Gestacinis diabetas – ar teko ką nors apie jį girdėti?

Gestacinis diabetas įvairiose pasaulio šalyse nustatomas nuo kelių iki keliasdešimties procentų nėščiųjų. Lietuvoje diagnozių skaičius auga. Kai kuriose šalyse šis medžiagų apykaitos sutrikimas nėštumo metu diagnozuojamas kone kas antrai nėščiajai. Kas tai yra ir ką reikėtų žinoti apie gestacinio diabeto simptomus, priežastis ir saugumo priemones, taikomas išgirdus šią diagnozę?

Kas yra gestacinis diabetas?

Gestacinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris pirmą kartą diagnozuojamas būtent nėštumo metu. Diagnozė patvirtinama atlikus gliukozės tolerancijos testą. Jo metu randamas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, rodantis galimai sutrikusią angliavandenių apykaitą. Tokie medžiagų apykaitos sutrikimai gali būti pavojingi ir vaisiui, ir pačiai mama. Įrodyta, kad sergant gestaciniu diabetu gali būti paveikiamas kūdikio augimas,  o ateityje tokiai motinai išauga cukrinio diabeto pasireiškimo rizika.

Kokie gestacinio diabeto simptomai?

Gestacinio diabeto simptomai apima pykinimą, vėmimą, dažnesnį šlapinimąsi, padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje. Moterį gali kamuoti bendras nuovargis ir silpnumas, dažniau pasireiškiančios infekcijos, greitesnis kūno masės didėjimas, didelis troškulys ir regėjimo sutrikimai.

Kokios gestacinio diabeto priežastys?

Manoma, kad nėštumo metu medžiagų apykaita sutrinka dėl pakitusio hormonų fono ir dėl ląstelių jautrumo insulinui sumažėjimo. Žinomi pagrindiniai gestacinio diabeto rizikos veiksniai – diabeto atvejai tarp artimųjų, nutukimas, gliukozės aptikimas šlapime, vyresnis moters amžius. Teigiama, kad 40 metų moteriai gestacinio diabeto išsivystymo rizika žymiai didesnė nei 20 metų nėščiajai. Gestacinio diabeto riziką didina ir anksčiau buvę angliavandenių apykaitos sutrikimai, didesnis vaisiaus vandenų kiekis. Skaičiuojama, kad dažniau šio diabeto rūšis diagnozuojama toms nėščiosioms, kurios anksčiau gimdė didelio svorio ar įgimtas anomalijas turinčius naujagimius. Vis dėlto šis medžiagų apykaitos sutrikimas nėštumo metu gali būti diagnozuojamas ir be jokių aiškių priežasčių, todėl tyrimus rekomenduojama atlikti visoms nėščiosioms be išimties.

Ką reikėtų žinoti apie nėščiųjų gliukozės kiekio kraujyje tyrimus?

Pirmą kartą gliukozės kiekis kraujyje vertinamas kartu su kitais kraujo tyrimais. Tyrimai atliekami nevalgius. Rekomenduojama, kad prieš šiuos tyrimus nėščioji būtų nevalgiusi mažiausiai 10 valandų. Gliukozės kiekis kraujyje neturėtų viršyti 5,1 mmol/ l. Jei skaitinė vertė šią ribą viršija, įtariamas nėščiųjų diabetas. Nėščioji turi apsilankyti pas gydytoją endokrinologą, kurį laiką stebėti gliukozės kiekį namuose. Be to, moteriai suteikiama mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų. Po kiek laiko paskiriamas papildomas vizitas pas gydytoją endokrinologą ir vertinama gestacinio diabeto eiga.

Jei pirmojo tyrimo metu gliukozės kiekis buvo normalus, papildomai kontrolei 24-28 nėštumo savaitę atliekamas specialus gliukozės tolerancijos testas. Kraujas imamas keletą kartų ir matuojamas gliukozės kiekis. Jei jis per didelis bent viename iš matavimo taškų, taip pat diagnozuojamas nėščiųjų diabetas ir paskiriama gydytojo endokrinologo konsultacija. Daugeliui moterų glikemijos kontrolei pakanka specialios mitybos ir saikingo fizinio aktyvumo. Tik kai kurioms skiriamas specialus gydymas insulinu.

Kokių komplikacijų tikimybę didina gestacinis diabetas?

Nustatyta, kad gestaciniu diabetu sergančios moterys gimdo didesnio svorio naujagimius, didėja ir vaisiaus vandenų kiekis. O tai, savo ruožtu, didina gimdymo komplikacijų riziką. Be to, apskaičiuota, kad gestacinio diabeto diagnozė net iki 7 kartų padidina tikimybę moteriai vėliau susirgti antro tipo cukriniu diabetu. Svarbiausia yra neišsigąsti. Geriau visą dėmesį skirti tinkamam gyvenimo būdui, kuris padės išvengti gestacinio diabeto sukeliamų komplikacijų.

Kokios gyvenimo būdo rekomendacijos taikomos tuomet, kai buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas?

Maistas turi būti sveikas ir turėti mažai cukraus. Nėščioj per parą turėtų gauti apie 30-40 gramų skaidulinių medžiagų. Rekomenduojama pilno grūdo duona (be papildomo cukraus), laukiniai ryžiai, avižiniai dribsniai. Naudinga valgyti liesus baltymus, pavyzdžiui, žuvį, vištieną, liesus pieno produktus. Mityboje turi netrūkti daržovių, o štai vaisius reikėtų valgyti saikingai. Vynuogių ir bananų geriau vengti, tačiau verta mėgautis įvairiomis uogomis, nesaldžiais vaisiais, pavyzdžiui, rūgštesniais obuoliais. Gydytojas patars, ar saugu judėti, nes fizinis aktyvumas irgi labai naudingas. Svarbiausia nuoširdžiai bendradarbiauti su gydytoju ir tikėti, kad šią būklę įveikti pavyks be jokių komplikacijų. 

Rūtelė Foktienė