Su mityba mes gauname ne tik būtiniausių maistinių medžiagų, bet ir biologiškai aktyvių junginių. Jie būtini įvairiausiems fiziologiniams procesams. Intensyviau trūkinėjantys kapiliarai ir lengviau atsirandančios mėlynės gali pranešti apie tai, kad organizmui trūksta vitamino P. Ir tai ne vieninteliai požymiai, kurie gali signalizuoti apie keisto pavadinimo vitamino trūkumą. Kas gi tai per vitaminas ir kaip jo gauti su maistu?
Kas yra vitaminas P?
Paprastai tariant, vitaminas P nėra „gryna“ medžiaga kaip vitaminas C ar geležis. Tai – natūralių iš augalų gaunamų medžiagų kompleksas. Flavonoidai yra didelė augalų cheminių medžiagų grupė, natūraliai randama daugelyje augalinių maisto produktų. Jie kartais dar vadinami bioflavonoidais arba polifenoliais.
Flavonoidai buvo atrasti 1930 m. Šios naujos medžiagos pirmą kartą buvo išskirtos iš apelsinų (ir dabar tai vienas svarbiausių flavonoidų šaltinių). Tuo metu mokslininkai manė, kad tai yra nauja vitaminų klasė, todėl pavadino ją vitaminu P. Vėliau paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai nėra vitaminas, o grupė, apimanti praktiškai net apie 6000 skirtingų augalinių medžiagų rūšių.
Augalams flavonoidai būtini – jie padeda jiems normaliai augti. Polifenoliai padeda augalams pritraukti apdulkintojus ir kovoti su infekcijomis. Flavonoidai taip pat padeda apsaugoti juos nuo saulės, vėjo, temperatūros pokyčių, kenkėjų ir kitų neigiamų poveikių. Kai kuriems vaisiams ir daržovėms jie suteikia gilias, sodrias, ryškias ar tamsias spalvas – tai augaliniai pigmentai. Žinoma, kad valgant daug flavonoidų turinčio maisto galima sumažinti lėtinių ligų riziką. Vieni populiariausių vitaminu P vadinamų medžiagų yra rutinas, hesperidinas, kvercetrinas, kvercetinas ir kt.
Kuo naudingas vitaminas P?
Jau žinoma, kad flavonoidai gali būti labai naudingi organizmui. Jie:
- Didina organizmo atsparumą deguonies trūkumui ir radiacijai, nes turi antioksidantinį ir laisvuosius radikalus surišantįjį poveikį;
- Didina venų elastingumą ir kapiliarų atsparumą. Mažinamas kapiliarų trapumas, gerinami normalūs kraujotakos procesai. Dėl šių priežasčių venų varikoze, hemorojumi ir kitomis venų ligomis sergantiems žmonėms būtina gauti daugiau flavonoidų;
- Žinoma, kad flavonoidai gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, tokiu būdu mažindami aterosklerozės išsivystymo bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
- Teigiama, kad flavonoidai stiprina imuninę sistemą, didina jo atsparumą bakterinėms, virusinės ir grybelinėms infekcijoms;
- Manoma, kad šios medžiagos padeda išsaugoti sveiką regėjimą. Įrodyta, kad mažinama tokių ligų kaip katarakta ar glaukoma išsivystymo tikimybė;
- Teigiama, kad flavonoidai gali padėti mažinti lėtinius skausmus;
- Natūralios augalinės medžiagos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, todėl jie itin naudingi lėtiniais uždegimais sergantiems asmenims – vienas iš pavyzdžių gali būti astma;
- Įrodyta, kad flavonoidai mažina tarpląstelinio skysčio kaupimąsi (mažina tinimus ir pabrinkimus);
- Naujausi tyrimai rodo, kad jie naudingi kovojantiems su cukriniu diabetu.
Ir tai dar tikrai ne viskas – flavonoidai gali padėti apsaugoti organizmą nuo daugybės lėtinių ligų ir (arba) sėkmingiau su jomis kovoti.
Kokie požymiai gali rodyti, kad organizmui vertėtų gauti daugiau flavonoidų?
Visi žino, kad vaisiai ir daržovės labai naudingi, tačiau šviežių produktų šaltuoju metų laiku mūsų mityboje gali pritrūkti. Kai kurie organizmo požymiai gali pranešti apie tai, kad jam vertėtų gauti daugiau flavonoidų. Tai gali būti dažnesnis ir lengvesnis kraujosruvų susiformavimas, odos melsvumas, lėtiniai skausmai ir uždegimai. Apie flavonoidų trūkumą gali pranešti ir nuolatinis silpnumas, nuovargio jausmas, dažniau puolančios infekcijos, lengviau trūkinėjantys kapiliarai, vis pasikartojantys hemorojaus epizodai.
Ką valgyti, norint papildyti vitamino P atsargas?
Flavonoidų organizmas pats pasigaminti negali, todėl jų reikia gauti su maistu. Tai nėra gyvybiškai svarbios medžiagos, kaip, pavyzdžiui, baltymai, tačiau jau įrodyta, kad flavonoidai tikrai gali padėti kovoti su lėtinėmis ligomis ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Vertėtų tiesiog valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Santykinai daug flavonoidų turi spanguolės, citrusiniai vaisiai, erškėtrožės, grikiai, raudonosios vynuogės, bruknės, aronijos, vyšnios, žalioji arbata, pomidorai, braškės, špinatai, brokoliai, įvairios salotos. Vertėtų valgyti daugiau šilauogių, mėlynių, paprikų, svogūnų, česnakų, aviečių, kriaušių, obuolių, kaulavaisių. Vitamino P įsisavinimą gerina ir teigiamą poveikį stiprina vitaminas C – šio vitamino randama praktiškai visuose vaisiuose ir daržovėse. Maisto papildai su rutinu ar kitais flavonoidais dažnai papildyti ir vitaminu C, nes taip gaunamas sinerginis poveikis.
Farmacininkė Rūtelė Foktienė
