Osteoartritas kenkia daugybės žmonių gyvenimo kokybei, nes reikšmingai apriboja judėjimo galimybes, o pažengusios ir tinkamai negydomos ligos atvejais netgi sukelia neįgalumą. Kokia tai liga ir kokie faktoriai padidina jos išsivystymo riziką?
Kas yra osteoartritas?
Manoma, kad osteoartritas yra dažniausia sąnarių liga pasaulyje, pažeidžianti ne tik sąnarius, bet ir aplink juos esančius minkštuosius audinius. Kartais osteoartritas vadinamas osteoartroze. Tai ta pati degeneracinė sąnarių liga, kuri susijusi su sąnario kremzlių pakitimais. Bėgant laikui sąnarių kremzlės kinta, dyla ir plonėja, šiurkštėja jų besiliečiantys paviršiai, todėl judesiai tampa skausmingi, o judesio amplitudė sumažėja, tampa ribota, vis labiau trumpėja raumenys ir kitos judėjimui svarbios struktūros. Prasidėjus sąnario dalių uždegiminiams procesams, pažeidžiami ir sąnarį supantys audiniai, be to, susiformuoja vadinamųjų osteofitų – kaulinių išaugų, kurios trukdo normaliam sąnario judėjimui. Sąnarys sustorėja, pakinta jo išvaizda ir funkcija. Manoma, kad šios ligos išsivystymui daug įtakos turi kai kurie imuninės sistemos komponentai, pavyzdžiui, citokinai.
Į kokias rūšis skirstomas osteoartritas?
Ši degeneracinė, uždegiminė, nuolat progresuojanti sąnarių liga skirstoma į dvi pagrindines dideles grupes – pirminę ir antrinę osteoartrozę arba osteoartritą.
Pirminis osteoartritas dažniausiai išsivysto kartu su senėjimo procesais – tikslios jo atsiradimo priežastys nežinomos. Manoma, kad daugiausiai įtakos turi natūralus sąnarių nusidėvėjimas ir lėtėjantys audinių atsinaujinimo procesai.
Antrinio osteoartrito priežastys aiškios. Dažniausiai antrinę osteoartrozę sukelia įvairios sąnarių traumos, tam tikras chirurginis gydymas (atliktos operacijos), ilga nejudrumo būsena, kai kurios infekcijos, netaisyklingas kaulų sugijimas po traumų ir operacijų bei kitos priežastys. Antrinis osteoartritas dažnesnis tarp jaunų asmenų, tačiau jo dažnis mažesnis nei pirminio osteoartrito, kuris paliečia daugybę senyvo amžiaus asmenų ir reikšmingai kenkia jų gyvenimo kokybei.
Kurios kūno dalys yra dažniausiai pažeidžiamos ir kaip paplitusi ši liga?
Ši degeneracinė sąnarių liga dažniausiai apima kelio, klubo, rečiau pažeidžiami čiurnos, stuburo ir kiti kūno sąnariai. Manoma, kad šia liga serga net kas trečias senyvo amžiaus asmuo, o kai kuriais duomenimis jos simptomus gali jausti net kas antras garbaus amžiaus pacientas. Beje, pastebima, kad dažniau serga moterys nei vyrai. Paprastai ši liga progresuoja metų metus.
Pirmosios ligos stadijos metu skausmas jaučiamas tik tuomet, kai sąnarys labiau apkrautas, pavyzdžiui, keliant sunkesnius nešulius ar ilgiau pasportavus. Antrojoje ligos stadijoje sąnarį skauda jau įprasto judėjimo metu. Pastebimas skausmingas uždegimas; aplink sąnarį esantys audiniai gali parausti ir kitaip matomai pakisti. Trečiosios ligos stadijos metu skauda net ramybės būsenoje. Sąnarys nebegali atlikti normalių savo funkcijų, todėl kremzlės gali netgi sukaulėti ir tapti „nebepajudinamos“.
Kokie rizikos faktoriai paskatina osteoartrito išsivystymą?
- Paveldimumas – vienas svarbiausių rizikos faktorių, ypač jei šia liga sirgo ar sega pirmos eilės giminaičiai.
- Amžius – šios ligos išsivystymo tikimybė tiesiogiai susijusi su amžiumi. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau skundžiasi sąnarių skausmu ir judėjimo apribojimais. Bent pusė 65 metų sukakties sulaukusių asmenų jau jaučia įvairaus intensyvumo osteoartrozės požymius, tad nesunku pastebėti, kad senyvame amžiuje ši liga paplitusi itin plačiai.
- Antsvoris ir nutukimas – didelis kūno svoris didina sąnariams tenkantį krūvį, todėl greičiau dyla sąnarių kremzlės. Vis dėlto net ir visą gyvenimą antsvorio turintys asmenys osteoartritu nebūtinai susirgs, nes jo išsivystymą dažnai lemia keli rizikos faktoriai, pasireiškiantys tuo pačiu metu.
- Lytis – senyvame amžiuje dažniau serga moterys. Tuo tarpu antrinis osteoartritas, kuris paprastai nustatomas jaunesniame amžiuje, dažnesnis tarp vyriškos lyties atstovų (galbūt dėl to, kad jie dažniau dirba fiziškai sunkų darbą ar praktikuoja pavojingesnes sporto šakas).
- Kai kurios ligos – kai kurie lėtiniai susirgimai gali prisidėti prie osteoartrito išsivystymo ir progresavimo. Būtina paminėti cukrinį diabetą, hormonų apykaitos sutrikimus ir kt.
- Gyvenimo būdas, darbas ir sportas – didesnį krūvį sąnariams sukeliantis darbas ir sportas padidina šios ligos išsivystymo tikimybę. Tuomet didėja ne tik sąnariams tenkantis krūvis, bet ir traumų tikimybė, kurių metu patiriama įvairių sąnarių išnirimų, menisko pažeidimų, stuburo traumų, raiščių įtrūkimų ir plyšimų, kaulų lūžių ir t.t.
Ką daryti, jei šie simptomai būdingi ir Jums?
Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:
- Sąnarius skauda didesnio, minimalaus fizinio krūvio metu ar net ramybės būsenoje;
- Sunkiau judėti, pakito sąnario judesio amplitudė, sąnarys tapo sunkiai pajudinamas;
- Pakito sąnario ir aplink jį esančių audinių išvaizda – sąnarys sustorėjo, audiniai paraudo, ištino ir pan.
Išvardinti simptomai gali būti osteoartrito požymiai. Šią ligą svarbu gydyti, nes negydoma liga apriboja judėjimą, padidina sąnarių sukaulėjimo ir neįgalumo riziką. Be to, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti patiriamą skausmą ir grąžinti judėjimo džiaugsmą. Dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, deksketoprofeno turintis Dolmen, tačiau dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė
