Judėjimas žmogui labai svarbus. Jis padeda stiprinti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Reguliaraus fizinio aktyvumo nauda visiškai įrodyta, o fizinė veikla yra būtina sveiko gyvenimo būdo dalis. Vis dėlto dažnam sportą pamėgusiam asmeniui tenka susidurti su įvairiomis sportinėmis traumomis.
Mes pateikiame 5 būdus, galinčius padėti jų išvengti ir džiaugtis judėjimo laisve be jokių ilgiau trunkančių apribojimų. Taigi kokie šie patarimai?
1) Geriau pasitarti su profesionalu.
Nusprendėte sportuoti? Puiku! Vis dėlto labai naudinga apie tai pasikalbėti su specialistu – tai gali būti gydytojas, kineziterapeutas, treneris. Kai kurios sporto šakos Jums gali netikti, pavyzdžiui, venų varikoze sergantiems asmenims geriau vengti labai ilgų distancijų bėgiojimo arba sunkumų kilnojimo, nes tai didina venų traumų riziką. Kur kas labiau tiks vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis ar plaukiojimas baseine. Kelių ar klubų sąnarių turintiems asmenims gali netikti bėgiojimas, o stuburo traumą patyrusiems asmenims – sunkumų kilnojimas. Galbūt Jums užteks tik vienos konsultacijos ar kelių individualių treniruočių su profesionaliu treneriu ir galėsite saugiai bei užtikrintai sportuoti toliau. Ypatingai naudingos konkrečiai Jums pritaikytos sporto programos – jos padės pasiekti geriausių rezultatų ir nepersitempti.
2) Fizinis krūvis turi būti didinamas palaipsniui.
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – neteisingas asmeninių galimybių įvertinimas ir per didelių fizinių krūvių pasirinkimas. Apskaičiuota, kad viena dažniausių sportinių traumų priežasčių yra per didelio fizinio krūvio pasirinkimas. Žinoma, optimizmas ir motyvacija yra labai svarbūs, tačiau reikėtų pradėti atsargiau, tik po truputį didinant fizinį krūvį. Galima pateikti bėgiojimo treniruočių pavyzdį – pirmosiomis savaitėmis reikėtų nubėgti po kelis km, vėliau galima didinti distanciją iki 5 km, o ateis tokia diena, kai galėsite nubėgti ir 10 km, jei tik fiziniai krūviai bus adekvatūs ir pritaikyti būtent Jūsų galimybėms. Jei svajojate apie maratoną, šio tikslo siekite palaipsniui ir Jums pavyks.
3) Tinkamas apšilimas – jau pusė darbo.
Kodėl sakome, kad tinkamas apšilimas – jau pusė darbo? Todėl, kad tinkamai neapšilus tikimybė, kad patirsite traumą, išauga net keletą kartų. Ir tokios sportinės traumos dėl nepakankamo apšilimo būdingos ne tik mėgėjams, bet ir profesionaliems sportininkams. Būtent todėl krepšininkai pasiruošimą varžyboms pradeda nuo apšilimo ir raumenų paruošimo kur kas rimtesniems fiziniams krūviams. Apšilimas turėtų trukti bent 5-10 minučių, o profesionalių sportininkų apšilimas gali trukti ir ilgiau. Apšilimas svarbus tuo, kad jis tinkamai paruošia kūną treniruotei. Kūnas tampa mobilesnis, lankstesnis ir atsparesnis įvairioms traumoms, nes gali saugiai atlikti kur kas daugiau veiksmų. Apšilimo metu natūraliai padidėja raumenų judesių amplitudė ir jėga. Apšilimas ne be reikalo vadinamas būtent taip – jis padeda raumenims pasiekti tam tikrą „darbinę“ temperatūrą, kuri saugo nuo traumų. Apšilimas turėtų būti kiekvienos treniruotės įžanga – jei pulsas padidėjo, padažnėjo kvėpavimas ir atsirado lengvas sukaitimas, tuomet, tikėtina, treniruotei pasiruošėte tinkamai.
4) Dietos ir skysčių svarba – labai didelė
Tinkamą ląstelių mitybą sportinės treniruotės metu užtikrina subalansuota mityba, tad būtina stengtis valgyti ne tik sveikai, bet ir reguliariai. Prieš treniruotę reikėtų pavalgyti, tačiau iki jos turėtų likti bent pora valandų. Po treniruotės labai naudinga suvalgyti bananą – jis padeda susigrąžinti prarastas medžiagas ir greitai „pamaitinti“ ląsteles. Svarbu neužmiršti ir pakankamo skysčių kiekio – sportuojant reikėtų nepamiršti gurkšnoti vandens arba išgerti po 150-200 ml kas 15-20 minučių. Jei treniruotė trunka ilgiau kaip pusantros valandos ir ji labai intensyvi, reikėtų rinktis maistinėmis medžiagomis, ypatingai angliavandeniais, papildytus gėrimus.
5) Organizmo atsinaujinimui būtinas poilsis
Poilsio dienas į savo tvarkaraštį įtraukia net ir profesionalūs sportininkai. Jų dėka reikšmingai sumažinama raumenų nualinimo tikimybė. Poilsis būtinas, kad organizmas tinkamai atsinaujintų. Pernelyg intensyvus fizinio aktyvumo režimas gali reikšmingai padidinti sportinių traumų riziką, nes pervargę audiniai nebegali atlaikyti tokio didelio krūvio, todėl tokiu atveju tampa įmanoma patirti ne tik raumenų patempimą, bet net ir plyšimą.
