Psichiatrai perspėja dėl savižudybių

Šiauliuose vykusiame respublikiniame psichiatrų suvažiavime specialistai perspėjo apie vėl šalyje didėjantį savižudybių skaičių. Įtakos tam turi krizės padariniai, taip pat mokyklose patiriamos patyčios, reketas, mokytojų smurtas. Tačiau alkoholinių psichozių sumažėjo.
 

Specialistai kviečiami ruoštis
Dainų Psichikos sveikatos centras organizavo respublikinę konferenciją specialistų iš Šiaulių, Vilniaus, Kauno Akmenės, Klaipėdos, Telšių, Kaišiadorių, Radviliškio, Mažeikių. Psichiatrai prognozavo, kad artėjančiais metais pažeidžiamų ir linkusių kenkti sau žmonių bus daugiau. Tam turėtų ruoštis ne tik medikai, bet ir socialinės, švietimo įstaigos, gelbėjimo tarnybos ir bažnyčia. Konferencijoje pateikta statistikos, kad Lietuvoje pernai nusižudė 1111 žmonių, užpernai — 88 mažiau. Šalia — Rusija, Baltarusija, Kazachstanas. Pasak Onos Davidonienės, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės, nuo 2002 metų savižudybių šalyje ėmė sparčiai mažėti ir tokia tendencija buvo iki 2007 metų, po to savižudžių vėl ėmė daugėti.
 

Depresijos ir alkoholio gniaužtuose
O. Davidonienės teigimu, kiekvienais metais daugėja besigydančių nuo depresijos ir afektinių sutrikimų (cikliškai pasikartojančių nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodų). Praėjusiais metais dėl depresijos gydyti 21502 žmonės, dėl afektinių sutrikimų — 23620 žmonių. Pas psichikos sveikatos specialistus gydosi 8751 vaikas. „Apribojus prekybą alkoholiu, sumažėjo ūmių apsinuodijimų alkoholiu, alkoholinių psichozių, tačiau padaugėjo vaikų, priklausomų nuo alkoholio, o kenčiančių nuo psichotropinių medžiagų gerokai sumažėjo — 2008 metais buvo 15, kai 2002-iais tokių užregistruota per 70“, — sakė specialistė. Į kvaišalus, svaiginimąsi ir savižudybes, O. Davidonienės žodžiais, asmeninio gyvenimo krizės: artimo žmogaus praradimas, skyrybos, socialinės— ekonominės situacijos pasikeitimas; bendra šalies ekonominė krizė; socialinių garantijų pasikeitimas ar praradimas, darbo, būsto, pajamų praradimas; smurtas šeimoje, patyčios, agresyvumas, netolerancija, abejingumas. Specialistai teigė, kad savižudybių prevencija gali būti sėkminga tik tada, jeigu yra vykdoma kompleksiškai ir nuosekliai bei orientuota į labai aiškiai apibrėžtas rizikos grupes. Padėti žmonėms turi ne tik medikai, bet ir kitų instancijų atstovai.
 

Vaikai — mokyklos įkaitai
Specialistė pateikė pavyzdį: prieš penkerius metus Vilniaus universitetas atlikto Lietuvos vaikų psichinės sveikatos epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad su psichine sveikata susijusių problemų turi beveik 42 procentai mokyklinio amžiaus vaikų. „Pradėjus nagrinėti tyčiojimosi reiškinį tarp moksleivių, paaiškėjo, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, tyčiojimasis labiausiai paplitęs. Apie 70 procentų vaikų buvo tiek skriaudėjais, tiek aukomis. Tuo tarpu Švedijoje ar Čekijoje tokių yra tik vos 20 procentų“, — sakė O. Davidonienė. Telšių rajone buvo apklausti 4769 pagrindinių bei vidurinių mokyklų mokiniai. 20 procentų moksleivių nurodė, kad iš jų šaiposi, tyčiojasi arba juos užgaulioja mokytojai, 12 procentų mokinių prisipažino, kad bent kartą mokytojas yra jį mušęs. 33 procentai mokinių atsakė, kad jiems buvo kilę minčių pasitraukti iš gyvenimo, 5 procentai mokinių teigė, kad bandė žudytis arba buvo suplanavę. Iš bandžiusiųjų žudytis 11procentų mokinių tai darė daugiau nei 2 kartus. „Dažniausiai minčių apie savižudybę kyla po konfliktų su tėvais, vaikai jaučiasi nemylimi, nesuprasti ir nereikalingi. Taip pat tokių minčių kyla dėl “užsisėdusių“ mokytojų ar reketo mokykloje“, — pasakoja specialistė. Prevencijos nesėkmių priežastys, specialistės manymu, yra vykdomų projektų trumpalaikiškumas, nenuoseklus finansavimas ir kitos priežastys.
 

iMed