“Nepaklusnaus” mero atsakas sveikatos politikams

Dėl stringančio uostamiesčio ligoninių restruktūrizavimo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) spalio 15-ajai planavo parengti specialiai Klaipėdai skirtą įstatymo projektą ir pateikti jį svarstyti Seimui. Terminui aigiantis, planai pasikeitė. Nuspręsta į jį įtraukti ir kitas problemines šalies gydymo įstaigas. Dabar žadama, jog projektas bus parengtas spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje.
Apie sveikatos apsaugos reformos nacionalinius ypatumus L.S. nuomonę išsakė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

“Prieštarauja Savivaldos įstatymui”
“Tai, kad norima parengti įstatymo projektą, prieštaraujantį Savivaldos įstatymui, dar vienas įrodymas to, kad SAM ir sveikatos politikų priimami sprendimai yra dviprasmiški ir, švelniai tariant, sunkiai suvokiami. Sveikatos priežiūra, kaip labai specifinė veikla, susieta su žmogaus sveikata ir gyvybe, neturi būti politizuota.
Faktas, kad uostamiesčio ligoninių restruktūrizavimas vykdomas jėgos principu. Klaipėdos miesto tarybai nesutikus perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjų teisių SAM, jau dabar baudžiama mums pavaldi ligoninė. Sustabdytos programinės investicijos KUL. Nepasirašoma sutartis su KUL dėl “ASPĮ, teikiančių skubią medicinos pagalbą traumų ir kitų išorinių priežasčių sąlygotų būklių atvejais, infrastruktūros atnaujinimas” investicinės programos, kurioje numatomas aukščiausio lygio traumų centro įkūrimas KUL. Tokie traumų centrai Lietuvoje numatyti trys - KMUK, VGPUL ir KUL. Tokio centro funkcionavimui būtini aštuoni specializuotų paslaugų profiliai: neurochirurgija, krūtinės chirurgija, veido ir žandikaulių chirurgija, akių ligų, ausų, nosies ir gerklės ligų, kraujagyslių chirurgija, traumatologija ir ortopedija. Tokie profiliai uostamiestyje yra tik KUL. Ir alternatyvos tokio centro steigimui kitose uostamiesčio ligoninėse nėra. Ši traumų programa patvirtinta Vyriausybės nutarimu ir CPVA sprendimu, tačiau jie nevykdomi, ir Klaipėdos regiono pacientai iki šiol negauna aukščiausiojo lygio kompleksinės pagalbos traumų atvejais.

Gerbiami sveikatos politikai, pirmiau susigaudykite savo “virtuvėje”. Diskutuoti reikia vykdant reformą, o ne užsiimti šantažu - esą neklausysite, rasime būdų, kaip jus nubausti”, - sako Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje “Sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo” programoje yra prierašas neskirti lėšų KUL, kol neįvyks restruktūrizacija. Tačiau Klaipėdos ligoninei (buvusi Jūrininkų) lėšos skiriamos, nors restruktūrizacija šias abi ligonines liečia vienodai.
Aš, kaip “nepaklusnus” meras, buvau kviečiamas į Vilnių “ant kilimo”. Neketinu “aklai” vykdyti nurodymų, kurie ne tik prieštarauja įstatymams, bet ir prasilenkia su logika”, - sveikatos politikų į uostamiestį paleistas strėles atgal nukreipia Klaipėdos meras R.Taraškevičius.
Pasak R.Taraškevičiaus, tiek SAM, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas garsiai deklaruoja apie stipraus medicinos centro atsiradimą uostamiestyje. “Tačiau 2009-ųjų gruodžio 7 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje programoje dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo, apie tai neužsiminta nei žodžiu.
Iš kur atsirado idėja trečio Lietuvoje universitetinio medicinos centro kūrimo? Sveikatos politikai nuopelnus nori prisiimti sau, pamiršdami, jog 2002-aisiais buvo atlikta skandinavų studija dėl sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo Lietuvoje ir pateikta ataskaita dėl nacionalinės ligoninių pertvarkymo strategijos. Būtent Skandinavijos ekspertai paminėjo stipraus medicinos centro atsiradimo būtinybę Klaipėdoje. Šiai studijai atlikti buvo išleistos nemenkos lėšos iš mūsų valstybės biudžeto. Nepaisant to, šis oficialus dokumentas daugeliui metų  buvo “atgulęs” stalčiuje. Ir mums teko priminti apie jį prasidėjus diskusijai dėl galimų sprendimo variantų Klaipėdoje”, - kalbėjo uostamiesčio meras.

“Kur logika?”
Prieš dvejus metus prie Klaipėdos apskrities ligoninės (dabartinės Respublikinės Klaipėdos ligoninės) buvo prijungta Klaipėdos psichiatrijos ligoninė.
“Tai - normalus žingsnis. Tačiau tai, kad šiemet Švėkšnos psichiatrijos ligoninė buvo prijungta ne prie Klaipėdos apskrities ligoninės, turinčios jau stiprią psichiatrijos bazę, o prie Jūrininkų ligoninės (dabartinės Klaipėdos ligoninės), nepaaiškinama. Kur logika? Nesuprantama ir tai, kodėl staiga buvo pakeistas Jūrininkų ligoninės pavadinimas į Klaipėdos ligoninės. Juolab kad dabar norima susigrąžinti ankstesnį pavadinimą. Negi tai yra restruktūrizacija? Ir vėl keisime blankus, antspaudus ir kt.
Kalbant apie Klaipėdos tuberkuliozės ligoninę, kuri tapo dabartinės Respublikinės Klaipėdos ligoninės filialu, 2007 m. kovo 8 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamojo posėdžio Klaipėdos apskrityje metu buvo priimtas sprendimas, po kuriuo pasirašęs šio komiteto pirmininkas A.Matulas akcentuoja, kad specializuotos viešosios įstaigos Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės nejungti prie viešosios įstaigos Klaipėdos apskrities ligoninės (dabartinės Respublikinės Klaipėdos ligoninės). Rašte cituojama: “Kadangi ligoninių sujungimo ekonominė nauda būtų žymiai mažesnė, negu sukeltas pacientų ir gyventojų nepasitenkinimas, o paslaugų kokybė nepagerėtų, sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į viešąjį interesą”, - sako uostamiesčio meras.
Tame pačiame rašte, po kuriuo pasirašo A.Matulas, pažymima: “Siūlyti SAM atsisakyti ligoninių steigėjų funkcijų. Taip pat siūloma parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, kurie reglamentuotų, kad universiteto ligoninės statusas būtų suteikiamas tik toms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių steigėjas yra universitetas. Tačiau tik Kauno ir Vilniaus. O kodėl gi ne Klaipėdos?
2007 m. Klaipėdos ligoninių steigėjams (Klaipėdos savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai) buvo rekomenduojama įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuri koordinuotų, kad ligoninėse nesidubliuotų paslaugos. Ateityje siekiant taupyti valdymo išlaidas, spręsti kai kurių ligoninių jungimo klausimą.
“Kada Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta gydymo įstaigų restruktūrizavimo programa, sekė veiksmai vienas kitam prieštaraujantys.
Maža to, A.Matulas viešai mane kaltina, kad restruktūrizacija Klaipėdoje nevyksta dėl mano glaudžių ryšių su KUL vyriausiuoju gydytoju. Profesorius Vinsas Janušonis KUL dirba nuo jos atidarymo - 35-us metus. Ši ligoninė visą laiką buvo Savivaldybės, todėl geri ryšiai tarp vadovų yra normalus ir sveikintinas reiškinys. Beje, tokie patys ryšiai yra ir su kitų uostamiesčio įstaigų vadovais.
Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyvinė grupė, kuri įkurta tikslu remti sveikatos reformą, siūlo steigti Klaipėdos ligoninių asociaciją. Tačiau sveikatos politikai nenori diskutuoti šia tema, nors šią iniciatyvą dr. A.Šimaitis pristatė ir SAM, ir Seimo pirmininkei”, - sako R.Taraškevičius.

“Pacientai turi teisę rinktis”
“KUL steigėja - savivaldybė. Man, kaip miesto galvai, privalu žinoti, kas darosi mūsų gydymo įstaigoje. Faktas tas, kad KUL - viena didžiausių ligoninių Lietuvoje, garantuojanti aukščiausio, tai yra universitetinio lygio paslaugas. Čia teikiamos 29 profilių tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Kasmet KUL vidutiniškai gydosi 45 tūkst. pacientų - 50 proc. sudaro miesto gyventojai ir 50 proc. yra besigydantieji iš visos Lietuvos. Tai ir numatyta įstatymuose, kad šiandien pacientai turi teisę rinktis. Todėl teigti, kad uostamiestyje daug lovų, neteisinga ir nelogiška. Pagal atliekamų operacijų skaičių (2009 m. atlikta 26 535 operacijų) KUL yra antra gydymo įstaiga šalyje. O dabar norima sugriauti tai, kas yra sustyguota ir puikiai funkcionuoja.
Esant net sunkiai šalies ekonominei situacijai, KUL atlyginimai nesumažinti, darbuotojai neatleidinėjami, yra normalus balansas. Mes, kaip steigėjai, ir mūsų miesto žmonės tokia ligonine galime tik didžiuotis.
Klaipėdos miesto savivaldybė visada buvo logiškų, pasvertų, argumentuotų ir pacientams naudingų reformų iniciatorė, todėl Klaipėdoje restruktūrizacija buvo vykdoma nuolat, ir be Vyriausybės nutarimų. Prie KUL buvo prijungta: gimdymo namai, onkologijos dispanseris, infekcinių ligų ligoninė, įkurtos pirmosios šalyje teritorinės ambulatorijos. Ir visa tai padaryta sėkmingai bei naudingai pacientams. Tokios reformos kituose miestuose prasidėjo žymiai vėliau.
Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą, kad neprieštarauja, jog būtų sujungtos KUL ir Klaipėdos ligoninė. Tačiau su sąlyga, kad dalininkais KUL būtume kartu - SAM ir Savivaldybė. Tačiau ministerija pareiškė, kad tam prieštarauja įstatymai. Nors tuo tarpu toks darinys jau yra. Prie Klaipėdos ligoninės (buv. Jūrininkų), kurios steigėjas yra ministerija, prijungus Palangos ligoninę, dalininke tapo ir Palangos savivaldybė. Pasirodo, kad įstatymai leidžia tai daryti.
Kai kuriuos sveikatos politikų pasisakymus norėčiau vertinti kaip tam tikrą šantažą. Tiesiai pasakoma: “Neatidavėte savo ligoninės ministerijai, tad prisiimkite ir finansinius įsipareigojimus”. Pareikšta, kad jeigu norite KUL, patys vykdykite rekonstrukcijas, už Savivaldybės lėšas diekite naujas technologijas ir t.t. Mūsų neklausote, tad neduosime ir investicijų. Apie ką kalbame? Savivaldybei pavaldi ligoninė lygiai taip pat įeina į nacionalinę sveikatos sistemą. Tai ne ministerijos, o visos sveikatos sistemos pinigai, skirti visiems šalies gyventojams, kartu ir tiems, kurie renkasi KUL ir joje gydosi.
Suprantame, kad sveikatos reforma reikalinga, tačiau turi vykti diskusijos. O ne už uždarų durų priimami sprendimai, kurie palankūs tik grupei žmonių arba atskiroms personalijoms.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas yra pareiškęs, kad dėl tokios reformos buvo “spaudžiamas” konservatorių. Tai viską pasako”, - pažymi Klaipėdos meras R.Taraškevičius.

 

---

Lietuvos sveikata