Dispepsijos sindromas yra viena dažniausių ilgalaikių ir gyvenimo kokybę trikdančių virškinimo sutrikimų priežasčių. Kas dažniausiai jį sukelia? Kaip jis diagnozuojamas ir gydomas? Kuo gali būti naudingi virškinimo fermentai?
Kas dažniausiai sukelia dispepsijos sindromą?
Dispepsijos sindromą gali sukelti įvairios priežastys. Dažniausiai tai laikinai trunkančios būklės, kurias nulemia tam tikras gyvenimo būdas. Tarkime, studijuojantis ir tuo pačiu metu dirbantis asmuo ne visuomet spėja pavalgyti, valgo nesveiką ir sunkiai virškinamą greitąjį maistą ir dėl šių priežasčių jaučia diskomforto jausmą viršutinėje pilvo dalyje. Galime išskirti kelias pagrindines viršutinės pilvo dalies skausmo, diskomforto ir nevirškinimo pojūčio priežastis:
- Nesveika ir nesubalansuota mityba – asmuo valgo per daug riebaus ir sunkiai virškinamo, aštraus ir virškinamąjį traktą dirginančio maisto. Vieniems nemalonius pojūčius gali sukelti riebūs kepsniai su padažais, tuo tarpu kitiems nemaloniausius pojūčius sukelia daug acto turintys, konservuoti, maisto priedais gausūs ir rūkyti produktai.
- Žalingi įpročiai – dispepsijos sindromo pasireiškimą gali paskatinti nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, piktnaudžiavimas kai kuriomis kitomis medžiagomis. Pavyzdžiui, rūkymo metu dalis nikotino patenka į seiles, o kartu su seilėmis jis keliauja į virškinimo traktą. Jis daro žalą skrandžio ir žarnyno gleivinei, didina uždegimo ir virškinimo sutrikimų riziką. Žinoma, kad rūkantys asmenys net 10 kartų dažniau serga opalige ir net 4-5 kartus dažniau miršta nuo žarnyno vėžio. Be to rūkymas didina ne tik ilgalaikių virškinimo sutrikimų, bet ir vėžinių virškinimo sistemos susirgimų tikimybę.
- Netinkamas mitybos režimas – svarbu ne tik tai, kas valgoma, bet ir kaip valgoma. Vienas didžiausių dispepsijos „kaltininkų“ – persivalgymas, kurio metu, natūralu, tenka labai didelis krūvis virškinimo traktui. Tokiu atveju kasa nespėja gaminti reikiamo kiekio virškinimo fermentų, pritrūksta skandžio sulčių ir panašiai. Beje, kai kuriems itin nemalonius simptomus sukelia skubotas valgymas, kurio metu maistas nėra pakankamai sukramtomas ir sumaišomas su seilėmis. Per greitai valgant nuryjama daug oro, todėl gali kamuoti net ir labai skausmingas pilvo raižymas, pūtimas.
- Kai kurių vaistinių preparatų vartojimas – virškinimo traktą intensyviau dirgina antibiotikai, digoksinas, kalio ir geležies preparatai, chemoterapiniai preparatai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kt.
- Dispepsijos sindromas gali būti susijęs su kai kuriais virškinimo sistemos susirgimais, pavyzdžiui, kasos uždegimu, kasos ar skrandžio vėžiu, gastroezofaginio refliukso liga, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige ar kitomis uždegiminėmis ligomis.
Kokie simptomai būdingi dispepsijos sindromui?
Dispepsijos diagnozės patvirtinimui labai svarbūs šie klinikiniai simptomai:
- Ankstyvas sotumo jausmas, atsirandantis suvalgius tik dalį maisto porcijos;
- Viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas, nevirškinimo pojūtis;
- Varginantis ir nemalonus pilnumo jausmas po valgio;
- Šleikštulys, pykinimas ir vėmimas (šie simptomai pasitaiko rečiau).
Taip pat gali kamuoti pilvo raižymas ir pūtimas, pakisti apetitas, kristi kūno masė. Mažakraujystė, vyresnis amžius, kraujas išmatose, viduriavimas ir vėmimas, intensyvus pilvo pūtimas ir skausmas gali būti pavojaus signalai, pranešantys apie rimtesnes ligas.
Kaip diagnozuojamas ir gydomas dispepsijos sindromas?
Diagnozuojant dispepsijos sindromą svarbiausia išsiaiškinti labiausiai varginančius simptomus. Siekiant atmesti virškinimo trakto patologijas atliekami kraujo, išmatų, instrumentiniai tyrimai. Neradus jokių morfologinių organinių pakitimų diagnozuojama funkcinė dispepsija, kurios tikslios priežastys nežinomos iki šiol.
Dispepsijos sindromas gydomas šalinant pagrindinę priežastį ir (arba) lengvinant gyvenimo kokybę trikdančius simptomus. Jei dominuoja skausmas, jis galimai kyla dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Tokiu atveju skiriama skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitorių. Jei dominuoja sunkumo, pilnumo jausmas ir diskomfortas epigastriume bei pykinimas, tuomet labai tikėtina, kad sutrikusi virškinimo trakto motorika ir (arba) būdingas virškinimo fermentų trūkumas. Tuomet skiriama prokinetikų, virškinimo fermentų. Antibiotikų skiriama tuomet, kai nustatomas infekcinis susirgimas.
Kaip veikia virškinimo fermentai?
Tuomet, kai labai išreikštas nevirškinimo, sunkumo ir pilnumo jausmas, gali būti naudinga pakaitinė virškinimo fermentų terapija. Pavyzdžiui, Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Kasos lipazė atskelia riebalų rūgštis nuo triacilgliceridų molekulės 1-oje ir 3-oje padėtyse. Susidariusios laisvosios riebalų rūgštys ir 2-monogliceridai, veikiant tulžies rūgštims, viršutinėje plonosios žarnos dalyje greitai rezorbuojasi. Tripsinas susidaro iš tripsinogeno autokatalizės būdu arba veikiant plonosios žarnos peristaltikai; jis aktyvina kitus proteolitinius fermentus bei, veikdamas kaip endopeptidazė, ardo lizino ir arginino jungtyse peptidinius ryšius ir tokiu būdu, kartu su kitais fermentais, skatina baltymų skilimą į aminorūgštis bei nedideles baltymines molekules. Alfa amilazė, pasižyminti endoamilazių savybėmis, labai greitai skaldo polisacharidus, kurių sudėtyje yra gliukozės; jos aktyvumas išlieka pastovus netgi ligos atvejais, kai kasos sekrecinis pajėgumas esti žymiai sumažėjęs. Tokiu būdu pakaitinė fermentų terapija padeda pagerinti medžiagų skaidymo ir įsisavinimo procesą.
