“Mes žmonės turime tik 30 000 genų. Tiesa, tai daugiau negu jų turi
daugelis grybų (apie6000) ar kirminų (apie 19000), bet kur kas mažiau negu jų
turi daugelis žuvų (40000) ir augalų (apie 60000). 2001metais Žmogaus Genomo
projektui artėjant prie pabaigos, biologas Deivydas Baltimoras taip pakomentavo
situaciją: “nors žmogaus genomą sudaro dauguma genų kurių mes negalime matyti
savo kompiuteriuose, yra visiškai aišku, kad mes, žmonės, neišnaudojame
neabejotino savo pranašumo lyginant žuvimis ar augalais, nors jie ir sudaryti iš
daugiau genų. “Mes neišnaudojame savo galimybių. Tai akivaizdus faktas“.
Tai tik ištrauka iš naujausios amerikiečių gydytojo Piterio D‘Adamo knygos
„Genotipų dieta“ apvainikavusios paskutiniųjų vienuolikos metų jo tyrinėjimus.
Tai naujas, bene garsiausio pasaulyje gydytojo natūrolopato darbas. Lygiai prieš
12 metų P. D‘Adamo savo knyga – “Rinkis mitybą pagal savo kraujo grupę “sukėlė
didžiulę diskusijų bangą visame pasaulyje. Ji tapo bestseleriu, perkamiausia
knyga sveikatos tema visuose žemynuose. Jeigu kas ir primiršo ar tik dabar
pirmąkart apie ją išgirdo, trumpai priminsiu jos esmę. Pagrindinė knygos mintis
yra labai paprasta: žmogui norinčiam išlikti sveikam, žvaliam ir gyvybingam iki
pat žilos senatvės, derėtų gyvenime vadovautis ta informacija, kuri yra
užkoduota mūsų genuose. O tai reiškia, kad maitintis, mankštintis ir naudoti
maisto papildus turėtume atsižvelgdami į savo kraujo grupę – kaip ryškiausią
genetinį markerį.
Nuo to laiko nutekėjo daug vandens, knyga išstudijuota, aptarta ir išnarstyta po
gabalėlį, tiksliau po lapelį įvairiausio lygio forumuose, konferencijose ir
šiaip mokslo vyrų susiėjimuose. Iš tikro ietys tebelaužomos iki šiol. Nors
pasaulyje geometrine progresija didėja besimaitinančių pagal kraujo grupę
skaičius, o dvi šalys – Olandija ir Naujoji Zelandija netgi priėmė ir vykdo
nutrigeonomikos (nutrigeonomika – neseniai gimusi mokslo šaka, nagrinėjanti
mitybos ir genetikos ryšį) programas nacionaliniu lygmeniu, bet skeptikų gretos
nemažta.
O tuo tarpu gydytojas P.D‘Adamo visus vienuolika metų po pirmosios savo knygos
išleidimo, tyliai tęsė savo tyrinėjimus. Nors ir neabejodamas savo teisumu ir
tęsdamas savo tėvo taip pat gydytojo-natūralopato, kuris savo ligonius gydė ne
vaistais bet maistu,(beje, jo ligonių išgyjimo procentas šalyje yra vienas
aukščiausių) darbus suprato, kad už kraujo grupę atsako tik vienas vienintelis
genas iš trisdešimties tūkstančių ir, kad jo mitybos pagal kraujo grupę teorijos
moksliniam pagrįstumui trūksta solidumo. Visus tuos vienuolika metų jis
nenuilsdamas rinko, kaupė, analizavo ir sistemino informaciją, atlikinėjo
įvairiausius tyrimus savo klinikos laboratorijose ir nustatė, kad vertinant
individo ryšį tarp jo kraujo grupės, antropometrinių apmatavimų, polinkio sirgti
tam tikromis ligomis, charakterio ypatybių, reakcijų į įvairius dirgiklius ir t.
t, išryškėja tam tikros bendrybės: pacientai akivaizdžiai pasiskirsto į šešias
dideles grupes. Tuo remdamasis autorius išskyrė šešis žmonių genotipus. Tam, kad
vaizdas būtų aiškesnis ir suprantamesnis, pabandykime mus sudarančius trisdešimt
tūkstančių genų įsivaizduoti kaip trisdešimt tūkstančių spalvotų loterijos
rutuliukų subertų į didžiulį puodą.O dabar tą puodą pilną rutuliukų iš lėto
išpilkime ant žemės. Rutuliukai iš pradžių pasklinda, o po kiek laiko susibėga į
grupes. Šešias dideles grupes. Visada. Kad ir kiek kartų tai kartotume. Šešios
genų grupės – šeši žmonių genotipai. Šeši skirtingi mitybos, mankštos ir maisto
papildų planai. Tad tokia yra knygos „Genotipų dieta“ esmė. Pats žodis „dieta“
čia suprantamas kaip ilgalaikis maitinimosi planas visam gyvenimui, o ne kokia
tai trumpalaikė užgaida. Anot autoriaus, gyvenant pagal savo genotipą, daugeliu
atveju išnyksta ligų simptomai, susireguliuoja kūno svoris, žmogus tampa
energingesnis, gyvybingesnis. Norisi tuo tikėti, kad taip ir yra. Juolab žinant,
kad „mityba pagal kraujo grupę“ taip pat yra pakankamai efektyvi.
Kuo dar įdomi P. D‘Adamo knyga „Genotipų dieta“?
Visų pirma, tai taip pat neabejotinas bestseleris. Susisiekus su P. D‘Adamo
kompanijos atstovybe Europos Sąjungoje vadybininkas Robertas Stiffas maloniai
paaiškino, kad knyga, bent jau Didžiojoje Britanijoje, pirmomis dienomis po jos
pasirodymo šluote šluojama nuo prekystalių ir kad pastovėti eilėje ją įsigyti
nepasikuklino net pasaulinio garso manekenė Elizabeth Hurley – prisiekusi
mitybos pagal kraujo grupę gerbėja, o knygą realiausia įsigyti internetu
užsakant per kompaniją „Amazon“. Šiuo metu knyga jau yra verčiama į daugelį
pasaulio kalbų.
Antra, skaitant knygą tarsi raudona linija ar skambiausiąja nata juntamas drąsus
autoriaus teiginys, kad mes savo elgesiu galime koreguoti savo genų elgsenos
trajektoriją. Nebūtina mums sirgti ir visai nebūtina būti nutukusiam, net jeigu
tai užkoduota genuose. Pasak dr. P. D‘Adamo vienų genų „garsumą“ galima šiek
tiek padidinti, o kitų-šiek tiek sumažinti.To „šiek tiek“ pilnai pakanka, kad
visą gyvenimą išliktum sveikas, žvalus ir gyvybingas. Tereikia teisingai
maitintis, mankštintis, naudoti tau tinkančius maisto papildus. Teisingai – tai
reiškia pagal savo genotipą.
Kas yra genotipas?
Autorius apibūdina jį taip: “tai visa genetinė vaisiaus medžiaga, plius devyni
mėnesiai priešgimdybinės patirties motinos įsčiose“. Knygoje išskirti šeši
žmonių genotipai. Taip dr. P. D‘Adamo apibendrindamas įvardijo kiekvieną būdingą
genų grupę ir kiekvienai jų davė sąlyginį, nenuobodų bendrinį vardą:
“medžiotojai“, “rankiotojai“, “mokytojai“, “tyrinėtojai“, “kariai“ ir
„klajokliai“. Ankstesnėje savo knygoje “Rinkis mitybą pagal savo kraujo grupę“
autorius buvo išskyręs keturias grupes – tiesiog pagal kiekvieną kraujo grupę, o
čia jų šešios, tad daugeliui, aišku, kyla natūralus klausimas: ar nesikerta
ankstesnė “dieta pagal kraujo grupę“ su dabartine „dieta pagal genotipą“? Ne,
nesikerta, “dieta pagal kraujo grupę“ tik papildo ir įeina kaip vienas iš
daugelio sudėtinių dėmenų į „dietos pagal genotipą“ sudėtį.
Ar pats gali nusistatyti savo genotipą?
Teoriškai taip, bet praktiškai tai padaryti pačiam būtų nelengva, nors knygoje
pateikiama visa genotipo nustatymui reikalinga informacija .Norint nusistatyti
savo genotipą,daroma visa eilė antropometrinių apmatavimų: matuojamas
žandikaulio kampas, žiūrimas pirštų antspaudų raštas, viršutinės ir apatinės
kūno dalies santykis ir t. t. Be to, daromas kartumo jutimo testas, jei reikia
nustatoma kraujo grupė, sekrėtoriaus statusas ir pan. Neįgudusiam nesunku
suklysti, tad geriau jau tegu tai padaro specialistas.
Knygoje pateikiamas tinkančių-vengtinų maisto produktų sąrašas kiekvienam
genotipui. Jis yra žymiai platesnis negu „dietos pagal kraujo grupę“, kas keli
mėnesiai vienus produktus galima keisti kitais, tad mitybos racionas tampa kur
kas įvairesnis, lankstesnis. Čia taip pat pateikiami kiekvienam genotipui
rekomenduotini maisto papildai ir mankštinimosi rėžimas.
Galima visa tuo tikėti, galima netikėti, tačiau bet kuriuo atveju „Genotipų
dieta“ įdomi ir verta dėmesio, ypač žmonėms besirūpinantiems savo sveikata.
Treneris, mitybos konsultantas
Žygimantas Lapėnas,“Active gym“