Anemija – klastinga ir daugybės asmenų gerą savijautą pasiglemžianti liga. Deja, bet ji nustatoma ne visuomet. Taip yra tikriausiai dėl to, kad anemijos simptomai labai nespecifiniai ir gana panašūs į kitų ligų sukeliamus požymius. Ką svarbu žinoti apie anemiją? Kokie požymiai rodo jos buvimą? Kaip jos išvengti?
Pasitaiko dažniau, nei manoma
Skaičiuojama, kad mažakraujyste Lietuvoje serga maždaug 25 procentai paauglių. Didžiausia rizika susirgti anemija pasireiškia nėštumo metu – tuomet ji gali būti diagnozuojama nuo 30 iki 40 proc. nėščiųjų. Pastebėta, kad dažniau anemija suserga tos moterys, kurios per mėnesines itin gausiai kraujuoja. Vyresniame amžiuje mažakraujystės rizika taip pat didėja gana ženkliai, nes atsiranda įvairių lėtinių ligų, kurios trukdo svarbių medžiagų įsisavinimui. Tai viena didžiausių sveikatos problemų, kurią reikėtų spręsti rūpestingiau.
Anemijos vystymasis iš pradžių gali nesukelti jokių ryškesnių požymių
Anemijos simptomai labai nespecifiniai. Dažniausiai anemija sergančiam žmogui būdingi šie simptomai ir požymiai:
- Galvos skausmas, svaigulys ir ūžimas ausyse;
- Odos ir gleivinių blyškumas;
- Nagų silpnumas ir gruoblėtumas;
- Plaukų pilkumas ir lūžinėjimas;
- Bendras silpnumas ir negalavimas;
- Darbingumo sumažėjimas ir energijos trūkumas;
- Skonio ir uoslės pakitimai;
- Mieguistumas ir miego sutrikimai;
- Padažnėjęs pulsas, dusulys (ypač daugiau pajudėjus).
Mažakraujystė pavojinga tuo, kad ji vystosi gana nepastebimai. Žmogus gali jaustis labai blogai, tačiau tikroji priežastis gali likti neaiški, ypač tuomet, kai dėl nemalonių simptomų pacientas nesikreipia į gydymo įstaigą.
Hemoglobino koncentracija kraujyje – svarbus, tačiau ne vienintelis galimas anemijos rodiklis
Sumažėjusi hemoglobino koncentracija kraujyje gali būti vienas pirmųjų rodiklių, kad žmogus serga anemija. Ypatingai susirūpinti reikėtų tuomet, kai hemoglobino koncentracija neviršija 110 g/l – tai jau beveik užtikrina mažakraujystė. Vis dėlto diagnozės patvirtinimui ir anemijos tipo išsiaiškinimui dažnai atliekami ir papildomi tyrimai, skirti folio rūgšties, vitamino B12, feritino atsargoms organizme nustatyti. Kad mažakraujystė neįsisenėtų, kiekvienas savimi besirūpinantis žmogus kraujo tyrimus turėtų atlikti bent kartą per metus.
Anemijos rizika išauga tam tikrais atvejais
Anemijos tikimybė labai išauga tuomet, kai asmens mityba nepakankama ir jis negauna tokio kiekio medžiagų, kokį turėtų gauti. Ypatingai didelė rizika susirgti anemija stebima tiems asmenims, kurie atsisako tam tikrų maisto produktų, badauja, laikosi įvairių dietų, piktnaudžiauja alkoholiu ir kofeinu. Kai kuriems mažakraujystė išsivysto dėl svarbių medžiagų pasisavinimo sutrikimų – taip gali nutikti dėl įvairių žarnyno ar kasos ligų, pankreatito , gausaus viduriavimo, inkstų sutrikimų. Svarbių kraujui medžiagų pasisavinimą gali trikdyti ir kai kurių vaistų vartojimas ar kai kurios įgimtos ligos. Anemija dažniau išsivysto tiems, kurie tinkamai nepatenkina padidėjusių savo organizmo poreikių – nėščioms ar žindančioms moterims, greitai augantiems paaugliams, daug kraujo per mėnesines prarandančioms moterims, lėtinį kraujavimą patiriantiems asmenims, senyviems pacientams ir t.t.
Sveika mityba ir rūpinimasis savimi – geriausia anemijos profilaktika
Anemijos išvengti padeda reguliari ir subalansuota mityba. Pavyzdžiui, valgyti reikėtų bent 4-5 kartus per dieną – vadinasi, ne rečiau kaip kas 3-4 valandas. Geriau kuo dažniau rinktis šviežius produktus. Reikėtų vengti rafinuoto ir perdirbto maisto, pavyzdžiui, mėsainių, šaldytų ir konservuotų gaminių – juose naudingų medžiagų labai mažai arba praktiškai nėra. Reikėtų padidinti daržovių ir vaisių kiekį racione, nepamiršti kasdien suvalgyti skaidulinio maisto. Mėsa taip pat labai svarbi – jei jos atsisakoma, tuomet būtini maisto papildai, nes ne visi augaliniai produktai turi kraujo kokybei svarbių medžiagų. Per parą rekomenduojama išgerti bent 2 litrus vandens. Vertėtų vengti alkoholio ir kavos, ypač kartu su maistu.
- Gana daug geležies turi raudona mėsa, kepenys, ankštinės daržovės, petražolės, špinatai, brokoliai, burokėliai, ridikėliai, bananai ir kt. Geležies pasisavinimą pagerina kartu vartojamas vitaminas C.
- Folio rūgštį kaupia pupelės, lęšiai, špinatai, petražolės, kopūstai, paprikos, kiviai, kviečių gemalai, riešutai, kepenys, kiaušiniai, vištiena ir kt.
- Daug vitamino B12 yra kepenyse, mėsoje, sūryje ir kituose maistinguose produktuose.
Pasveik.lt informacija
