Arterinė hipertenzija – viena dažniausių ligų pasaulyje

Įvairūs statistiniai duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga bene daugiausiai žmonių, tačiau ir šie skaičiai gali meluoti. Kodėl? Ogi todėl, kad apie ligą metų metus gali būti net nežinoma – ji neretai diagnozuojama visai atsitiktinai, pamatavus arterinį kraujo spaudimą. Liga gali vystytis metų metus, tuo tarpu pacientas gali nejausti jokių simptomų, išskyrus kartais paskaudančią galvą ar nemalonius pojūčius širdies plote, kurie po kurio laiko praeina, todėl dažniausiai ignoruojami: „Gal tiesiog šiek tiek susijaudinau, nieko tokio“. Ar tikrai nieko tokio? Kaip atpažinti šią ligą ir diagnozuoti ją laiku, kad apie arterinę hipertenziją nebūtų sužinoma tik tuomet, kai organizmui jau būtų padaryta negrįžtama žala?

Kas yra arterinė hipertenzija?

Arterinė hipertenzija– tai liga, kuriai būdingas nuolatinis arterinio kraujo spaudimo padidėjimas. Kraujo spaudimas laikomas padidėjusiu tuomet, kai viršija 140/90mmHg. Tai daugialypis sveikatos sutrikimas – tarsi pasekmė viso to, ką žmoguje nulėmė ir įvairūs genetiniai veiksniai, ir aplinkos faktoriai. Tikrąsias arterinės hipertenzijos išsivystymo priežastis nustatyti pavyksta ne visuomet.

Kokie požymiai praneša apie besivystančią arterinę hipertenziją?

Arterinė hipertenzija pavojinga tuo, kad ji ilgus metus gali nerodyti visiškai jokių požymių. Asmuo gali jaustis visiškai sveikas ir net nepatikėti tuo, ką mato arterinio kraujo spaudimo aparato ekrane. Kai matomi skaičiai viršija 140/90mmHg ir daugiau, jau galima įtarti arterinę hipertenziją (žinoma, reikėtų matuoti keletą kartų ir tai daryti skirtingomis dienomis, tik ramybės būsenoje bei atlikti kitų tyrimų, surinkti ligos istoriją, įvertinti esančius rizikos faktorius). Kai kuriems pacientams jau ligos pradžioje pasireiškia galvos skausmas, kuris dažniausiai lokalizuojasi pakaušio ir sprando srityje; dažniausiai jis kamuoja ankstyvais rytais, o dienos bėgyje išnyksta. Taip pat gali varginti svaigulys, spengimas ausyse, skausmas, diskomfortas ir dūrimas širdies plote. Kartais jaučiamas širdies plakimas ir nevienodi tvinksniai, kamuoja kraujavimas iš nosies, koordinacijos sutrikimai, regos pakitimai ir t.t. Tokie simptomai gali sustiprėti ir vėl išnykti, todėl į juos dėmesį atkreipia tikrai ne visi.

Kaip ir minėjome prieš tai, gali nepasirodyti jokių simptomų – tuomet liga vystosi tyliai, nepastebimai, kol vieną dieną smogia visa galia, sukeldama sunkių ar net mirtinų komplikacijų.  Ypatingai susirūpinti reikėtų, jei asmenį kamuoja labai stiprus galvos skausmas, krūtinės ir pilvo skausmai, atsiranda pykinimas ir vėmimas, vargina galūnių paralyžiai, įvairaus tipo sąmonės sutrikimai, koordinacijos pakitimai, regėjimo pablogėjimas. Tokie ir panašūs simptomai gali rodyti, kad pacientui reikia skubios medicinos pagalbos.

Kaip geriau kontroliuoti ligą ne vien vaistų pagalba?

Vaistai šios ligos gydyme taip pat labai svarbūs. Dažniausiai skiriami beta blokatoriai, AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai), sartanai arba jų deriniai – priklausomai nuo to, kurie vaistai tinkamiausi konkrečiu atveju. Be tinkamai parinktų vaistų daugumos pažengusių lėtinės ligos atvejų kontroliuoti praktiškai neįmanoma, tačiau gyvenimo būdo korekcija arterinės hipertenzijos gydyme taip pat vaidina itin reikšmingą vaidmenį. Pateiksime keletą patarimų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

  • Būtina daugiau judėti;
  • Rekomenduojama sveikiau maitintis;
  • Reikia vengti streso;
  • Būtina atsisakyti alkoholio, rūkalų ir kitų žalingų įpročių;
  • Rekomenduojama sekti savo kūno masę ir vengti antsvorio bei nutukimo.
  • Reikia vengti druskos;
  • Būtina gerai pailsėti, nepersidirbti, stebėti organizmo siunčiamus signalus.

Šaltinis | Pasveik.lt