Remiantis naujais „The Lancet“ publikuojamame žurnale „EClinicalMedicine“ paskelbtais tyrimais, galima daryti visų dėmesį prikaustančias prielaidas. Tie žmonės, kurie sirgo COVID-19, parodė žemesnius intelektinio testo rezultatus, nei tie, kurie šia liga niekada nesirgo. Išvados taip pat rodo, kad COVID-19 koronavirusinė infekcija gali turėti įtakos kognityvinių (pažintinių) funkcijų sumažėjimui. Šis ryšys ypatingai ryškus tuomet, kai COVID-19 ligos eiga buvo sunkesnė. Tai reiškia, kad blogesnius rezultatus rodė tie pacientai, kurie patyrė didesnius kvėpavimo sunkumus ir jautė dusulį, krūtinės spaudimą ir skausmą ir (arba) jiems prireikė plaučių ventiliacijos.
Daugiau nei 80 tūkstančių respondentų išsprendė specialių protinių sugebėjimų testą
Londone 2020 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo net 81337 dalyviai. Šis testas buvo atliekamas nuo 2020 metų sausio iki 2020 metų gruodžio mėnesio. 12689 tyrime dalyvavę respondentai teigė, kad jie jau yra sirgę COVID-19 koronavirusine infekcija. Persirgę ir tyrime dalyvavę pacientai sirgo įvairiomis ligos formomis – kai kurie patyrė lengvą eigą, o kai kuriems prireikė net hospitalizacijos. Respondentai taip pat nurodė, kad ligos metu jie patyrė įvairaus sunkumo kvėpavimo sutrikimus – vieni jautė lengvą dusulį, kitiems prireikė ir plaučių ventiliacijos.
Šį testą sudarė įvairios užduotys, padedančios įvertinti įvairius pažintinių funkcijų aspektus. Vadinasi, intelektinis testas buvo labai įvairiapusiškas. Mokslininkai pastebėjo, kad testo sprendimas vyksta būtent pandemijos akivaizdoje, todėl nusprendė „gana natūraliomis sąlygomis“ įvertinti, kaip COVID-19 koronavirusinė infekcija galėjo paveikti pacientų pažintines funkcijas ir kokių neuropsichiatrinių sutrikimų ji galimai sukėlė. Atsižvelgiant į tuometines aktualijas, testas buvo papildytas tam tikrais klausimais, padedančius įvertinti COVID-19 ligos poveikį konkretiems asmenims ir pandemijos poveikį kasdieniam jų gyvenimui.
Rezultatai sukėlė dar daugiau klausimų ir paskatino mokslininkus šioje srityje darbuotis toliau
Vertinant tyrimo rezultatus buvo kontroliuojami tokie veiksniai ir faktoriai kaip respondentų amžius, gimtoji kalba, lytis, išsilavinimo lygis ir t.t. Tyrėjai nustatė, kad COVID-19 liga persirgę pacientai pasirodė prasčiau, nei tie, kurie teigė šia liga nesirgę. Pastebėta, kad didžiausi trūkumai ir skirtumai išryškėjo tose užduotyse, kuriose labiausiai prireikė samprotavimo, planavimo, argumentavimo, erdvinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimų. Tokie tyrimo rezultatai primena COVID-19 ligos metu ir po jos pasireiškiančius ir su „smegenų migla (rūku)“ susijusius simptomus, pavyzdžiui, susikaupimo ir atminties problemas, gebėjimą rišliai dėstyti mintis, orientuotis aplinkoje ir įsiminti informaciją. Ir anksčiau atlikti tyrimai jau parodė, kad COVID-19 koronavirusine infekcija persirgusiems pacientams dažniau pasireiškia įvairūs neuropsichiatriniai ir pažinimo funkcijų sutrikimai. Taigi šis tyrimas tik patvirtina prieš tai darytas išvadas ir skatina toliau atlikti išsamius tyrimus šioje svarbioje ir daug klausimų keliančioje srityje.
Kuo sunkesne ligos forma pacientas sirgo, tuo stipresnis kognityvinių funkcijų sutrikimas buvo stebimas
Publikuotas didelės apimties tyrimas parodė gana ryškią sąsają tarp COVID-19 ligos sunkumo ir kognityvinių funkcijų sutrikimų lygio. Pavyzdžiui, tie pacientai, kurie dėl koronavirusinės infekcijos buvo paguldyti į ligoninę ir (arba) jiems prireikė plaučių ventiliacijos, parodė kur kas prastesnius rezultatus nei tie, kurie persirgo lengvesne ligos forma. Manoma, kad tokių pacientų IQ skaitinė reikšmė sumažėjo vidutiniškai 7 balais. Įdomiausia tai, kad COVID-19 persirgusių pacientų rezultatai dažnu atveju buvo net prastesni, nei tų, kurie anksčiau buvo patyrę insultą arba jau anksčiau turėjo mokymosi ir pažintinių funkcijų sunkumų bei sutrikimų.
Tyrimo prielaidos padėjo pagrindą išsamesniems tyrinėjimams
COVID-19 ligos poveikis smegenims vis dar išsamiai tiriamas. Blogiausia tai, kad dar vis nežinoma, koks ilgalaikis koronavirusinės infekcijos poveikis pačiai smegenų struktūrai ir įvairioms pažintinėms funkcijoms. Baiminamasi, kad šis virusas gali sukelti kur kas daugiau liekamųjų reiškinių, nei iki šiol žinoma. Kol kas daugiausiai vilties teikia galimybė išvengti sunkių COVID-19 komplikacijų pasiskiepijus ir ieškant pažintines funkcijas veiksmingai gerinančių vaistinių preparatų. Būtent nootropai teikia daugiausiai vilties, nes jų poveikis, padedantis gerinti atmintį ir mokymosi gebėjimus yra įrodytas klinikiniais tyrimais. Nustatyta, kad pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio sunkumo senatvine silpnaprotyste, nootropų grupės preparatai gerina dėmesį, mokymąsi, atmintį, orientaciją ir kitus protinius sugebėjimus. Šių vaistinių preparatų grupė vis plačiau pritaikoma ir mėginant pašalinti COVID-19 sukeltas pasekmes.
Šaltinis | Pasveik.lt | Paruošė farmacininkė Rūtelė Foktienė
