Migrena – tai liga, kuri gali labai trikdyti normalią gyvenimo kokybę ir darbingumą. Įsivaizduokite, jei net kelias dienas ar daugiau nei savaitę per mėnesį Jums taip stipriai skauda galvą, kad negalite nei dirbti, nei užsiimti mėgstamomis veiklomis?
Migrena iš tiesų nėra tik paprastas galvos skausmas – jis gali pasireikšti su pykinimu ir vėmimu, labai stipria šviesos ir garsų baime, regėjimo ir jutimo sutrikimais ir kitais nemaloniais simptomais. Net 30 procentų žmonių migrenos priepuolio metu tampa praktiškai neįgalūs. Tad kas toji migrena, kaip gydomas jos priepuolis ir kokios priemonės gali padėti suretinti ar net išvengti jos priepuolių?
Kas yra migrena?
Migrena – tai idiopatinis (neaiškios ar nežinomos priežasties) epizodiškai pasireiškiantis galvos skausmas, kurio metu kamuoja ir kiti neurologiniai, virškinimo trakto, vegetacinės nervų sistemos sutrikimai.
Migrenos priepuolio metu paprastai pasireiškia labai stiprus galvos skausmas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, atsiranda padidėjęs jautrumas šviesoms, garsams ar net kvapams. Dar prieš galvos skausmo priepuolį gali pasireikšti migrenos aurai būdingi simptomai – regos pakitimai/ sutrikimai, kai išsilieja vaizdas, atsiranda neryškus matymas ar regėjimo lauke matomos juodos dėmės bei šviesos blyksniai, zigzagai. Taip pat gali kamuoti kojų, rankų, liežuvio tirpimas, sutrikti normalus judėjimas. Neretai atsiranda ir kalbos sutrikimų – migrenos aurą patiriantis pacientas negali aiškiai išreikšti savo minčių. Beje, tokie migrenos auros simptomai gali tęstis ir prasidėjus galvos skausmo priepuoliui, tačiau migrenos auros simptomai retesniais atvejais gali pasireikšti ir be galvos skausmo.
Kaip gydomas migrenos priepuolis?
Jei pacientas jaučia, kad artėja migrenos priepuolis, reikia pasistengti nusiraminti. Rekomenduojama nutraukti bet kokią veiklą ir, jei tik įmanoma, ramiai prigulti, užtraukti užuolaidas, pabūti tyloje, nes įvairūs dirgikliai ir fizinis krūvis paprastai tik sustiprina nemalonius simptomus ir pratęsia priepuolio trukmę. Žinoma, dirbančiam asmeniui tai praktiškai neįmanoma, tačiau jei tik yra galimybė, geriau pailsėti ir skirti sau šiek tiek laiko.
Kitas svarbus dalykas – įvertinti visas rizikas. Jei pacientas žino, kaip dažniausiai „atrodo“ jo priepuolis, labai mažai tikėtina, kad jis šį kartą atrodys lengviau, be to, migrenos priepuolių eiga gali tik sunkėti. Tad jei jaučiama, kad artėja stipraus galvos skausmo priepuolis, geriau net nelaukti ir tabletę išgerti kaip galima anksčiau. Kuo anksčiau suvartojamas vaistas, tuo didesnė tikimybė, kad skausmas bus silpnesnis ir tęsis daug trumpiau (negydomas migrenos priepuolis gali užsitęsti net iki 72 valandų, o kartais ir ilgiau). Dažniausiai vartojami triptanų grupės vaistiniai preparatai, nes nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo veiksmingi toli gražu ne visais atvejais. Manoma, kad triptanų grupės vaistiniai preparatai veikia selektyviai ekstracerebrines, esančias kaukolės viduje, arterijas, slopindamas pernelyg didelį jų atsipalaidavimą sergant migrena. Vartojant kliniškai reikšmingas vaistinio preparato koncentracijas, triptanai sukelia izoliuotų žmogaus smegenų arterijų susitraukimą, beveik neveikia arba visai neveikia izoliuotų žmogaus koronarinių arterijų.
Kaip apsisaugoti nuo dažnų ir sunkių migrenos priepuolių?
Migrenos gydymą sudaro ne tik priepuolio valdymas, bet ir tokių priepuolių profilaktika. Ji ypatingai veiksminga tiems, kurie jau neblogai pažįsta savo ligą ir žino, kokie faktoriai dažniausiai išprovokuoja migrenos priepuolių pasireiškimą. Tinkama migrenos profilaktika padeda suretinti priepuolius ir lengviau juos suvaldyti.
Pirmenybė visuomet teikiama nemedikamentinėms priemonėms. Jas išmėginti verta visuomet – kai kuriems migrenos kamuojamiems asmenims to visiškai pakanka ir neprireikia nei maisto papildų, nei vaistinių preparatų. Tokiems pacientams labai svarbu palaikyti tinkamą poilsio ir darbo režimą. Reikėtų pasirūpinti ne tik miego kokybe, bet ir reguliariu fiziniu aktyvumu. Migrenos priepuolius dažnai patiriantiems žmonėms rekomenduojama atkreipti dėmesį į savo mitybą – jiems būtina valgyti reguliariai. Negalima praleisti valgymų, nes per didelis alkis ar labai stiprus cukraus kiekio sumažėjimas kraujyje ir vėl gali išprovokuoti migrenos priepuolį. Taip pat geriau vengti kai kurių maisto produktų ir gėrimų, kurie galimai prisideda prie migreninių priepuolių išprovokavimo. Tai galėtų būti kava, šokoladas, energetiniai gėrimai, sūris, raudonas vynas, alus ir panašiai. Migrenos profilaktikoje svarbi taisyklinga laikysena prie darbo stalo, pertraukėlių darymas, streso vengimas. Vertėtų pabrėžti, kad viena iš migrenos priepuolių prevencijos taisyklių yra saikingas vaistinių preparatų vartojimas – pasirodo, kad per dažnai ir per didelėmis dozėmis vartojami vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) ilgainiui gali veikti priešingai ir išprovokuoti stiprius medikamentinius skausmus.
Migrenos profilaktikai gali būti naudingas ir tam tikrų maisto papildų vartojimas, pavyzdžiui, gali būti skiriama magnio, tradicinių augalinių ar homeopatinių preparatų – jie vartojami kursais. Itin sunkiais atvejais gali būti skiriama ir medikamentinė prevencija, kurios metu gali būti vartojami įvairūs vaistiniai preparatai, galimai sprendžiantys pagrindines migrenos priepuolių priežastis, tokias kaip depresiją, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ir t.t. Šiandien itin sunkios ir varginančios migrenos atvejais gali būti naudojama ir biologinė terapija. Biologinė migrenos terapija dar vadinama taikinių terapija ir Lietuvoje taikoma jau bent keletą metų.
Paruošė vaistininkė Rūtelė Foktienė