LOPL – ar žinote, ką reiškia šios keturios raidės?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga pralenkė bet kokias mirtingumo prognozes. Trečiąja dažniausia mirties priežastimi pasaulyje ji tapo anksčiau nei prognozavo mokslininkai. Vien 2015 metais dėl jos mirė net nuo 3 iki 4 milijonų žmonių, o kiek su lėtine obstrukcine plaučių liga susijusių mirčių galimai buvo neužfiksuota, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse? Niekas to pasakyti negali. Aišku tik tai, kad ši liga tampa vis aktualesnė – svarbu kiekvienam, net ir sveikam asmeniui kuo daugiau apie ją žinoti, nes lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (trumpinamos keturiomis didžiosiomis raidėmis – LOPL) išvengti tikrai įmanoma, o susirgus – būtina ją gydyti. Taigi pakalbėkime apie šią lėtinę ir klastingą ligą plačiau.

Kas yra LOPL?

LOPL – tai lėtinė liga, kuri, paprastai tariant, labai reikšmingai apsunkina kvėpavimo funkciją. Tinkamai nekontroliuojama arba negydoma LOPL gali tapti neįgalumo arba netgi mirties priežastimi – šios ligos komplikacijos yra gana grėsmingos. Anksčiau buvo išskiriamos kelios pagrindinės LOPL formos – pirmoji labiau susijusi su lėtinės eigos bronchitu, kai asmenį kamuoja bronchų susiaurėjimas, kosulys ir skrepliavimas ir tokia, kuri labiau susijusi su besivystančia emfizema, nulemiančia oro patekimo į plaučius ribojimą ir alveolinius plaučių pakitimus. Šiandien šis skirstymas beveik netaikomas ir manoma, kad LOPL yra daugialypė liga, kurios eigą apima sutrikimai visose kvėpavimo sistemos dalyse. Pacientui gali pasireikšti visi simptomai vienu metu, ypač jei liga jau pažengusi. Tai reiškia, kad ligos pradžia gali būti labiau susijusi su bronchų susiaurėjimu, padidėjusia gleivių sekrecija ir kosuliu, o vėliau jau atsiranda ir negrįžtamų plaučių pažeidimų. Yra įvairiausių LOPL fenotipų ir kiekvienam pacientui ši liga gali pasireikšti labai individualiai. Vis dėlto išskiriami pagrindiniai simptomai, kurie dažniausiai vargina LOPL sergantį pacientą. Jų intensyvumas gali būti pats įvairiausias – nuo lengvų iki labai sunkių, neįgalumą sukeliančių simptomų. Ši liga vystosi lėtai – dažniausiai pirmieji požymiai išryškėja tuomet, kai pacientas būna 40-50 metų amžiaus, tačiau ne su rūkymu ar aplinkos užterštumu, o su paveldėtu tam tikro baltymo trūkumu susijusi liga gali pasireikšti visai jauname amžiuje.

Kokie LOPL simptomai?

Pagrindiniai LOPL simptomai susiję ne tik su dusuliu, kosuliu, skrepliavimu ir kitais kvėpavimo sunkumais bei oro trūkumu. Ligos kamuojamas pacientas jaučia nuolatinį nuovargį, be to, nuovargis nuolat didėja, asmeniui tampa vis sunkiau ir sunkiau ne tik savarankiškai užkopti laiptais, bet ir atlikti paprasčiausius dienos darbus. LOPL sergantį pacientą nuolat kamuoja bendras silpnumas ir vis pasikartojančios kvėpavimo sistemos infekcijos. Deja, bet šios gana dažnai išsivystančios virusinės ir bakterinės infekcijos tik dar labiau pasunkina ligos eigą, išprovokuoja jos paūmėjimus, o dėl paūmėjimų kvėpavimo sistema tampa dar imlesnė įvairiems patogenams bei patiria jau nebegrįžtamų pokyčių. Negydant arba netinkamai gydant ligą asmeniui pradeda kristi svoris, jo raumenys praranda didelę dalį masės, trinka ne tik fizinė, bet ir psichologinė sveikata – užsidaroma nuo pasaulio, o kvėpavimo funkcijos palaikymui prireikia ir deguonies terapijos.

Kaip vystosi LOPL?

Šis susirgimas gana dažnai vadinamas viena klastingiausių ligų. Ji daugelį metų gali vystytis visiškai nepastebimai, be to, pirmieji jos simptomai gali nesukelti jokios paciento reakcijos – kas čia tokio šiek tiek daugiau pajudėjus pradėti jausti lengvą dusulį ar šiek tiek pakosėti rytais. Kadangi net 80-90 procentų liga sergančių pacientų ilgą laiką rūko, dauguma asmenų į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai jų patiriami simptomai yra jau bent vidutinio sunkumo ir juos sunku „nurašyti“ vien rūkymui. Taigi labai dažnai pacientai į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai liga sergama jau ne pirmąją dešimtį ir jos gydymas jau kur kas komplikuotesnis, o plaučių struktūra ir funkcija jau negrįžtamai pažeistos.

Kam reikėtų pasitikrinti dėl galimos LOPL?

Ypatingai sunerimti ir galbūt jau rytoj į medikus turėtų kreiptis tie, kurie:

  • Yra vyresni nei 40 metų;
  • Ilgą laiką rūko arba dirba ir gyvena užterštoje aplinkoje;
  • Šeimoje jau turi LOPL atvejų;
  • Jaučia bet kokius su sutrikusia kvėpavimo funkcija susijusius simptomus, pavyzdžiui, kosulį, skrepliavimą, dusulį, fizinio aktyvumo tolerancijos mažėjimą, nuovargį, silpnumą ir t.t. Itin pažengusią ligą rodo svorio netekimas, nuolatinis deguonies trūkumas, pamėlęs veidas, statinės formos krūtinė, neįgalumas.

Nors LOPL nėra visiškai išgydoma, labai svarbu „nepavėluoti“ su gydymo pradžia, nes tokiu būdu galima išsaugoti ne tik paciento gyvenimo kokybę, bet ir jo gyvybę. Šiuolaikinis ir pažangus bei tinkamai parinktas gydymas, apimantis medikamentines ir nemedikamentines priemones, gali padėti išsaugoti laimingą kasdienybę ir pratęsti gyvenimą net tuomet, kai jau sergama sunkios formos LOPL.

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė