Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad venų varikoze gali sirgti nuo 30 iki 70 procentų pasaulio gyventojų (priklausomai nuo jų amžiaus grupės). Nors ši liga dažniau diagnozuojama vyresniems pacientams, gydytojai pastebi, kad liga vis labiau „jaunėja“. Ką apie ją reikėtų žinoti kiekvienam iš mūsų? Pateiksime atsakymus į penkis svarbius klausimus apie venų varikozę, kuri daugumai žinoma kaip „išsiplėtusios venos“.
Kokie venų varikozės simptomai?
Kojų venų varikozės simptomai apima kojų skausmą, sunkumą, nuovargį, patinimus, mėšlungį, į skruzdėlyčių bėgiojimą panašius pojūčius. Gali būti matomos išsiplėtusios venos, poodiniai mazgeliai, mėlynės ir odos pigmentacijos pakitimai. Jei oda storesnė ir žmogus turi antsvorio, matomi pokyčiai gali būti ir ne tokie pastebimi. Šiaip ar taip, venų varikozė susijusi ir su estetiniais, ir su fiziniais nepatogumais. Be to, žmogus gali labai dėl to išgyventi, tad gali būti paveikiama ir psichologinė sveikata.
Kas nutinka venų varikozės metu?
Idealiomis sąlygomis veninis kraujas kojų venomis turi keliauti tik aukštyn, t.y. grįžti į širdį. Venų vožtuvėliai atsakingi už tai, kad kraujas tekėtų tik širdies kryptimi ir negrįžtų atgal. Jei vožtuvėliai yra nepilnaverčiai (taip dažniausiai nutinka dėl įgimtų jų savybių), jie jau nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos, todėl visas panaudotas kraujas nebegrįžta atgal ir dalis jo užsilieka ten, kur neturėtų užsilikti. Sutrinka audinių mityba, formuojasi kraujo sąstoviai, didėja venoms tenkantis krūvis. Dėl šių ir kitų priežasčių kojų venos po truputį plečiasi, ilgėja, storėja, vinguriuoja. Pradeda formuotis įvairūs poodiniai mazgai, randasi daugiau mėlynių bei įvairaus pobūdžio odos pigmentacijos pasikeitimų, atsiranda įvairaus sunkumo kojų venų varikozės simptomų. Pagrindiniai jų – kojų skausmas, tinimas, nuovargis, mėšlungis, odos tempimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“, vėliau – jautrumo sutrikimai, negyjančios žaizdos, judėjimo sunkumai. Negydoma venų varikozė gali suluošinti žmogų.
Kam būdinga didesnė rizika sirgti venų ligomis?
Ne paslaptis, kad venų varikozės išsivystymui itin svarbus paveldimumo (genetikos) faktorius. Jei bent vienas iš tėvų sirgo venų ligomis, tai jos gali išsivystyti ir jų vaikui – tikimybė svyruoja nuo 40 iki 60 procentų. Jei abu vaiko tėvai sirgo venų varikoze, tai tikimybė dar didesnė ir siekia net apie 80 procentų. Pastebima, kad liga dažniau serga moterys, o vyresnis amžius didina jos pasireiškimo dažnį. Taigi, jei yra paveldimumo aspektas, tuomet visuomet verta dėl kraujagyslių būklės pasikonsultuoti su specialistais, nes ligai galima užbėgti už akių.
Kas padeda pagerinti savijautą, kai sergama venų ligomis?
- Pacientas turėtų stengtis ilgai nestovėti arba nesėdėti, nes tokių ilgai trunkančių statinių būsenų metu kraujotaka dar labiau sulėtėja. Itin blogai, jei kojos užmetamos viena ant kitos arba netgi supinamos virvele – tokio įpročio būtina vengti. Netinkami labai veržiantys drabužiai, o aukštakulnius reikėtų palikti tik ypatingoms progoms. Venų ligomis sergantys asmenys žino, kad simptomai itin pasunkėja tuomet, kai karšta, tad reikėtų vengti ir ilgo gulėjimo karštoje vonioje, pirties malonumų. Po ilgos vasaros dienos tinkamas kontrastinis dušas – juo galima pradėti ir naują dieną. Itin naudingas plaukiojimas baseine, vaikščiojimas basomis ir specialių mankštų darymas. Heparinas padeda sumažinti nemalonių simptomų, pavyzdžiui, kojų tinimo intensyvumą (šios medžiagos savo sudėtyje turi Lioton gelis, kurio struktūra pasižymi lengvu įsigėrimu į odą, be to, gelis labai maloniai kvepia). Tinkamai pritaikytas ir reguliariai dėvimas elastinis trikotažas padeda palaikyti kojų lengvumą ir išvengti komplikacijų. Dėl vaistų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kada reikėtų kreiptis į gydytojus?
Geriausiai įvertinti ligos sunkumą ir paskirti patį tinkamiausią gydymą gali tik šios srities specialistai – kraujagyslių chirurgai. Tad pajutus bet kokius aukščiau minėtus simptomus, tikrai verta nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Kuo anksčiau pradedama kontroliuoti liga, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Be to, ligos pradžioje paprastai galima rinktis ir iš ilgesnio gydymo metodų sąrašo – šiandien jų yra tikrai ne vienas.
Šaltinis Pasveik.lt
