Šeima – tai atskiras pasaulis

Kiekvienas turime gyvenimo šeimoje patirtį. Atsimename savo tėvų šeimą, kai kurie jau turime sukūrę savąsias. Kiekviena šeima tai tarsi mažas atskiras pasaulis su savo taisyklėmis, mitais, paslaptimis.

Šeimą galime suprasti kaip tam tikrą sistemą, turinčią savo posistemius, kurių pastovumas ir stabilumas reikalingas, kad sėkmingai funkcionuotų visa sistema. Pavyzdžiui, viena tokių sistemų grupė yra tėvai ir vaikai. Tėvų sistema turi savo teises ir pareigas (tarkim, rūpintis vaikais, išlaikyti šeimos finansinį stabilumą, prižiūrėti namus ir t.t.). Vaikai turi mokytis, padėti tėvams, vykdyti pareigas namuose ir pan. Kiekvienas iš tokių posistemių veikia ir atskirai, ir kartu. Tėvai išlaiko ryšius su vaikais, bendrauja, turi bendras pramogas, tačiau kartu visada yra dalykų, kurie vaikams neprieinami ir tarsi nežinomi (tarkim, tėvų seksualinis gyvenimas). Arba, jei iškyla pavojus šeimos stabilumui, idealiu atveju kai kurie tėvai stengiasi spręsti tai neįtraukdami savo vaikų. Tokie posistemiai gali susivienyti ir palaikyti savo narius. Taip tėvai susivienija bandydami nustatyti savo vaikams ribas (susitardami, ką jie leis ir ko neleis bei laikydamiesi tokio susitarimo). Arba vaikai, kurie visą vakarą erzino vienas kitą, atėjus laikui miegoti, staiga pradeda neįtikėtinai gražiai žaisti ir bendrauti, taip, kad net gaila juos nutraukti. Taip jie tiesiog laimi laiko ir atideda ėjimą gulti.

Tai pačiai posistemių grupei priklauso ir seneliai, mamos ir tėčio tėvai. Visų trijų kartų buvimas kartu suteikia saugumą ir stabilumą, ypač vaikams. Dalinimasis išmintimi, vaikystės istorijų bei patirties perdavimas ne tik moko gyventi, bet ir suteikia jausmą, kad esu kažkieno (šeimyninės bendruomenės, giminės, kuri turi savo istoriją ir tradicijas bei jų laikosi) dalis. Seneliai gali labai padėti, nukraudami dalį rūpesčio vaikais nuo tėvų, kad šie galėtų skirti laiko vienas kitam (kas gerina tėvų tarpusavio santykius ir mažina įtampą šeimoje), arba, tarkim, siekti sėkmingesnės karjeros (tai gali padidinti šeimos finansines galimybes bei tėvų pasitenkinimą savo pasiekimais) ar pan. Bet gali ir atnešti papildomų sunkumų. Tarkim, kai kurie seneliai manosi geriau žiną, kaip spręsti bet kokius šeimoje kylančius sunkumus, ir padeda savo nesibaigiančiais patarimais arba netgi veiksmais (pavyzdžiui, nepasitarę nuperka jaunai šeimai baldus). Arba pradeda konkuruoti su tėvais dėl vaikų meilės ir palankumo, nepaisydami tėvų nustatyti taisyklių (leidžia anūkams tai, ko tėvai paprasti neleidžia, tokiu būdu tapdami geresniais už tėvus). Paprastai tai atveda prie tėvų ir senelių konflikto, nes pusiausvyra būna suardyta ir toks senelių gerumas jau būna atvedęs prie tėvų ir vaikų konfliktų. Ribos tarp dabartinės tėvų šeimos ir senelių šeimų turi būti išlaikomos aiškios, tačiau ne pernelyg rigidiškos. Visai neįsileisdama senelių į savo gyvenimą, jauna šeima daug praranda ir atima iš savo vaikų. Juk niekas nepapasakos močiutės ar dieduko vaikystės patirčių, o juk seneliai anūkams dažnai turi daugiau laiko ir kantrybės ir kartais tampa geresniais seneliais nei buvo tėvai savo vaikams.

Kita posistemių grupė skirstosi pagal lytį. Nariai persiskirsto į vyrus ir moteris, ypač jei šeimoje yra skirtingų lyčių vaikų. Pavyzdžiui, šeimos moterys ruošia Kalėdų vakarienę. Arba mama ir dukra kuždasi apie pirmąsias menstruacijas, dalykus, į kuriuos vyrai niekada nebus įleisti. Močiutė rodo anūkei, kaip kurti rankdarbius, tuo metu šeimos vyrai ruošiasi žvejoti. Kiekvienoje šeimoje tai gali atrodyti labai savitai. Kartais iš šitų posistemių gali kilti kai kurie šeimos mitai. Pavyzdžiui, mūsų šeimos vyrai negamina valgio arba mūsų šeimos moterys visada pačios tvarkė finansus. Dažnai prie tokių mitų atsiradimo smarkiai prisideda seneliai. Tačiau tai, kas neabejotinai tiko jų šeimai ir tarpusavio santykiams, toli gražu nebūtinai tinka jaunai šeimai, į kurią atėjo du visai atskiri žmonės iš visai skirtingų šeimų, su visiškai nepanašiomis istorijomis bei savitomis patirtimis ar mitais.
Naujos šeimos sukūrimas dažnai reikalauja daug tolerancijos, supratimo bei kantrybės. Kad gimtų visiškai naujas vienetas, su savo tradicijomis, pakilimais ir nuopuoliais iš kūrėjų (jaunų tėvų) reikalauja daug pastangų. Kažkas neabejotinai perimama iš pradinių šeimų, tačiau sukuriama ir kažkas visiškai kokybiškai nauja, kaip tarpusavio derinimosi rezultatas. Tai vyksta santykiams pagerėjant ar pablogėjant tarsi sinusoidinė kreivė, kurios kritimus kartais žvėriškai sunku ištverti. Tačiau metams bėgant kreivės amplitudė paprastai mažėja, pamažu įsivyrauja stabilumas, nusistovi taisyklės bei reikalavimai vienas kitam, kai palaipsniui pažindami vienas kitą bandome kartu augti.

Danutė Lovkienė
Psichoterapijos konsultacijų centras