Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) ypač stengiasi

Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis, taigi, arčiausiai žmonių esantis, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) ypač stengiasi, kad gyventojai būtų patenkinti gydytojų ir slaugytojų darbu.
Dirba stabiliai
Pasak Ukmergės PSPC vyriausiosios gydytojos Janinos Galiauskienės, įstaiga dirba stabiliai, teikia kvalifikuotas pirminio lygio ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu Ukmergės PSPC aptarnauja per 30 tūkst. prisirašiusiųjų. Gyventojų skaičius rajone kaip ir visoje Lietuvoje nedidėja, bet prisirašiusiųjų skaičius išlieka stabilus. Tik tikslinant draustųjų sąrašus, išbraukta apie 1700 išvykimą deklaravusių žmonių. Nors rajone yra privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, žymesnio persirašymo į jas nėra, gyventojai netgi grįžta iš privačių įstaigų.
Užtat kaimo gyventojų demografinė situacija prastėja, kaimas sensta ir gyventojų mažėja. Dėl to vis sunkiau išlaikyti kaimo ambulatorijas. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų didžiausia Želvos ambulatorija turėjo per 2 tūkst. gyventojų, dabar liko tik 1290.
Prieš dešimtmetį Pasaulio banko lėšomis suremontuoti antras ir trečias poliklinikos aukštai, kur dirba šeimos gydytojai ir yra daugiausia pacientų. Visos ambulatorijos taip pat suremontuotos. Jau tada išvedžioti kompiuteriniai tinklai, buvo techniškai pasiruošta e. sveikatos sistemai. Atėjo laikas paremontuoti registratūrą ir pirmą aukštą. Bet tuo turėtų rūpintis steigėjas, juk neužtektų kosmetinio padažymo.
Įstaigoje dirba 4 vaikų, 2 vidaus ligų ir 14 šeimos gydytojų, taip pat 2 akušeriai ginekologai ir chirurgas. Šeimos gydytojų krūviai tikrai dideli. Štai šeimos gydytoja Gitana Čepienė turi 2,5 tūkst. prisirašiusiųjų, Egidijus Šerėnas - dar daugiau.

Odontologai renkasi Ukmergę
Ukmergės PSPC nuolat atnaujina jėgas, ieško naujų gydytojų. Prieš dvejus metus įsidarbino šeimos gydytoja Gintarė Kasparaitytė ir jau turi per 1500 gyventojų.
Jau antrus metus pavyksta prisikviesti po du gydytojus odontologus. Pernai pradėjo dirbti odontologai Vijolė Vitkauskienė ir Miglė Kotovaitė-Pliaugienė.
Šiais metais atėjo jauna gydytoja odontologė Skaistė Juškaitė, nuo rugpjūčio pradžios pradėjo dirbti odontologas Remigijus Urbonas.
“Kolektyvas sensta, todėl jaunų odontologų tikrai reikia. Aišku, jų reikalavimai didesni, bet jie naudoja naujausius gydymo metodus, dirba su naujomis medžiagomis”, - sako J.Galiauskienė.
Odontologinė aparatūra gera, tik ambulatorijose reikėtų ją atnaujinti. 
Darbas organizuojamas taip, kad kiekvienoje ambulatorijoje nors vieną dieną per savaitę dirbtų odontologas.
Nuolat ieškoma ir šeimos gydytojų. Viena gydytoja buvo žadėjusi atvykti, bet kitur jai pasiūlė butą iš socialinio savivaldybės fondo.
J.Galiauskienės manymu, norint pritraukti gydytojus, turėtų prisidėti Ukmergės rajono savivaldybė, bent jau aprūpinti butais.

Psichikos sveikatai - padidintas dėmesys
Ukmergės PSPC dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame projekte ir ruošiasi Psichikos sveikatos centro dienos stacionaro įkūrimui. Tam skirta beveik milijonas litų. Savivaldybė suteikė patalpas, jose numatoma įrengti 8 psichikos dienos stacionaro lovas. Netrukus prasidės remonto darbai. Bus suremontuotos patalpos, įsigyta baldų ir medicininės įrangos. Darbus planuojama užbaigti kitų metų pirmame pusmetyje. Teritorinė ligonių kasa jau informuota, kad 2012 metų antroje pusėje numatoma teikti psichikos dienos stacionaro paslaugas.
Gyventojų psichikos sveikata rajone iš tikrųjų labai rūpinamasi ir yra poreikis šioms paslaugoms. Todėl psichikos dienos stacionaras tikrai reikalingas.
Ukmergės rajone veikia du psichikos sveikatos centrai, bet didžioji dauguma gyventojų renkasi Ukmergės PSPC Psichikos sveikatos centrą.
Psichikos sveikatos centre nuolat organizuojami užimtumo renginiai, pacientai pina iš vytelių, gamina rankdarbiais, geria arbatą. Pacientai mielai susirenka praleisti laiko. Juos prižiūri komanda - gydytojas psichiatras, psichologas, slaugytoja, socialinis darbuotojas.
Ukmergės psichikos sveikatos centro direktorių gydytoją psichiatrą Juozą Galiauską žmonės mėgsta ir vertina. Anksčiau jis papildomai dirbo Anykščiuose ir nuo to laiko žmonės iš Anykščių atvažiuoja pasigydyti, nors ir reikia mokėti už gydymą.
Tikimasi, kad ir dabar pacientų netruks. Planuojama, kad į Psichikos dienos stacionarą atvyks pacientų ir iš Širvintų rajono.
Ukmergės PSPC rengiasi dalyvauti energijos taupymo projekte ir apšiltinti poliklinikos pastatą. Per Vilniaus regiono plėtros tarybą yra pateikta paraiška ir įstaiga yra devinta rezerviniame sąraše. Jau parengtas energetinis auditas. Nors pastatas gana naujas, bet šaltas. Pastatą šildo Ukmergės ligoninės katilinė ir PSPC yra tolimiausias šildymo taškas. Ligoninė pateko į energijos taupymo programą. Jeigu ji apsišiltins ir sumažins šildymą, PSPC šals. 
Dar reikia parengti apšiltinimo techninį projektą. Jei Ukmergės rajono savivaldybė prisidėtų bent 5 proc. lėšų, tai jai kainuotų apie 90 tūkst. litų, o įstaiga iš 9-tos vietos pakiltų į 3-4-tą rezerviniame sąraše, bet dėl lėšų stokos savivaldybė prisidėti neketina. J.Galiauskienę tai stebina: juk savivaldybė yra įstaigos steigėjas, o paslaugos teikiamos savivaldybės gyventojams.
PSPC ruošiasi informacinių technologijų diegimui. Kartu su Šeškinės ir kitomis poliklinikomis rengiamasi dalyvauti SANTA hospitalinės informacinės sistemos pritaikymo ambulatorinės grandies poreikiams projekte. Numatyta įdiegti elektroninę registraciją, ambulatorinę kortelę, elektroninį receptą. Bet projekto likimas priklausys nuo to, kaip bus diegiama nacionalinė e. sveikatos sistema. 

Tyrimai atpigo
Nuo 2005 metų Ukmergės PSPC įsteigta klinikinės diagnostikos laboratorija. Anksčiau įstaiga naudojosi ligoninės laboratorija. Dažnai sakoma, kad racionaliausia rajone turėti vieną laboratoriją. Praktika parodė, kad taip nėra. Įsteigus savo laboratoriją, išlaidos sumažėjo 2-3 kartus. Laboratorija akredituota, aprūpinta analizatoriais ir puikiai dirba palyginti nedidelėmis pajėgomis.
Pasak laboratorijos vedėjos Nijolės Pakonienės, pirminiam lygiui priklausantys tyrimai nemokami. Tie, kuriuos atlikti nemokamai nepriklauso - mokami, užtat atliekami greitai, kokybiškai ir šiek tiek pigiau nei kitur.
Daug mokamų tyrimų atliekama kitoms įstaigoms ir tai apsimoka.
Laboratorija aktyviai dalyvauja SAM organizuojamose prevencinėse programose.
Mokamų paslaugų poliklinikoje daugėja. Be laboratorinių tyrimų, tai profilaktiniai patikrinimai dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, pažymos dėl ginklo laikymo, vairuotojų sveikatos patikrinimas. Bet labai griežtai reglamentuota, kad tai, kas apmokama iš PSDF, pacientui būtų nemokama.
Vasarą padaugėja parvykstančių užsieniečių srautas. Jie atveža patikrinti vaikus, patys nori profilaktiškai pasitikrinti ar pasigydyti dantis. Jeigu neturi Europos sveikatos kortelės, turi susimokėti, bet tą pačią dieną gauna kokybišką paslaugą. Yra parengti laboratorinių ir kitų mokamų paslaugų aprašai ir paskelbti matomose vietose. Todėl beveik nebūna nusiskundimų, kad reikia mokėti. 

Neramu dėl greitosios ateities
Įstaigai priklauso greitosios medicinos pagalbos skyrius, kuriame dirba 3,5 brigados. Padalinys gerai aprūpintas, visi automobiliai, išskyrus atsarginį, beveik nauji. Du greitosios automobilius skyrė SAM, vieną nupirko savivaldybė, dar vieną įsigijo pati įstaiga.
Deja, labai prastos greitosios patalpos. Jau bene penktus metus steigėjo prašoma skirti lėšų pastato remontui, bet savivaldybė jų nesuranda. Siūlytas ir pigesnis variantas - pastatyti kompaktiškas patalpas greitajai - vėl jokios reakcijos. O greitosios pastatų renovacijai neskiriama europinių lėšų.
Negalima sakyti, kas steigėjas visiškai nepadeda. Jo lėšomis suremontuota klinikinės diagnostikos laboratorija, sudėti nauji langai GMP ir odontologijos skyriuose, paremontuoti kaimo medicinos punktai.
Nuo kitų metų sausio 1 dienos turėtų keistis greitosios pajėgų valdymas. Dispečerinės darbą perims Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis. Centrinė dispečerinė tik kontroliuos budinčių GMP brigadų darbą ir gavusi kvietimus siųs artimiausią laisvą GMP brigadą, todėl paslaugos gyventojams bus teikiamos operatyviau. Taip teigia Sveikatos apsaugos ministerija. 
Pasak J.Galiauskienės, jeigu bus, kaip numatyta, reikės atleisti dispečeres arba įdarbinti kitur. Joms yra suplanuotos darbo vietos, tik vieną priešpensinio amžiaus dispečerę teks atleisti. Nuo rugsėjo 1 dienos jau reikia įteikti atleidimo lapelį, bet dar neaišku, ar tikrai bus perimtos dispečerių paslaugos. 
Teoriškai įmanoma iš Vilniaus reguliuoti greitosios maršrutus, bet neaišku, kaip sistema veiks praktiškai. Dabartinės dispečerės gerai pažįsta teritoriją, išklausinėja, kur kaime prie kokio posūkio pasitiks žmogus. Lieka tikėtis, kad dirbs kompetentingi dispečeriai, bet jeigu lieps vykti į kiekvieną skambutį, padaugės iškvietimų, o tai reikš išlaidų padidėjimą.

Kaime - daug socialinių paslaugų
Pirminė sveikatos priežiūros grandis - arčiausiai paciento. Ukmergės PSPC priklauso platus kaimo medicinos įstaigų tinklas - 7 ambulatorijos ir net 17 bendruomenės sveikatos punktų.
Vyr. gydytojai labiausiai kelia nerimą bendruomenės sveikatos punktai, kuriuose dirba po vieną slaugytoją. Įstaigos administracija stengiasi mažinti išlaidas, punktuose palikta po pusę etato, kelios slaugytojos įdarbintos greitojoje.
Kai kuriose vietovėse gyventojų liko nedaug - nuo 300 iki 900.
Į kai kuriuos medicinos punktus iš ambulatorijų periodiškai atvažiuoja gydytojai. Vis dėlto slaugytojų veikla gana ribota - jos suleidžia vaistus, suteikia pirmąją pagalbą. Todėl etatus reikia dar mažinti, kad viena slaugytoja aptarnautų bet tris punktus. Taip būtų galima dar labiau sumažinti išlaidas.
Kai kuriuos medicinos punktus reikėtų iš viso uždaryti, bet to neleidžia steigėjas. Pagrindinis argumentas - gali pablogėti paslaugų prieinamumas.
Ambulatorijose taip pat sumažintas slaugytojų skaičius, kai kuriose dirba vienas gydytojas ir viena slaugytoja. Dar likęs rezervas taupymui - mažinti ambulatorijų patalpas, bet tam irgi reikia steigėjo sprendimo.
Kaimo medicinos punktuose slaugytojos dirba pusiau socialinį darbą. Prekyba vaistais medpunktuose irgi yra socialinis darbas, tikrai nenešantis pelno. Bet jei jo nebūtų, žmonėms labai pasunkėtų gyvenimas. Gydytojas atvažiuoja į ambulatorijas, o vaistinių tuose miesteliuose niekur nebėra, reikėtų važiuoti 20-30 km pirkti vaistų. Slaugytojos vaistus nuneša močiutėms į namus, kartais ir valgyti nuperka, pakonsultuoja ne vien sveikatos, bet ir socialiniais klausimais. Riba tarp sveikatos ir socialinio darbo tapo neryški. Nuolat tenka spręsti klausimus su socialinės paramos skyriumi, su nestacionarių socialinių paslaugų centru. Slaugytojos neatsisako, rodo iniciatyvą. Bet būtų gerai, kad slaugytojai rūpėtų tik sveikatos priežiūra, o socialinio darbo dirbtų kuo mažiau. O jeigu jau dirba, turi būti už jį apmokama. 
Kadangi prisirašiusių prie ambulatorijų nėra daug, o įstaigoje atlyginimai skaičiuojami pagal prisirašiusių skaičių, ambulatorijų gydytojai kviečiami dirbti poliklinikoje. Štai vienas gydytojas aptarnauja dvi ambulatorijas, o du gydytojai iš ambulatorijų atvažiuoja dirbti į polikliniką. Stengiamasi, kad gydytojai turėtų daugiau darbo ir daugiau uždirbtų.
J.Galiauskienė didžiuojasi darbščiomis ir kompetentingomis slaugytojomis, atliekančiomis tikrai didelį darbą.
Dabar slaugytojos dirba kabinete kartu su gydytoju, nes nėra laisvų patalpų. Įsteigus psichikos dienos stacionarą, ateityje ten galėtų persikelti Psichikos sveikatos centras. Atsiradus laisvų patalpų, būtų galima kitaip organizuoti darbą. Planuojama slaugytojoms suteikti atskirus kabinetus ir perduoti daugiau funkcijų. Tada jos atliktų didelę gydytojo darbo dalį, o gydytojas galėtų daugiau bendrauti su pacientu.

Stengiasi tenkinti visuomenės poreikius 
“Vadovaujant pirminės sveikatos priežiūros centrui, reikia žinoti apie kiekvieną savo kolektyvo narį, apie kiekvieno galimybes ir labai domėtis rajono gyvenimu. Negali parėjęs negalvoti apie darbą. Jeigu dėl rotacijos reikėtų palikti vadovo kėdę, turėčiau ką veikti ir daug ramiau gyvenčiau. Kita vertus, ir čia įdomus darbas, kaip ir kiekvienas, turi privalumų ir trūkumų. Turi daugiau domėtis, daugiau žinoti, susitikti su žmonėmis”, - vadovo darbo specifiką apibūdina J.Galiauskienė. 
Poliklinika turi aiškią ateities viziją ir jos kryptingai siekia. “Darbo yra, reikia tik gerai dirbti. Visuomenė reikli, kartais ir perdaug, bet mūsų darbas - tenkinti visuomenės sveikatos poreikius, - pabrėžia J.Galiauskienė. - Ir niekada nereikia sustoti. Sugalvoji ką nors nauja ir po truputį bandai įgyvendinti. Turime būti optimistais, viskas yra įgyvendinama, reikia tik labai norėti”.
Įstaigos darbo sėkmė didele dalimi priklauso nuo kolektyvo. O kolektyvas tikrai neblogas. Gydytojai kvalifikuoti ir patyrę. Labai daug reiškia slaugytojų darbas, nes gydytojų darbo krūviai dideli.
Vyr. gydytoja primena, kad  nuolatos ieško jaunų žmonių, kurie įsilietų į šį brandų kolektyvą.