Ar šeimos gydytojai pajėgus pasirūpinti vaikų sveikata?

Vienuolikos mėnesių Domo mirtis visuomenėje sukėlė diskusiją, kokia apskritai yra mūsų vaikų sveikatos priežiūra? Ar šeimos gydytojams pakanka kompetencijos, gydant mažuosius, ar milžiniškais krūviais dirbančios ligoninių slaugytojos pajėgios tiksliai vykdyti jų nurodymus. Vienas internautų buvo itin griežtas: „Grąžinkit pediatrus, kol mūsų busimoji karta visai neišmirė“... 

Skaudžios pamokos

Prieš dvi savaites pradėjus tyrimą, kodėl Kauno klinikinėje ligoninėje per kelias sekundes užgeso vienuolikos mėnesių Domo gyvybė, ekspertų išvadose teigiama, kad sustojo vaiko širdis. Medikai apie situacija kalba nenoriai, tuo tarpu didžioji visuomenės dalis juos kaltina apmaudžia klaida, kurios jie nesugeba prisiimti ir maža to, bando ją visaip užmaskuoti. Internetinėje erdvėje pasipiktinę komentatoriai „taršo“ slaugytoją, kuri suleido gydytojo paskirtus vaistus. Vieni ją drabsto purvais ir vadina ne pačias gražiausiais epitetais, kiti stengiasi teisinti, pirštu badydami į sveikatos sistemos spragas. „Pasižiūrėkite, kokias krūviais dirba slaugytojos! Jos už minimumą aria kaip jaučiai, vos spėja suktis, daugelis greičiau primena robotus, o ne žmones. Dirbant tokiomis sąlygomis tokių klaidų galima sulaukti ir daugiau. Gal sveikatos politikams reikėtų pirmiausia pagalvoti, kaip žmonėms sukurti tinkamas darbo sąlygas, kad būtų galima išvengti tokių skaudžių nelaimių“, - piktinosi komentatorė Raminta.

Vaiką gydyti sudėtingiau

Visus du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius vienas populiariausių sveikatos apsaugos sistemos žodžių - „reforma“. Pertvarkyta daug kas tačiau, kartais tos pertvarkos pridarė daugiau žalos nei naudos. Tuo įsitikinę pediatrai.
Ekonomine prasme žingsnis - pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, poliklinikose, panaikinti pediatrus, jų funkciją perduodant bendrosios praktikos gydytojams – tuomet atrodė protingas, nes taupomos lėšos. Tačiau metams bėgant, keičiantis tvarkoms ir potvarkiams išaiškėjo pagrindinė bėda - poliklinikose bendrosios praktikos gydytojai (BPG) nebeturi laiko apžiūrėti vaikų taip, kaip reikia.

BPG specialistams tenka milžiniški krūviai. Dėl biurokratinių barjerų jie nepajėgūs skirti reikiamo dėmesio vaikui. O juk stebėti ir gydyti vaiką, tvirtina specialistai, daug sudėtingiau nei suaugusį žmogų. Pasak pediatrų, vaiko organizme vyksta visai kitokie fiziologiniai ir hormoniniai procesai. Beje, ir vaikų ligoninių gydytojai teigia, kad dabar pas juos patenka vis daugiau mažųjų pacientų, sergančių užleistomis ligos formomis.

Todėl vis dažniau pediatrų išmetimas iš pirminio lygio vadinamas klaida. Nors sveikatos politikai ir teigia, kad tokia sistema kaip dabar Lietuvoje puikiai veikia Skandinavijoje.

Pediatrų draugijos vadovas Arūnas Valiulis sako, kad jau ne kartą buvo mėginta kalbėtis su sveikatos politikais apie pediatrų grąžinimą į poliklinikas, deja, viskas veltui. „Mano nuomone, mišri sistema būtų parankesnė gyventojams. Tokia ji yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. Daug kur ikimokyklinio amžiaus vaikus gydo pediatrai, o vėliau galima rinktis“, – teigia A.Valiulis.

Mini interviu

„Gydant vaikus reikia daugiau atsakomybės"

 L.S. pasiteiravo Vilniaus universiteto profesoriaus emerito Algimanto Raugalės, kaip jis vertina dabartinę vaikų sveikatą, kuomet poliklinikose panaikinta pediatro specialybė.

- Reformos sveikatos apsaugos sistemoje vyksta jau ne vienerius metus, vis siekiama padaryti geriau. Tačiau vaikų sveikatos priežiūrą perdavus šeimos gydytojams, daugelis pediatrų teigė, kad nukentės vaikai. Kokią situaciją pediatrijoje šiandien matote Jūs?

- Skauda širdį. Net teoriškai nebekalbama apie vaiko sveikatą kaip prioritetą. Santariškių vaikų ligoninę reformatoriai sujungė į vieną krūvą su suaugusiųjų. Motyvacija – tik finansinė: vaikų gydymo įkainiai yra didesni negu suaugusiųjų. Vargu ar vaikų sveikata pagerės, jei nepasikeis visa sistema. Vargu ar esamas revoliucinis metodas yra racionalus.

Tai, kas Lietuvoje laikyta didžiuliu laimėjimu – vaikų ligų profilaktika, kvalifikuotas skiepijimas, darbas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, - pastaruoju metu kenčia. Vis daugiau vaikų guldoma į stacionarus. Viskas skiriama gydymui. Šiuo metu Lietuvoje kūdikių mirštamumas yra vienas mažiausių pasaulyje. Tačiau šių rodiklių ilgai galime ir neišlaikyti. Pokyčių reikia, bet revoliucija nieko gera nežada.

- Tačiau vaikų sveikatą politikai įvardija prioritetu. Gal viskas bus gerai?

- Vaikų sergamumo rodiklis Lietuvoje yra vienas blogiausių Europoje. Kodėl? Pusė visų darbų vaikų poliklinikoje anksčiau sudarydavo profilaktika. O kai dėl reformos poliklinikose pediatrų neliko, jų funkcijas perėmė šeimos gydytojai. Turime rezultatą, kurio negalime suvaldyti. Tačiau nereikia būti pesimistais – šeimos gydytojas gali būti puikus pediatras. Profesinės žinios ir kvalifikacija priklauso nuo jo paties noro tobulėti. Klausimas tik, ar dirbdamas tokiu krūviu jis pajėgus tai padaryti? Apie kokią kokybę galime kalbėti, jei šiems specialistams tenka dirbti „virš savo galimybių ribų“?

- Sakoma, kad vaikus gydyti sunkiau. Kodėl?

- Pediatrui būdingas ypatingas kruopštumas. Juk mes kasdien vaikštome skustuvo ašmenimis. Gydant vaikus reikia daugiau atsakomybės, reikia būti labai atidiems ir atsargiems, nes įvertinti vaiko būklę neretai yra sudėtingiau nei suaugusiojo. Kai pagalvoji: kuo mes anksčiau gydydavom tuos vaikus!.. Dabar yra vaistų, aukščiausios kokybės aparatūros, bet nėra pinigų ir pediatrų.  

Svetur:

Prieš dvidešimt metų Europoje daryti eksperimentai, kai šeimos gydytojai gydė ir suaugusiuosius, ir vaikus, nebuvo sėkmingi. Šalys, kurios dirbtinai laužė pirminės grandies pediatrinę tarnybą, pavyzdžiui, Švedija ir Latvija, siekia ją atkurti.

Evelina Machova