Kas dažniausiai serga arterine hipertenzija?

Arterinė hipertenzija – tai lėtinė liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Jis laikomas padidėjusiu, kai viršija 140/90 mmHg. Tai liga, kuri pažeidžia ne tik širdį ar kraujagysles, bet ir kitus audinius, organus ar net organų sistemas. Ypatingai pažeidžiami tie organai, kurių kraujotakos poreikis pats didžiausias – tai smegenys, inkstai, akys ir panašiai. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų pasaulyje kasmet miršta milijonai žmonių – tai pati pirmoji mirties priežastis pasaulyje, savo pozicijų neužleidžianti nei onkologinėms, nei plaučių, nei kitoms ligoms. Kas labiausiai turėtų atkreipti dėmesį į arterinės hipertenzijos keliamas rizikas? Ką vertėtų žinoti apie šios ligos priežastis ir rizikos veiksnius?

Arterinė hipertenzija susijusi su gyvenimo būdo ir genetikos nulemtais veiksniais

Sergamumas arterine hipertenzija ypatingai didelis tarp vyresnių, antsvorį turinčių ir nutukusių asmenų. Ne paslaptis, kad ši liga dažniau paliečia mėgstančius pavalgyti sočiai, riebiai ir sūriai bei tuos, kurie neatsisako alkoholio ir rūkalų. Taigi kokie pagrindiniai arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai?

  • Vyresnis amžius – vienas pagrindinių veiksnių, kurio pakeisti neįmanoma. Teigiama, kad vyrams rizika susirgti arterine hipertenzija ypatingai padidėja nuo šeštojo dešimtmečio, o moterims – nuo septintojo gyvenimo dešimtmečio. Žinoma, nereikėtų galvoti, kad 45 metų vyras ar moteris yra visiškai „saugūs“. Arterinį kraujo spaudimą reikia reguliariai matuoti visą gyvenimą, nors ir dar nebuvo paminėtas 55 ar 65 gimtadienis. Būna, kad dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų arterine hipertenzija serga vaikai ir paaugliai, bet ji gali būti sėkmingai gydoma, ypač kai žinoma tikroji ligos priežastis.
  • Genetinis polinkis arba paveldimumas – kitas svarbus ligos veiksnys. Jei paciento artimieji serga arba sirgo arterine hipertenzija, tuomet tikimybė, kad sirgs ir jis, tikrai labai išauga. Kiekvienam vertėtų žinoti savo šeimos ligos istoriją – tai padeda užbėgti lėtinėms ligoms už akių ir pradėti jas gydyti dar iki skausmingų komplikacijų pasireiškimo.
  • Statistika rodo, kad arterinė hipertenzija labai susijusi su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Šis disbalansas vadinamas hipercholesterolemija – tai gana dažna įvairiausių lėtinių ligų palydovė. Ta pati situacija ir su II tipo cukriniu diabetu – juo sergantys pacientai dažniausiai serga ir arterine hipertenzija, mat tarp šių sveikatos sutrikimų yra labai glaudus ryšys, o rizikos faktoriai – labai panašūs.
  • Rūkymas ir alkoholio vartojimas – tikriausiai niekas nenustebs, kad rizikos faktorių sąraše paminėti ir šie žalingi įpročiai. Kiekvieną kartą, kai išgeriama alkoholio arba surūkoma tabako, širdžiai ir kraujagyslėms padaroma nepataisoma žala, kurios padariniai gali išryškėti tik po daugelio metų. Arterinė hipertenzija labai pavojinga tuo, kad pacientas labai ilgą laiką gali net nežinoti, kad ja serga, ir toliau piktnaudžiauti tokiomis medžiagomis, kurios širdžiai ir kraujagyslėms kenkia vis labiau ir labiau.
  • Gausus druskos vartojimas – vienas svarbiausių arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių. Valgomoji druska arba natrio chloridas priskiriama prie tų medžiagų, kurios kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač jei ji vartojama nesaikingais kiekiais. Deja, bet vidutinis europietis rekomenduojamą valgomosios druskos kiekį, suvartojamą per parą, paprastai viršija net kelis kartus – vietoje rekomenduojamo arbatinio šaukštelio (apie 5-6 g), suvalgomi net du ar trys arbatiniai šaukšteliai druskos per parą (10-15 g). Šie kiekiai gąsdina, tačiau retas susimąsto, kad itin sūrių produktų valgymas arba papildomas jau druskingo maisto sūdymas yra tiesus kelias į arterinę hipertenziją ir jos sukeliamas komplikacijas.
  • Fizinio aktyvumo stoka, antsvoris ir nutukimas – sėslus gyvenimas turi savo pasekmių. Viena jų – arterinė hipertenzija. Būtent fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių šios širdies ir kraujagyslių sistemą paveikiančios ligos profilaktikos priemonių. Vertėtų paminėti ir tai, kad ligos riziką didina ir riebi mityba, didelis stresas, per ilga darbo diena, emocinis nuovargis, didelis gyvenimo tempas ir kiti veiksniai, kurie kasdien žaloja organizmą. Tad išmokite mylėti ir saugoti save – širdis Jums tikrai padėkos ilgai ir kantriai plakdama!