Bronchinė (bronchų) astma – tai lėtinis susirgimas, kuris palietęs daugybę žmonių. Galbūt ir Jūs žinote arba Jūsų artimas žmogus gali patvirtinti, kokia tai sudėtinga, kompleksinė ir gyvenimo kokybę trikdanti liga. Kai sunku ir baisu užmigti, nes naktį arba paryčiais gali ir vėl prižadinti sunkus dusulys, neapsakomas krūtinės veržimas ir mirties baimė. Kai baisu aktyviau pajudėti, nes astmos priepuolis visai čia pat. Kai lėtinė liga tyko ir laukia, kada šiek tiek šaltesnis oras ar koks nors alergenas sukels ir vėl sunkiai valdomą priepuolį… Taigi ką daryti – ar tiesiog susigyventi su šia liga ir nuolat bijoti, kad astmos priepuolis baigsis baisiausia baigtimi ar gydyti ligą ir tikėtis, kad ją pavyks suvaldyti? Mes siūlome ją gydyti, nes šiuolaikinis gydymas gali padėti grįžti į normalų gyvenimą.
Naujos gydymo galimybės teikia viltį
Pagrindiniai astmos simptomai – dusulys, kosulys, skrepliavimas, kvėpavimo pasunkėjimas, sunkumas ir veržimas krūtinės srityje. Šiuolaikinis astmos gydymas vaistais gana veiksmingas, tačiau ir jo kai kuriems pacientams nepakanka, mat kasdien vartojami vaistai nebegali sukontroliuoti sunkios astmos. Vis dėlto ir Lietuvoje jau yra sprendimas sunkios astmos gydymui – prieš keletą metų pradėta taikyti pažangi biologinė terapija. Ji padeda suretinti ligos paūmėjimus ir (arba) palengvinti pasikartojančius sunkios astmos priepuolius, kai kasdien vartojamų vaistų nebepakanka. Be to, biologinė terapija gali padėti sumažinti jau vartojamų vaistų dozes ir padėti netiesioginiu būdu pagerinti miego kokybę, psichologinę paciento būklę, o tuo pačiu ir bendrą gyvenimo kokybę.
Bronchinės astmos paplitimas gąsdina specialistus
Manoma, kad pasaulyje bronchine (bronchų) astma serga mažiausiai 300 milijonų žmonių. Diagnozių skaičiai grėsmingai auga, tad gali būti, kad per artimiausius 5-10 metų jų skaičius išaugs mažiausiai iki 400 milijonų ar net daugiau. O tai, savaime suprantama, jau labai reikšminga visos žmonijos dalis – nesunku suskaičiuoti, koks didelis procentinis ligos paplitimas. Vis dėlto ši liga vienose pasaulio šalyse paplitusi labiau nei kitose. Tarkime, teigiama, kad Baltijos šalyse ši liga palietusi apie 5 procentus gyventojų, o štai Jungtinėje Karalystėje bronchų astma serga bent trigubai daugiau gyventojų. Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga mažiausiai trys dešimtys tūkstančių gyventojų, o apie 5 procentus iš jų kovoja su sunkia astmos forma.
Astma jau yra didelis iššūkis, o sunki astma – ypatingai didelis iššūkis
Astma – lėtinė liga. Kol kas medicina negali jos visiškai išgydyti. Teigiama, kad jokių astmos priepuolių gali nepasirodyti ir metų metus, tačiau vieną dieną ji grįžta su trenksmu. Pacientai dažnai padaro vieną esminę klaidą – savavališkai nutraukia vaistų, kuriuos reikia vartoti nuolatos, vartojimą ir taip tarsi grįžta vienu žingsneliu atgal. Tuomet gydytojui gali būti sunku įvertinti, ar paciento astma yra sunkios formos, ar pacientas tiesiog tinkamai nesilaiko gydymo režimo. Tad paciento ir gydytojo bendradarbiavimas šios ligos gydyme – ypatingai svarbus.
Astma būna įvairaus sunkumo. Vieniems pacientams tik retkarčiais pasireiškia nesunkūs priepuoliai, kurių palengvinimui pakanka greitai ir trumpai veikiančių bronchus plečiančių vaistų. Tuo tarpu kitiems pacientams vaistus jau reikia vartoti kasdien – gydytojas visuomet stengiasi skirti minimalius vaistų kiekius, kurių pakaktų tam, kad astmos priepuoliai suretėtų ir būtų grąžinama normali paciento gyvenimo kokybė – jis galėtų dirbti, mokytis, sportuoti, džiaugtis mylima veikla. Vis dėlto yra ir tokių pacientų, kurie serga itin sunkia ligos forma ir jiems „klasikinio“ gydymo nebepakanka, nors vaistai vartojami ir teisingai – būtent šiuo atveju gali būti naudinga biologinė terapija.
Biologinė terapija gali padėti suretinti ir (arba) palengvinti sunkios astmos paūmėjimus ir padėti pacientui grįžti į lengvesnį gyvenimą
Biologinė terapija – vienas pažangiausių ir naujausių sunkios astmos gydymo metodų. Biologinės terapijos esmė – į žmogaus organizmą kas keletą savaičių (ar žymiai rečiau) suleidžiama antikūnų, kurie padėtų suvaldyti sunkias uždegimines reakcijas. Tokie vaistai yra skirti suaugusiųjų, paauglių ir 6 metų ar vyresnių vaikų sunkios atsparios eozinofilinės astmos papildomam gydymui. Tai antikūnai, kurie su dideliu afinitetu ir specifiškumu veikia žmogaus interleukiną 5 (IL-5). IL-5 yra pagrindinis citokinas, atsakingas už eozinofilų augimą ir diferenciaciją, telkimąsi, aktyvavimą ir gyvavimą. Ši biologinė terapija nanomoline potencija slopina IL-5 biologinį aktyvumą, neleisdamas jam prisijungti prie eozinofilų paviršiuje esančio receptoriaus komplekso alfa grandinės ir taip slopindamas IL-5 signalizavimą bei mažindamas eozinofilų gamybą bei gyvavimą. Žinoma, prieš skiriant šį naujovišką gydymą pacientą reikia atsakingai ir nuodugniai ištirti. Manoma, kad Lietuvoje toks gydymas galėtų tikti iki 1000 pacientų, tad svarbiausia žinoti apie galimybę gauti šiuolaikinį gydymą, nes kol kas šis gydymas dar netaikomas itin plačiai.
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė
