Zuklopentiksolis, 50mg/ml, injekcinis tirpalas
Vartojimas: vartoti į raumenis
Registratorius: H.Lundbeck A/S, Danija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Zuklopentiksolis
1. KAS YRA CISORDINOL-ACUTARD IR KAM JIS VARTOJAMAS
Kaip veikia Cisordinol‑Acutard
Cisordinol-Acutard priklauso vadinamųjų antipsichozinių vaistų (kitaip vadinamų neuroleptikais) grupei.
Šie vaistai veikia tam tikras smegenų vietas ir padeda smegenyse atstatyti tam tikrų biologinių medžiagų pusiausvyrą, kurios sutrikimas sukelia Jūsų ligos požymius.
Kam Cisordinol‑Acutard vartojamas
Cisordinol-Acutard vartojamas ūminėms psichozėms gydyti, ypač kai reikalingas staigus, 2‑3 dienas trunkantis vaisto veikimas.
Gydytojas gali skirti Cisordinol‑Acutard ir dėl kitų priežasčių. Jeigu abejojate, kodėl Jums skirtas Cisordinol‑Acutard, klauskite gydytojo.
2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT CISORDINOL-ACUTARD
Cisordinol‑Acutard vartoti negalima:
jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) zuklopentiksoliui arba bet kuriai pagalbinei Cisordinol‑Acutard medžiagai (žr. „Cisordinol‑Acutard sudėtis“);
jeigu Jums sutrikusi sąmonė.
Specialių atsargumo priemonių reikia:
jeigu Jums sutrikusi kepenų veikla;
jeigu Jums buvo traukulių ar priepuolių;
jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu (gali tekti reguliuoti Jūsų gydymą nuo diabeto);
jeigu Jums nustatytas organinio smegenų pažeidimo sindromas (dėl apsinuodijimo alkoholiu ar organiniais tirpikliais);
jeigu Jums yra insulto rizikos veiksnių (pvz., rūkymas, hipertenzija);
jeigu Jums nustatyta hipokalemija ar hipomagnezemija (Jūsų kraujyje per mažai kalio ar magnio) arba turite paveldėtą polinkį į šių medžiagų trūkumą;
jeigu buvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga;
jeigu vartojate kitokių vaistų nuo psichozės.
Pasitarkite su gydytoju, net jeigu aukščiau išvardytų sutrikimų Jums buvo praeityje.
Kitų vaistų vartojimas
Kartais vieni vaistai keičia kitų vaistų veikimą, dėl to gali kilti sunkių nepageidaujamų reiškinių.
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Būtinai pasakykite gydytojui arba vaistininkui, jeigu vartojate bet kurį iš šių vaistų:
triciklių antidepresantų;
guanetidino ir panašių vaistų (kraujospūdį mažinančių vaistų);
barbitūratų ir panašių vaistų (mieguistumą sukeliančių vaistų);
vaistų nuo epilepsijos;
levodopos ir panašių vaistų (gydoma Parkinsono liga);
metoklopramido (gydomi virškinimo trakto sutrikimai);
piperazino (gydoma apvaliųjų ir plokščiųjų kirmėlių invazija);
vaistų, kurie sutrikdo vandens ar druskų pusiausvyrą (sumažina kalio ar magnio koncentraciją kraujyje);
vaistų, kurie didina Cisordinol‑Acutard koncentraciją kraujyje.
Tuo pačių metu kartu su Cisordinol‑Acutard negalima vartoti šių vaistinių preparatų:
kurie dažnina širdies plakimą (pvz., chinidinu, amiodaronu, sotaloliu, dofetilidu, eritromicinu, terfenadinu, astemizolu, gatifloksacinu, moksifloksacinu, cisapridu, ličiu);
kitokių vaistų nuo psichozės (pvz., tioridazino).
Cisordinol‑Acutard sąveika su alkoholiu
Cisordinol-Acutard gali sustiprinti slopinamąjį alkoholio veikimą, dėl to Jūs tapsite labiau mieguistas. Vartojant Cisordinol-Acutard, alkoholio gerti nerekomenduojama.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Jeigu esate arba galvojate, kad galite būti nėščia, pasakykite gydytojui. Cisordinol‑Acutard nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.
Šis vaistas gali veikti naujagimio bendrąją būklę.
Žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Jeigu žindote kūdikį, pasitarkite su gydytoju. Cisordinol‑Acutard žindymo laikotarpiu vartoti negalima, nes mažas kiekis vaisto gali prasiskverbti į motinos pieną.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Vartojant Cisordinol-Acutard galite jausti mieguistumą ir svaigulį. Jeigu tai pajutote, vairuoti ir valdyti mechanizmų negalima tol, kol šie reiškiniai neišnyks.
3. KAIP VARTOTI CISORDINOL-ACUTARD
Kiek ir kada vartoti
Nedidelis Cisordinol-Acutard kiekis sutraukiamas į švirkštą ir švirkščiamas į sėdmens raumenį.
Jūsų gydytojas nuspręs, kiek ir kaip dažnai skirti šį vaistą.
Suaugusiesiems
Įprasta dozė yra 1‑3 ml (50‑150 mg) injekcija. Dozę galima kartoti po 2‑3 dienų. Kai kuriems ligoniams po pirmosios injekcijos, praėjus 1‑2 dienoms, reikalinga papildoma dozė.
Jei reikia daugiau nei 2 ml vaisto, padalinta jo dozė sušvirkščiama į dvi skirtingas vietas.
Vyresniems ligoniams (daugiau kaip 65 metų)
Dozė gali būti sumažinta. Maksimali vienkartinė dozė yra 100 mg.
Vaikams
Gydymas Cisordinol-Acutard vaikams nerekomenduojamas.
Ligoniams, turintiems ypatingą riziką
Sergantiesiems kepenų ligomis skiriamos mažiausios nurodytos dozės.
Jeigu manote, kad Cisordinol-Acutard veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Gydymo trukmė
Šis vaistas nėra skirtas ilgalaikiam gydymui. Vaisto nereikėtų vartoti ilgiau kaip 2 savaites. Per šį laikotarpį vaisto neturėtų būti skirta daugiau nei 4 injekcijos arba daugiau nei 8 ml (400 mg) vaisto.
Jeigu reikalingas tolimesnis gydymas, gydytojas paskirs reikiamą vaistą.
Svarbu visiškai baigti gydytojo nurodytą gydymo kursą.
Pavartojus per didelę Cisordinol‑Acutard dozę
Šį vaistą Jums suleis Jūsų gydytojas arba slaugytoja, todėl Cisordinol‑Acutard perdozavimas mažai tikėtinas.
Perdozavimo simptomai gali būti šie:
mieguistumas,
sąmonės netekimas,
neįprasti judesiai,
traukuliai,
šokas,
didelė arba maža kūno temperatūra,
perdozavus Cisordinol‑Acutard, kai kartu vartojama kitų vaistų, veikiančių širdį, gali atsirasti širdies ritmo pokyčių, įskaitant nereguliarų širdies plakimą, retą širdies plakimą.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS
Cisordinol‑Acutard, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Labai retas, bet sunkus šalutinis poveikis (pasireiškė rečiau kaip 1 iš 10 000 pacientų):
Jei Jums atsirado bet kuris žemiau išvardytų požymių, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją:
didelė temperatūra, neįprastas raumenų sustingimas, sąmonės sutrikimas, ypač jei kartu prakaituojama ir dažnai plaka širdis.
Tai gali būti požymiai retos būklės, vadinamos piktybiniu neurolepsiniu sindromu, kurį gali sukelti įvairūs antipsichoziniai vaistai, požymiai.
Toliau išvardyti nepageidaujami reiškiniai būna ryškiausi gydymo pradžioje, ir dauguma jų tęsiant gydymą savaime išnyksta.
Labai dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia dažniau kaip išraišką ≥ 1 iš /10 pacientų):
neįprasti raumenų judesiai ar jų sustingimas, drebulys, nerimas, t.y., negalėjimas ramiai sėdėti ar stovėti;
svaigulys (ligoniams patartina stotis iš lėto);
neryškus matymas (sunku perskaityti smulkias raides);
burnos džiūvimas (didėja dantų ėduonies pavojus, todėl dantis reikėtų valyti dažniau nei įprasta).
Dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia dažniau kaip išraišką ≥ 1 iš /100, bet rečiau kaip < 1 iš /10 pacientų):
neįprastai dažnas širdies plakimas;
sunku sutelkti dėmesį;
kojų ar rankų sustingimas, dilgčiojimas;
atminties stoka;
padidėjęs seilėtekis;
sutrikęs (padažnėjęs, dėl to nebekontroliuojamas) šlapinimasis;
silpnumas;
nervingumas;
depresija;
nemiga;
apatija;
nenormalūs sapnai.
Retas šalutinis poveikis (pasireiškia dažniau kaip išraišką ≥1 iš /10 000, bet rečiau kaip ≤ 1 iš 1 000 pacientų /1000):
galvos skausmas;
traukuliai;
neįprasti burnos ir liežuvio judesiai;
užgulta nosis;
oro stoka;
vėmimas;
viduriavimas;
pykinimas (silpnumo jausmas);
bėrimas;
padidėjęs prakaitavimas;
mažas kraujospūdis;
alerginė reakcija;
moterims gali netikėtai pradėti skirtis pienas;
padidėjęs lytinis potraukis;
sumažėjęs lytinis potraukis.
Cisordinol-Acutard injekcijos vietoje odos paraudimas ar skausmas.
Vartojant zuklopentiksolio (Cisordinol‑Acutard veiklioji medžiaga), kaip ir kitų panašiai veikiančių preparatų, retais atvejais pasireiškė toks šalutinis poveikis:
QT intervalo pailgėjimas (retas širdies plakimas ir EKG pokyčiai);
nereguliarus širdies plakimas (skilvelinės aritmijos);
Torsades de Pointes (tam tikra nereguliaraus širdies plakimo forma).
Retais atvejais nereguliarus širdies plakimas (aritmijos) gali lemti netikėtą staigią mirtį.
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
5. KAIP LAIKYTI CISORDINOL-ACUTARD
Paprastai šį vaistą laiko Jūsų gydytojas ar slaugytoja.
Jei laikote vaistą namie:
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Ant etiketės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Cisordinol‑Acutard vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti žemesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. KITA INFORMACIJA
Cisordinol‑Acutard sudėtis
Veiklioji medžiaga yra zuklopentiksolio acetatas. Kiekviename Cisordinol-Acutard mililitre (ml) yra 50 mg zuklopentiksolio acetato.
Pagalbinė medžiaga yra skystas augalinis aliejus (trigliceridai, viudtinės grandinės).
Cisordinol‑Acutard išvaizda ir kiekis pakuotėje
Cisordinol‑Acutard 50 mg/ml injekcinis tirpalas tiekiamas 1 ml (50 mg) stiklo ampulėse, kurios supakuotos kartono dėžutėse po 10 ampulių.
Cisordinol-Acutard – tai skaidrus, blyškiai gelsvas skystis.
Tarptautinis pavadinimas | Zuklopentiksolis |
Vaisto stiprumas | 50mg/ml |
Vaisto forma | injekcinis tirpalas |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti į raumenis |
Registracijos numeris | 98/5654/5 |
Registratorius | H.Lundbeck A/S, Danija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 1998.06.02 |
Vaistas perregistruotas | 2003.12.09 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Cisordinol – Acutard 50 mg/ml injekcinis tirpalas
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
1 ml yra 50 mg zuklopentiksolio acetato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Injekcinis tirpalas.
Skaidrus, blyškiai gelsvas aliejus, praktiškai be nuosėdų.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Pradiniam ūminių psichozių, tarp jų ir manijų, taip pat paūmėjusių lėtinių psichozių gydymui.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozę reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę.
Paprastai į raumenis švirkščiama 50–150 mg (1‑3 ml) dozė. Prireikus, galima švirkšti kartotinai, geriausiai kas 2‑3 dienos. Kai kuriems pacientams, praėjus 24‑48 valandoms po pirmosios injekcijos, galima skirti papildomą injekciją.
Zuklopentiksolio acetatas nėra skirtas ilgalaikiam gydymui, jį galima vartoti ne ilgiau kaip dvi savaites. Didžiausia bendroji dozė neturi būti didesnė kaip 400 mg ir neviršyti keturių injekcijų.
Palaikomasis gydymas toliau tęsiamas geriamuoju zuklopentiksoliu ar švirkščiamu į raumenis zuklopentiksolio dekanoatu taip:
1. Perėjimas prie geriamojo zuklopentiksolio
Praėjus 2‑3 dienoms po paskutiniosios 100 mg zuklopentiksolio acetato injekcijos, reikia pradėti gerti 40 mg dozę per dieną; ją galima išgerti per kelis kartus. Prireikus, dozę galima toliau didinti po 10‑20 mg kas 2‑3 dienas iki 75 mg ar daugiau per dieną.
2. Perėjimas prie zuklopentiksolio dekanoato
Kartu su paskutiniąja zuklopentiksolio acetato injekcija (100 mg) reikia įšvirkšti 200‑400 mg (1‑2 ml) zuklopentiksolio dekanoato 200 mg/ml; injekcija į raumenis kartojama kas dvi savaites. Kartkartėmis gali prireikti didesnių dozių ar trumpesnių pertraukų tarp injekcijų.
Zuklopentiksolio acetatą ir zuklopentiksolio dekanoatą galima maišyti viename švirkšte ir švirkšti kartu (ko-injekcija).
Tolesnės zuklopentiksolio dekanoato dozės ir pertraukos tarp injekcijų parenkami atsižvelgiant į paciento būklę.
Vyresnio amžiaus ligoniai
Vyresnio amžiaus ligoniams dozę gali tekti mažinti. Didžiausia injekcinė dozė – 100 mg.
Vaikai
Cisordinol‑Acutard nerekomenduojama skirti vaikams, nes nėra pakankamos klinikinės patirties.
Inkstų funkcijos nepakankamumas
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, skiriama įprastinė Cisordinol‑Acutard dozė.
Kepenų funkcijos nepakankamumas
Pacientams, kuriems susilpnėjusi kepenų funkcija, turi gauti pusę rekomenduojamos dozės ir, jei įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume.
Vartojimo metodas
Cisordinol‑Acutard švirkščiamas į viršutinį išorinį sėdmens raumenų kvadratą. Vietiškai vaistas gerai toleruojamas. Didesnę kaip 2 ml injekcija reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas. Vietiškai vaistas toleruojamas gerai.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).
Kraujotakos nepakankamumas, bet kokios kilmės sąmonės pritemimas ( pvz., apsinuodijimas alkoholiu, barbitūratais ar opijaus preparatais), koma, kraujo diskrazija, feochromocitoma.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Visi neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, rigidiškumu, sąmonės kitimu, vegetacinės nervų sistemos nepastovumu). Pavojus būna didesnis, esant didesnei vaisto dozei. Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei pacientas serga organine smegenų liga, yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opiatais ir alkoholiu.
Gydymas: reikia liautis vartoti neuroleptikus. Gydoma simptomiškai, taikomos bendrosios palaikomosios priemonės. Galima vartoti dantroleno ir bromokriptino.
Vartojant geriamuosius neuroleptikus, simptomai gali išlikti ilgiau nei savaitę, nustojus juos vartoti ir kiek ilgiau – baigus vartoti vaisto depo formas.
Kaip ir kitus neuroleptikus, zuklopentiksolio acetatą būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukulinių sutrikimų, progresuojanti kepenų liga.
Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, zuklopentiksolio acetatas gali pakeisti insulino ir gliukozės atsaką, dėl to gali tekti koreguoti sergančiųjų diabetu, antidiabetinį gydymą.
Klinikinių, atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų, kuriuose dalyvavo demencija sergantys ligoniai, vartojantys kai kurių atipinių vaistinių preparatų nuo psichozės, duomenimis, maždaug 3 kartus padidėjo nepageidaujamų smegenų kraujagyslių reiškinių rizika. Tokio rizikos padidėjimo mechanizmas nežinomas. Negalima paneigti, kad rizika padidėja ir vartojant kitokių vaistinių preparatų nuo psichozės ar kitomis psichinėmis ligomis sergantiems pacientams. Ligoniams, kuriems yra insulto rizikos veiksnių, zuklopentiksolio acetato reikia vartoti atsargiai.
Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, priklausantys antipsichozinių preparatų terapinei klasei, zuklopentiksolio acetatas gali sukelti QT intervalo pailgėjimą. pastovus QT intervalo pailgėjimas padidina atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojų. Todėl, į aritmiją linkusiems ligoniams (kuriems yra hipokalemija, hipomagnezemija ar paveldėtas polinkis) ir pacientams, kuriems buvo kardiovaskulinių sutrikimų, pvz., QT intervalo pailgėjimas, ryški bradikardija (< 50 kartų per minutę), nesenai įvykęs ūminis miokardo infarktas, nekompensuotas širdies nepakankamumas arba širdies aritmija, zuklopentiksolio acetato reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti kartu su kitais antipsichoziniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Vaistiniai preparatai, kuriuos vartoti kartu reikia atsargiai
Zuklopentiksolio acetatas gali sustiprinti slopinamąjį alkoholio, barbitūratų ir kitų CNS slopinančių vaistinių preparatų poveikį.
Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį; antihipertenzinis guanetidino ir panašių vaistinių preparatų poveikis silpnėja.
Neuroleptikų vartojant kartu su ličiu, didėja neurotoksinio poveikio rizika.
Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vienas kito metabolizmą.
Zuklopentiksolio acetatas gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį.
Kartu vartojamas metoklopramidas ir piperazinas didina ekstrapiramidinių sutrikimų atsiradimo riziką.
Zuklopentikslis dalinai metabolizuojamas fermento CYP2D6, todėl kartu vartojant kitokių medikamentų, slopinančių šio fermento veiklą, gali pailgėti zuklopentiksolio klirensas.
Su vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimu susijęs QT intervalo pailgėjimas gali pasunkėti, jeigu kartu vartojama kitokių vaistinių preparatų, kurie reikšmingai pailgina QT intervalą. Reikia vengti kartu vartoti tokius vaistinius preparatus. Susijusios vaistinių preparatų grupės yra šios:
IA ir III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
kai kurie vaistiniai preparatai nuo psichozės (pvz., tioridazinas);
kai kurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
kai kurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolas);
kai kurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz. gatifloksacinas, moksifloksacinas).
Anksčiau išvardytų vaistinių preparatų sąrašas yra neišsamus, reikia vengti kartu vartoti ir kai kurių kitų vaistinių preparatų, kurie gali reikšmingai pailginti QT intervalą (pvz., cisaprido, ličio).
Vaistinių preparatų, kurie gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, pavyzdžiui, tiazidų grupės diuretikų (hipokalemija) ir vaistinių preparatų, kurie didina zuklopentiksolio koncentraciją plazmoje, vartoti kartu reikia atsargiai, nes gali padidėti QT intervalo pailgėjimo ir piktybinių aritmijų rizika (žr. 4.4 skyrių).
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Zuklopentiksolio acetato skirti nėštumo metu negalima, išskyrus atvejus, kai laukiama nauda motinai persveria galimą riziką vaisiui.
Nėštumo pabaigoje ir per gimdymą neuroleptikais gydytų motinų naujagimiams galimi apsinuodijimo požymiai: letargija, drebulys, per didelis jaudrumas, jų būklė įvertinama mažu balu pagal Apgar skalę.
Poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų su gyvūnais duomenimis, žalingo poveikio vaisiui ar dauginimosi funkcijai nenustatyta.
Žindymo laikotarpis
Motinos piene aptinkama tik maža chlorprotikseno koncentracija, taigi, vartojant gydomąją dozę, poveikio kūdikiui tikimybė maža. Kūdikio gaunama dozė yra mažesnė negu 1% motinos vartojamos dozės kūno svorio vienetui (mg/kg). Jei gydymas zuklopentiksolio acetatu yra kliniškai svarbus, galima ir toliau žindyti kūdikį, bet jį, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo, būtina stebėti.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Cisordinol‑Acutard yra slopinamasis vaistinis preparatas. Ligoniai, kuriems skiriama psichotropinių vaistinių preparatų, gali patirti tam tikrų dėmesio ir dėmesio sukaupimo sutrikimų. Todėl juos privalu įspėti apie pakitusį gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Dauguma nepageidaujamų reiškinių priklauso nuo dozės.
Gali atsirasti judėjimo sutrikimų.
Daugeliu atvejų šį nepageidaujamą poveikį galima pakankamai gerai kontroliuoti skiriant vaistinių preparatų nuo Parkinsono ligos. Nuolat profilaktiškai vartoti vaistinių preparatų nuo Parkinsono ligos nerekomenduojama.
Klinikinių tyrimų duomenys
Nepageidaujami reiškiniai išvardyti pagal organų sistemų klases, naudojant MedDRA pageidautinus terminus ir dažnio apibūdinimą:
labai dažni (≥ 1/10),
dažni (≥ 1/100, < 1/10),
nedažni (≥ 1/1000, < 1/100),
reti (≥ 1/10 000, < 1/1000),
labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Klinikinių tyrimų metu (N=812 ligonių) buvo nustatytas toks nepageidaujamų reiškinių dažnis:
Širdies sutrikimai
Dažni
Tachikardija
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni
Tonuso padidėjimas, drebulys, hipokinezija, distonija, hiperkinezija, svaigulys
Dažni
Pablogėjusi dėmesio koncentracija, parestezijos, amnezija
Nedažni
Galvos skausmas, traukuliai, vėlyvoji diskinezija
Akių sutrikimai
Labai dažni
Sutrikusi akomodacija
Ausų ir labirintų sutrikimai
Nedažni
Galvos svaigimas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni
Nosies užsikimšimas, dispnėja
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai dažni
Burnos džiūvimas
Dažni
Padidėjęs seilėtekis
Nedažni
Vėmimas, viduriavimas, pykinimas
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažni
Sutrikęs šlapinimasis
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni
Bėrimas, padidėjęs prakaitavimas
Kraujagyslių sutrikimai
Nedažni
Ortostatinė hipotenzija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidima
Dažni
Astenija
Imuninės sistemos sutrikimai
Nedažni
Alerginės reakcijos
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Nedažni
Laktacija negimdžiusioms moterims
Psichikos sutrikimai
Dažni
Nervingumas, depresija, nemiga, apatija, pakitęs miegas
Nedažni
Padidėjęs ar sumažėjęs lytinis potraukis
Pranešimai po vaisto patekimo į rinką
Buvo užregistruota piktybinio neurolepsinio sindromo atvejų.
Vartojant zuklopentiksolio acetato, kaip ir kitų antipsichozinių vaistinių preparatų, retais atvejais nustatytas QT intervalo pailgėjimas, skilvelinių aritmijų – skilvelių virpėjimas, sklivelinė tachikardija, Torsade de Pointes ir staigi netikėta mirtis (žr. 4.4 skyrių).
4.9 Perdozavimas
Dėl vaisto vartojimo būdo perdozavimo simptomai yra mažai tikėtini.
Simptomai
Mieguistumas, koma, judėjimo sutrikimas, traukuliai, šokas, hipertermija ar hipotermija.
Perdozavimo atveju, kai kartu buvo vartojama kitų širdį veikiančių vaistinių preparatų, nustatyta EKG pokyčių, QT intervalo pailgėjimas, Torsade de Pointes, širdies sustojimas ir skilvelinių aritmijų.
Gydymas
Gydymas simptominis ir palaikomasis. Taikomos priemonės, palaikančios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Epinefrino (adrenalino) nereikėtų skirti, nes vėliau tai gali sukelti kraujospūdžio mažėjimą. Traukulius galima gydyti diazepamu, judėjimo sutrikimą - biperidenu.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – neuroleptikų (vaistų nuo psichozės), ATC kodas – N 05 AF 05.
Veikimo mechanizmas
Zuklopentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas.
Antipsichozinis neuroleptikų poveikis yra susijęs su jų sukeliama dopamino receptorių blokada, bet galbūt įtakos turi ir 5‑HT (5‑hidroksitriptamino) receptorių blokavimas. In vitro zuklopentiksoliui būdingas didelis afinitetas tiek dopamino D1, tiek D2 receptoriams, 1‑adrenoreceptoriams ir 5‑HT2 receptoriams, bet jis neturi afiniteto cholinerginiams muskarino receptoriams. Jis turi mažą afinitetą histamino (H1) receptoriams ir neblokuoja 2‑adrenoreceptorių.
In vivo zuklopentiksolis turi didesnį afinitetą D2 receptoriams negu D1 receptoriams. Visuose neuroleptikų poveikio elgsenai tyrimuose jis veikė, kaip stiprus neuroleptikas (dopamino receptorių blokatorius). Nustatyta koreliacija tarp tyrimų in vivo, afiniteto dopamino D2 receptoriams in vitro ir vidutinių geriamųjų antipsichozinio vaisto dienos dozių.
Kaip ir dauguma kitų neuroleptikų, zuklopentiksolis didina prolaktino kiekį serume.
Farmakologiniai tyrimai įrodė stiprų klinikinį poveikį, praėjus 4 valandoms po zuklopentiksolio acetato aliejinio tirpalo injekcijos. Dar ryškesnis poveikis pastebėtas 1‑3 dieną po injekcijos, toliau poveikis greitai silpnėjo.
Veiksmingumas
Zuklopentiksolio acetatas skiriamas pradiniam ūminių psichozių, manijos ir paūmėjusių lėtinių psichozių gydymui.
Viena zuklopentiksolio acetato injekcija ryškiai ir greitai sumažina psichozės simptomus. Poveikis trunka 2‑3 dienas ir paprastai, prieš pereinant prie peroralinio ar depo gydymo, užtenka vienos ar dviejų injekcijų.
Zuklopentiksolis ne tik ryškiai sumažina ar iš viso panaikina tokius pagrindinius šizofrenijos simptomus kaip haliucinacijas, kliedesius ir mąstymo sutrikimus, bet veikia ir kitus kartu esančius simptomus – priešiškumą, įtarumą, neramumą ir agresyvumą.
Zuklopentiksolis sukelia nuo dozės priklausomą laikinąją sedaciją. Tokia pradinė sedacija yra naudinga ūminės psichozės fazės metu, nes pacientą nuramina prieš prasidedant antipsichoziniam efektui. Nespecifinė sedacija prasideda greitai po injekcijos, ji pastebima jau po 2 valandų ir ryškiausia esti maždaug po 8 valandų. Paskui ji gerokai susilpnėja, o kartotinė injekcija sukelia silpnesnę sedaciją.
Zuklopentiksolio acetatas ypač gerai tinka gydyti pacientams, apimtiems psichozės, kuri reiškiasi baimingu susijaudinimu, nerimu, priešiškumu ar agresyvumu.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Acto rūgštimi esterifikuojamas zuklopentiksolis virsta labiau lipofiline medžiaga - zuklopentiksolio acetatu. Ištirpintas aliejuje ir įšvirkštas į raumenis, esteris gana lėtai iš aliejaus patenka į audinių skystį, kur jis hidrolizuojamas, ir išlaisvinamas aktyvus zuklopentiksolis.
Įšvirkštus vaisto į raumenis, didžiausia jo koncentracija serume būna po 24‑48 valandų (vidutiniškai po 36 valandų). Vidutinis pusinės eliminacijos periodas (atspindintis išsilaisvinimą iš depo) yra apie 32 valandos.
Pasiskirstymas
Menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 20 l/kg.
Su kraujo plazmos baltymais susijungia apie 98‑99% vaisto.
Biotransformacija
Zuklopentiksolis metabolizuojamas trimis būdais - sulfoksidinant, N‑dealkilinant šoninę grandinę ir konjuguojant su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neveikia psichofarmakologiškai. Smegenyse ir kituose audiniuose zuklopentiksolio būna daugiau negu jo metabolitų.
Eliminacija
Zuklopentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T1/2) yra apie 20 valandų, vidutinis sisteminis klirensas (ClS) yra apie 0,86 l/min.
Didžioji zuklopentiksolio dalis išsiskiria su išmatomis per žarnyną, tik tam tikras kiekis (apie 10% ) - su šlapimu. Šlapime būna tik apie 0,1% nepakitusio vaisto, vadinasi vaistas inkstus veikia nedaug.
Nedaug vaisto išsiskiria į krūtimi maitinančių motinų pieną. Moterų, gėrusių vaistą ar gydytų dekanoatu, vaisto koncentracijos piene santykis su koncentracija kraujyje buvo apie 0,29.
Linijiškumas
Vaisto kinetika yra linijinė. Vidutinė didžiausia zuklopentiksolio koncentracija, vartojant 100 mg zuklopentiksolio acetato, buvo 102 nmol/l (41 ng/ml). Praėjus trims dienoms po injekcijos, koncentracija sudarė trečdalį didžiausios koncentracijos, t. y. 35 nmol/l (14 ng/ml).
Vyresni ligoniai
Farmakokinetikos rodikliai nepriklauso nuo pacientų amžiaus.
Inkstų funkcijos nepakankamumas
Įvertinus aukščiau aprašytus duomenis apie vaisto eliminaciją, galima teigti, kad susilpnėjusi inkstų funkcija neturės didesnės įtakos vaisto koncentracijai serume.
Kepenų funkcijos nepakankamumas
Duomenų nėra.
Polimorfiškumas
Tyrimas in vivo parodė, kad kai kurios metabolizmo grandys priklauso nuo genetinio sparteino/debrisokvino oksidacijos (CYP2D6) polimorfizmo.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Ūminis toksinis poveikis
Zuklopentiksolio ūminis toksiškumas yra mažas.
Lėtinis toksinis poveikis
Atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus, pavojaus skiriant zuklopentiksolį gydomosiomis dozėmis, nenustatyta.
Reprodukcinis toksinis poveikis
Reprodukcinio toksiškumo tyrimai rodo, kad vaisingo amžiaus moterims nepavojinga skirti zuklopentiksolio. Tačiau žiurkėms, kurioms antroje nėštumo pusėje ir laktacijos laikotarpiu buvo skirta 5 ir 15 mg/kg paros dozė, buvo daugiau apsigimimų, sumažėjo palikuonių išgyvenamumas ir sulėtėjo jų raida. Klinikinė šių reiškinių svarba yra neaiški. Galbūt šį poveikį žiurkių palikuonims sukėlė jų motinoms duotas zuklopentiksolis.
Mutageniškumas ir kancerogeniškumas
Zuklopentiksolis neveikia mutageniškai ir kancerogeniškai.
Žiurkių patelėms, kurioms dvejus metus buvo duodama 30 mg/kg per parą vaisto, pastebėtas statistiškai nereikšmingai padidėjęs krūties adenokarcinomos, kasos salelių ląstelių adenomos ir karcinomos, taip pat skydliaukės parafolikulinės karcinomos skaičius. Šių navikų skaičių šiek tiek didina D2 antagonistai, kurie, skiriami žiurkėms, skatina išsiskirti daugiau prolaktino. Dėl fiziologinių žiurkių ir žmonių prolaktino apykaitos skirtumų, šių rezultatų klinikinė reikšmė neaiški, bet manoma, kad pacientams nėra onkogeninio pavojaus.
Vietinis toksinis poveikis
Vietiškai raumenys pažeidžiami, kai sušvirkščiama vandeninio neuroleptikų tirpalo, taip pat ir zuklopentiksolio. Tai dažniau atsitinka vartojant vandeninį neuroleptikų tirpalą negu aliejinį zuklopentiksolio acetato ir zuklopentiksolio dekanoato tirpalą.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Trigliceridai, vidutinės grandinės
6.2 Nesuderinamumas
Zuklopentiksolio acetatą galima maišyti tik su zuklopentiksolio dekanoatu, kuris taip pat tirpus vidutinės grandinės trigliceriduose (Ph. Eur.).
Zuklopentiksolio acetato negalima maišyti su depo formomis, kurių tirpiklis yra sezamo aliejus, nes gali pakisti abiejų vaistų farmakokinetinės savybės.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti žemesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
6.5 Pakuotė ir jos turinys
Bespalvio stiklo (I tipo) ampulės po 1 ml.
Dėžutės 10x1 ml.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
- Daktare, man rodos, aš peršalau...
- Jūs net neperšalote, jūs jau imate atšalti. - Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Kuris vaistas yra nuo alergijos