Gydytojai traumatologai sako, kad “Fastum” padeda greitai atgauti sportinę formą net ir rimtas traumas patyrusiems sportininkams. “Fastum” puikiai gydo patemptus įvairius raumenis, sumušimus, jis ypač veiksmingas esant smulkiųjų sąnarių (piršto, čiurnos, riešo) pakenkimui. Kadangi traumuota vieta iš karto šiek tiek atšaldoma, pravartu nepamiršti, jog tepalas geriau veikia šiek tiek pamasažavus, sušildžius skaudamą vietą, kad suaktyvėtų kraujotaka. Kelis kartus įtrynus šio tepalo, skausmas atlėgsta. Sporto medikai yra išbandę “Fastum” su ultragarsu. Tai padidina jo skvarbumą ir duoda dar geresnį efektą.    O “Fastum” su fonoforeze – puiki priemonė gydant ne tik liekamuosius reiškinius po nedidelių traumų, bet ir sausgysli ų uždegimus, kai nuo per didelio krūvio masažuotojams ar tenisininkams skauda rankas arba bėgikams kojas. O masažas su šiuo tepalu nepakeičiamas tada, kai sportininkai ima aktyviai sportuoti po pertraukos. Sportininkai juokauja, kad dėl savo teigiamų savybių – greito veikimo, malonaus kvapo, puikios rezorbcijos į sužalotą kūno vietą, o ne į drabužius – šis tepalas pelnė ne tik jų pačių, bet ir žmonų bei draugių simpatijas.    Gydytojas E.Švedas primena, kad visi vaistai geri tuomet, kai tinkamai vartojami. Pastebėta, kad “Fastum” nereikia vartoti prieš einant į paplūdimį arba jeigu tenka žaisti atvirose aikštėse saulėtą dieną. Dėl saulės poveikio gali kilti alerginė reakcija.    “Tai puikus ir švelnus nuskausminamasis ir uždegimą malšinantis vaistas, tausojantis skrandį ir duodantis greitą poveikį”, – sako gydytojas. Tačiau medikas pripažįsta, kad kiekvienas žmogus serga ir traumas išgyvena skirtingai, todėl tai, kas tinka vienam, nebūtinai turi tikti kitam.    Vaisto pranašumai     Anksčiau manyta, kad sąnarių skausmą galima malšinti tik stipriomis uždegimą slopinančiomis tabletėmis, o dabar pasirodė, jog tokio pat poveikio galima sulaukti ir gydant tepalais, pagamintais pagal aukštos gamybos praktikos standartus, mat jų veiklioji medžiaga labiau išgryninta, jie gali sukelti mažiau šalutinių poveikių. “Fastum” – vienas tokių. Jo veiklioji medžiaga ketoprofenas greitai pasiekia skausmo ir uždegimo židinį, veikia greitai, malšina skausmą ir uždegimą, mažina sąnario temperatūrą, o svarbiausia – beveik nepatenka į kraują. Šio tepalo negalima vartoti itin retai – gydantis nubrozdinimus, jei susidarė pūlinys ir labai retai – jei žmogus alergiškas veikliajai medžiagai.     Net tie, kurie yra išbandę įvairių tepalų, rekomenduojamų nuo sąnarių skausmo, pripažįsta neabejotiną “Fastum gel” pranašumą, nes jis veikia greitai ir švelniai, nepalieka riebių dėmių ant odos, netepa drabužių, maloniai kvepia. Vilniaus sporto medicinos centro vyr. gydytojas E.Švedas sako, kad jis pats “Fastum” visada turi po ranka: “Mėgstu savaitgaliais padirbėti sodyboje. Kai kada nesuprasi, kodėl ima skaudėti pečius arba nugarą. Įtrini “Fastum” – ir viskas gerai. Jeigu dar iš ryto paskauda, pamasažavus su “Fastum” galima vilktis baltus marškinius ir imtis įprastų darbų. Tą pat daryti patarčiau ir visiems, dirbantiems prie kompiuterio, daug sėdintiems, o sporto ir malonios, bet neįprastos fizinės veiklos besiimantiems tik savaitgaliais”.Pasveik.lt(info@pasveik.lt)Fri, 01 Aug 2008 16:34:06 +0300http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/kompiuteris-sportas-ir-fastum/12061http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/pratimai-sergantiems-juosmens-diskopatija/12060Siūlome (parsisiųsti)Pasveik.lt(info@pasveik.lt)Fri, 01 Aug 2008 16:33:25 +0300http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/pratimai-sergantiems-juosmens-diskopatija/12060http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/kai-kamuoja-ataugos-/1205958 metų moteris, dirbanti mokytoja, skundžiasi dešinio peties sąnario skausmu, greitu rankos pavargimu darbo metu. Ryte peties sąnarys sustingęs, užtrunka šiek tiek laiko kol jį išjudina. Šiaip moteris visą laiką būdavo sveika, nesirgusi jokiomis rimtesnėmis ligomis. Pastarieji simptomai atsirado pomenopauziniam laikotarpyje. Diagnozė – osteoartritas (“ataugos”) Osteoartritas dar vadinamas  osteoartrozė, degeneracinė sąnarių liga, o liaudyje – “ataugomis”. Osteoartritas yra įgytas degeneracinis (irimo) procesas kremzlėje ir kitose sąnario dalyse. Milijonai įvairaus amžių žmonių visame pasaulyje turi osteoartrito pažeistų sąnarių, o amžiaus grupėje virš 75 metų sergantieji šia liga siekia 70 – 90%.Ši liga pažeidžia vienodai tiek vyrus tiek moteris, nors moterims ligos simptomai atsiranda ankščiau bei sunkesne forma.   Osteortrito atsiradimo priežastys Tikslios osteoartrito atsiradimo priežastys nėra žinoma. Jį gali sukelti daug besisumuojančių faktorių: •    Vyresnis amžius •    Antsvoris •    Sumažėjęs moteriškų lytinių hormonų kiekis (pvz., po menopauzės) •    Sąnarių operacijos (pvz., menisko pašalinimas) •    Sunkus fizinis darbas •    Sunki sąnario trauma •    Profesionalus sportas Osteoartrito simptomai •    Lėtai progresuojanti ligos eiga, kuri paprastai būdinga pagyvenusiems žmonėms •    Gera bendra ligonio būklė, dažnai ligonis su antsvoriu •    Būdingi “startiniai” skausmai, pvz.: atsikėlus ryte, po to sąnarys pamažu “išsijudina”. •    Nuolatiniai skausmai – tik atsiradus reaktyviam sinovitui (uždegimui). •    Procesas lokalizuojasi sąnariuose, kuriems tenka didžiausias krūvis •    Pakitusi sąnario forma dėl kaulinių išaugų (Heberdeno ir Bušaro mazgelių) •    Bendrųjų uždegimo požymių nėra Rentgenologinis tyrimas dažniausiai padeda patikslinti diagnozę. Rentgenogramose stebimas susiaurėjęs sąnarinis tarpas, kaulinės išaugos osteofitai (“ataugos”) , pokremzlinės pseudocistos bei šios srities tankio padidėjimas. Tačiau ir nesant radiologinių pokyčių negalima atmesti osteoartrito diagnozės. Neretai osteoartrito požymiai pastebimi atsitiktinio rentgenologinio tyrimo metu, o klinikiniai simptomai atsiranda vėliau. Tai vyksta todėl, kad osteoartritas prasideda kremzlėje, neturinčioje kraujagyslių ir nervų. Gydymas Osteoartrito gydymo tikslas yra funkcinės ligonio būklės ir gyvenimo kokybės gerinimas. Gydymas turi būti parenkamas kiekvienam ligoniui atskirai pagal jo poreikius. Gali būti naudojamas ligonio mokymas, reabilitacija, mankštos, farmakoterapija, alternatyvi medicina, o esant reikalui ir chirurginis gydymas. Ligonis pirmiausia turėtų būti supažindintas su liga ir jos eiga. Efektyviausiai simptomus malšinantis yra kombinuotas gydymas, pvz.: skausmą malšinantys vaistai ir mankšta. Varginantis sąnarių skausmas  ligonius gali sulaikyti nuo rekomenduojamo padidinto fizinio aktyvumo bijant, kad tai gali pabloginti ligos eigą. Tačiau klinikinės studijos rodo, kad didesnis fizinis aktyvumas gerina simptomatiką. Pagrindinis osteoartrito simptomas – skausmas. Skausmui malšinti vaistai turi būti parenkami atsižvelgiant į ligonio bendrą būklę, parenkant mažiausiai šalutinių poveikių sukeliančius nuskausminančius ir priešuždegiminius medikamentus. Saugant nuo sudirginimo virškinamąjį traktą, gydymas pradedamas nuo priešuždegiminių tepalų. Gelis Fastum vartojamas po 3-5 cm (arba daugiau) du kartus per dieną.Jis greitai malšina lengvą ar vidutinio stiprumo skausmą, kuris būna ligos pradžioje ir nedirgina virškinimo trakto. Esant stipresniam skausmui, vartojama kombinuota terapija – tepalas ir geriamas NPUV. Tokia kombinacija yra saugesnė, gydymas būna efektyvesnis.Iš diklofenako grupės dėl savo išskirtinio saugumo rekomenduojamos Dicloberl retard kapsulės su eudragitu dengtais “grūdeliais”- mikrosferomis. Jos apsaugo skrandį nuo vietinio dirginimo, nes diklofenakas iš mikrosferų atsipalaiduoja tik dvylikapirštėje žarnoje. Alternatyviai terapijai gali būti naudojami preparatai, turintys gliukozamino. Dažniausiai jis vartojamas kartu su chondroitino sulfatu. Yra atlikta keletas studijų įrodančių šių preparatų efektyvumą malšinant kelio sąnario osteoartrito simptomus.Pasveik.lt(info@pasveik.lt)Fri, 01 Aug 2008 16:32:47 +0300http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/kai-kamuoja-ataugos-/12059http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/nugaros-skausmai/12058Stuburo skausmus žmonės kentėjo visais laikais. Nugaros skausmą bent kartą gyvenime patiria 2/3 suaugusių žmonių. Jis antras pagal dažnumą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Sergantis žmogus patiria fizinių, materialinių nuostolių, atsiranda psichologinių problemų ligoniui ir namiškiams. Tai medicininė ir socialine problema, suteikianti ekonominių nuostolių visuomenei: išleidžiami pinigai diagnostikai, gydymui, reabilitacijai, laikino nedarbingumo, invalidumo išmokoms. Nugaros skausmai dažniausiai vargina jaunus, darbingo amžiaus žmones. Tarp vyresnių nei 60 metų sergamumo kreivė leidžiasi. Susidariusi klaidinga nuomonė, kad šia liga serga žmonės, dirbantys fizinį darbą. Nustatyta, kad ji vienodai išplitusi tarp įvairių profesijų žmonių. Ligos atsiradimą paskatina vibracija, svorių kilnojimas, statiniai-dinaminiai virškrūviai stuburui, peršalimas, nejudrus gyvenimo būdas, ilgalaikis sėdėjimas, emocinė įtampa, netaisyklinga laikysena, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas. Turi įtakos genetiniai faktoriai. stuburo kraujagyslių anomalijos, imuninės sistemos deficitas, endokrininės, medžiagų apykaitos sutrikimai. Pastebėta priklausomybė nuo paciento kompleksijos – dažniau serga aukšti, liesi ir žemi, nutukę asmenys. Vyrai serga 1,5-3 kartus dažniau negu moterys. Nugaros skausmas gali būti įvairių vidaus organų ligų atspindys. Tai – kasos, žarnyno ligos, pilvo srities aortos aneurizma, ginekologinės, urologinės, psichogeninės ligos. Tačiau dažniausiai skausmo priežastis susijusi su stuburo pažeidimais. Tai – stuburo išvaržos, slankstelių pasislinkimas, stuburo kanalo susiaurėjimas, slankstelių nestabilumas, augliai, stuburo traumos, Laimo liga, herpes zooster, uždegiminės ligos, tarpslankstelinių sąnarių ar jų kapsulės pažeidimas, stuburo raiščių patempimas, stuburo raumenų pakitimai, nervų pažeidimai. Į gydytoją dažniausiai kreipiasi pacientai pasireiškus ūminiams strėnų skausmams. Ligoniai skundžiasi strėnų “nudiegimu”. Paprastai jis atsiranda po tam tikro judesio, dažniausiai – pasilenkus į priekį pasisukant. Kartu su aštriu “nudiegiančiu” skausmu nugara įgauna priverstinę, sulenktą padėtį. Žmogus negali išsitiesti, sustingsta toje būsenoje. Būna sunku vaikščioti, stovėti, surasti neskausmingą padėtį. Kančias kažkiek galima sumažinti gulint ant šono ar nugaros, sulenktomis kojomis. ”Nudiegimas “ arba lumbago trunka nuo kelių dienų iki 2-3 savaičių. Gydant pirmiausia rekomenduojamas gulimasis režimas. Tikslinga gulėti ant nugaros, šiek tiek pakėlus kojas, pasidėjus jas ant pagalvės ar ant sulankstytos antklodės. Vartojant nuskausminamųjų, kraujotaką gerinančių ir uždegimą slopinančių preparatų, kineziterapiją, elektrines, vandens procedūras, skausmai per savaitę dažniausiai nurimsta. Nors ūminiu periodu rekomenduojamas lovos režimas, tačiau ilgesnis kaip 4 dienos lovos režimas neefektyvus. Sveikstantiems ligoniams patartina greičiau grįžti prie įprastines fizinės veiklos. Neretai stuburo, ypač strėnų, skausmai užsitęsia arba kartkartėmis pasikartoja, nepaisant, kad ligoniai būna išbandę daugybę  gydymo metodų. Sudėtingesnė ligos eiga ir gydymas, jei ligonis skundžiasi skausmu, plintančiu į koją, kojos aptirpimu. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją specialistą, kad atliktų reikalingus tyrimus bei numatytų tolimesnį gydymo ir reabilitacijos planą. Jeigu konservatyvus gydymas padeda ir skausmai nurimsta, toliau rekomenduojamas saikingas fizinis aktyvumas. Jis naudingas nugarai, širdies ir kraujagyslių sistemai, pagerina bendrą savijautą. Kineziterapeuto parinktas mankštos pratimų kompleksas sustiprins nugaros raumenis, pagerins laikyseną. Tinkamiausia sporto šaka yra plaukimas, nes vandenyje stuburo apkrovimas nedidelis, traumos galimybė maža. Taip pat rekomenduojamas slidinėjimas lygumoje, ėjimas. Kad nepasikartotų nugaros skausmai, būtina išmokti taisyklingai sėdėti, stovėti, kelti bei nešti svorius. Dėvėkite patogią avalyne, sunkiai dirbdami naudokitės ortopediniais diržais. Bet ką dirbant svarbu, kad nugara nebūtų sulenkta. Sunkius daiktus stenkitės nešti išsitiesę, juos laikyti kuo arčiau kūno. Svorį turi jausti kojų, o ne nugaros tiesiamieji raumenys. Nepatartina miegoti hamako tipo spyruoklinėje lovoje. Lovos paviršius turi būti lygus, kad atsigulus neįdubtų. Žmogus turi prisitaikyti prie ligos: nepamiršti apie ją darbe, namuose, atostogaudamas. Paskirkime kasdien 10-15 minučių stuburo mankštai ir pastebėsime, kaip po kelių savaičių liga pradės rimti. Gydant  ūminį nugaros skausmą pagrindinis tikslas yra nutraukti ratą: skausmas-spazmas-išemija. Dažniausiai skausmas malšinamas nesteroidiniais medikamentais nuo uždegimo, kartu skiriama miorelaksantų, kraujotaką gerinančių medikamentų. Priklausomai nuo skausmo intensyvumo bei trukmės parenkami skirtingi medikamentai.Esant nedidelio intensyvumo, dažniausiai raumeninės kilmės  skausmui puikiai veikia priešuždegiminiai tepalai , pvz.: Fastum , nes jis pasižymi gera skvarba ir greitesniu poveikiu. Jei skausmas stipresnis , reikia pridėti geriamas formas – Nimesil, Dicloberl retard (pastarasis ypač tinka ilgalaikiam lėtinio skausmo gydymui). Esant stipriam, ūmiam skausmui gali prireikti ir injekcinių formų, pvz.: Dicloberl N 75, kurio sudėtyje nėra natrio metabisulfito, todėl nereikia bijoti abscesų vaisto suleidimo vietoje. Ligai užsitęsus, kai nepraeina kojos skausmai, atsiranda tirpimai, kojos silpnumas, sutrinka šlapinimasis ar tuštinimasis, būtina neurochirurgo konsultacija. Nustačius, kad negalavimus sukelia tarpslankstelinio disko išvarža, galima chirurginė intervencija. Šiuo atveju nerekomenduojama intensyvi gimnastika bei manualinė terapija. Gyd.Laima ŠpakauskienėPasveik.lt(info@pasveik.lt)Fri, 01 Aug 2008 16:32:13 +0300http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/nugaros-skausmai/12058http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/sena-ir-nauja-apie-raumenu-sausgysliu-ir-raisciu-patempimus/12057Vieni dažniausių įvairaus amžiaus pacientų nusiskundimų yra raiščių, raumenų ar sausgyslių patempimai, kurie būna nevienodo sunkumo – nuo lengvo kulkšnių patempimo iki sportinių traumų ir ūminio nugaros skausmo. Patempti audiniai greitai tinsta, juose vystosi uždegimas, todėl šios traumos gali būti labai skausmingos. Raiščių patempimas nustatomas tada, kai pertempiant ar sukant pažeidžiami (iš dalies nutraukiami) raiščiai, supantys kaulus sąnario srityje. Raumenys ar sausgyslės traumuojami juos pertempiant ar pernelyg sutraukiant, dėl to jie gali būti atplėšti ar patempti. Klinika Būdingi raiščių, raumenų ir sausgyslių patempimų simptomai yra šie: - skausmas, - kraujavimas į aplinkinius audinius, dėl to audiniai patinsta, - mėlynė pažeidimo srityje, - audinių patinimo ir pažeidimo sąlygoti skausmingi ir riboti judesiai. Dažniausiai patempiami čiurnos ir kelių sąnarių raiščiai, kojų ir apatiniai nugaros raumenys. Pirmoji pagalba - Nukentėjusios kūno dalies ramybė. - Šaltis – ledo maišeliai ar šaldomieji kompresai, dedami pirmąsias 2–3 dienas kas porą valandų ir laikomi 10–15 minučių, kad sumažėtų patinimas. - Kompresiniai tvarsčiai, taip pat mažinantys tinimą, dedami mažiausiai dvi dienas. - Nukentėjusios kūno dalies pakėlimas kuo aukščiau širdies lygio – taip mažėja patinimas ir kraujavimas į aplinkinius audinius. Pirmąją savaitę nereikėtų dėti šildomųjų kompresų, nes pažeista vieta gali dar labiau patinti ir skaudėti. Jeigu įtariama pažeidus kaklą ar stuburą, svarbiausia yra paciento nejudinti, išskyrus tuos atvejus, kai gresia tiesioginis pavojus, pvz., ugnis, vanduo. Judinant traumą patyrusį žmogų galima pažeisti nugaros smegenis.   Vaikams gali būti sunku patempimą diferencijuoti nuo kaulų lūžimo, kadangi vaikų raiščiai ir sausgyslės yra stipresni už kaulus, ir kaulai dažniausiai lūžta greičiau, nei pažeidžiami raiščiai. Dažniausi patempimai Čiurnos patempimas. Tai bene dažniausia trauma, deja, ne visada teisingai gydoma. Dauguma pacientų nekreipia į traumą dėmesio, manydami, kad pasveiks savaime. Negydant gali vystytis komplikacijos, pvz.: nestabilus sąnarys, artritinis skausmas, pakartotiniai patempimai. Patempus čiurną, geriausios yra jau minėtos gydymo priemonės – ramybė, šaltis, kompresija ir galūnės pakėlimas. Jei pažeidimas sunkesnis, rekomenduojama sąnarį sutvirtinti tvarsčiu. Taip pat siūloma sąnarį atsargiai mankštinti, judinti, kad sąnarys nesustingtų. Geriausia yra vengti traumų.  Blauzdos raumenų patempimas. Blauzdos raumenys dažniausiai patempiami bėgant. Rekomenduojama nedelsiant sustoti, uždėti kompresinį šaldomąjį tvarstį. Šlaunies raumenų patempimas. Dažniausiai nukenčia už keturgalvį šlaunies raumenį silpnesni užpakaliniai šlaunies raumenys, dalyvaujantys tiesiant šlaunį ir lenkiant kelį. Jei šie raumenys už keturgalvį raumenį silpnesni 60 proc. ir daugiau, patempimas galimas net paprastos mankštos metu. Paprastai pajuntamas staigus aštrus skausmas nugarinėje šlaunies pusėje. Šiuo atveju taip pat rekomenduojama ramybė, šaldomieji ir kompresiniai tvarsčiai bei kojos pakėlimas. Pasveikus reikėtų daryti pratimus, stiprinančius pažeistuosius raumenis. Esant sunkesniam pažeidimui, patartina kreiptis į gydytoją. Nugaros patempimas. Nugaros skausmas gali atsirasti bet kuriame nugaros taške palei stuburą, bet dažniausiai nukenčia apatinė – juosmeninė stuburo dalis. Juosmeniui tenka laikyti didžiausią kūno masės dalį, taip pat bet kokį nešamą svorį, juosmuo labiau nei viršutinės stuburo dalys dalyvauja sukantis ar lenkiantis. Nugaros skausmą dažniausiai sukelia raumenų ar raiščių patempimas keliant svorį ar atliekant staigų judesį. Šis skausmas dar vadinamas „paprastu“ nugaros skausmu. Nugaros patempimai gydomi vaistais, fizioterapija ir mankšta. Išvengti nugaros patempimo galima nuolat mankštinantis, palaikant normalią kūno masę ir laikyseną ramybėje bei judant. Gydymas vaistais Esant vairiems patempimams, skausmas riboja pažeistos kūno dalies funkciją, judesius, mažiau ar daugiau blogina gyvenimo kokybę. Jiems gydyti skiriami skausmą ir uždegimą malšinantys vaistai. Paprastai patempimams gydyti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tiek geriamieji, tiek naudojami vietiškai, pvz., Fastum.   Dažnai gydytojai derina ir geriamus, ir tepamus vaistus, t.y. keletą pirmų gydymo dienų skiria juos abu, o po to -  tik tepalą. Tokiu būdu ligonis greičiau pasveiksta ir sumažėja skrandžio sudirginimo pavojus, kadangi vaistai per os vartojami gan trumpai. Greitas poveikis Fastum iš kitų tepalų išsiskiria greitu poveikiu, kadangi jo sudėtyje yra labai skvarbus hidroalkoholinis gelis bei stipri veiklioji medžiaga ketoprofenas . Analizuojant sportinių traumų gydymo rezultatus paskaičiuota, kad 62 proc. kulkšnies raumenį patempusių pacientų jau po 3 dienų gydymo Fastum vėl galėjo treniruotis. Gydant nugaros skausmus, po 3 Fastum naudojimo dienų beveik 70 proc. pacientų vertino šį vaistą kaip labai veiksmingą, o po 7 dienų teigiamą poveikį patvirtino apie 84 proc. ligonių. Gydytojai pastebi, kad labai svarbu Fastum  naudoti teisingai – tepti ant skaudamos vietos po 3-5 cm gelio 1-2 kartus per dieną. Nereikia dėti jokių kompresų, gelis ir be jų puikiai susigeria. Parengė gyd. Silvija Bučytė Šaltinis "Farmacija ir laikas"Pasveik.lt(info@pasveik.lt)Fri, 01 Aug 2008 16:31:38 +0300http://www.pasveik.lt/fastum/straipsniai/sena-ir-nauja-apie-raumenu-sausgysliu-ir-raisciu-patempimus/12057