Sveikam gyvenimo būdui pasiekus populiarumo aukštumas, mitybos gairėse pabrėžiamas reikiamas baltymų, skaidulų, vitaminų kiekis, o pastaruoju metu atkreipiamas dėmesys ir į Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių (NRR) svarbą. Besilaukiančios moterys, bijodamos galimo sunkiųjų metalų toksinio poveikio, nėštumo metu neretai nusprendžia apriboti savo racioną ir į jį įtraukti kuo mažiau žuvies [1]. Žuvis yra vienas pagrindinių Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinių. Šias riebalų rūgštis kiekvienam individui būtina gauti su maistu, nes jos nėra sintetinamos žmogaus organizme [2]. Omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys turi teigiamą poveikį nėščiosioms [3]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant pakankamai šių riebalų rūgščių, mažėja ankstyvo priešlaikinio ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinės depresijos tikimybė [4]. Žinomas teigiamas poveikis ir vaisiui,  nes šios riebalų rūgštys dalyvauja vaisiaus ląstelių augimo ir centrinės nervų sistemos vystymosi procesuose [5]. 

Lietuvos nėščiųjų mitybos ypatumai

2009 m. atlikus tyrimą apie Vilniaus regiono nėščiųjų mitybą paaiškėjo, kad 51,2 % renkasi maisto produktus vadovaudamosi skonio savybėmis, 32,6 % – sveikatos gerinimo tikslais. Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, kad nėščiųjų mityba yra nesubalansuota – daugiausia energijos moterys gauna iš riebalų, o ne angliavandenių [6]. 2016 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. respondentų žuvį ar žuvies produktus į mitybos racioną įtraukia 1–2 kartus per savaitę. Dažniau žuvies produktus vartoja vyrai nei moterys bei jaunesnio amžiaus asmenys [7]. Pasaulyje įrodytas didesnis šių maisto papildų poreikis nėščiosioms, palyginti su moterimis, kurios nesilaukia [8, 9]. Tarptautinė akušerijos ir ginekologijos federacija (FIGO) 2017 m. išleido nėščiųjų mitybos rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad nėščioji per savaitę žuvies produktus turi valgyti 2–3 kartus. 2014 m. Europos maisto saugumo institucijos (EFSA) rekomendacijose nurodoma 3–4 žuvies patiekalų per savaitę rekomendacija nėščiosioms arba 1,3 μg/kg kūno svoriui per savaitę. Vokietijoje 2013 m. išleistos rekomendacijos nurodo bent 2 patiekalų per savaitę būtinybę, jei nėščioji nevartoja žuvies produktų reguliariai, tuomet rekomenduojama vartoti DHA turinčius maisto papildus. Norvegijos specialistai rekomenduoja žuvį valgyti 2–3 kartus (300–450 g) per savaitę [1, 10, 11, 12]. Dėl per mažo Lietuvos moterų žuvies kiekio kasdieniame racione, dietologai nėščiosioms pataria papildomai vartoti Omega-3 riebalų rūgščių turinčius maisto papildus. Beje, nėštumo metu saugiau vartoti apdorotus Omega-3 riebalų rūgščių maisto papildus, nes šviežia žuvis gali būti praturtinta ne tik polinesočiosiomis RR, tačiau ir aplinkos toksinais, pavyzdžiui, gyvsidabriu, kuris akumuliuojasi žuvyje jos gyvavimo laikotarpiu [7].

Omega-3 NRR sudėtis ir šaltiniai

Omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys yra nepakeičiamų riebalų rūgščių šeima, kurios svarbiausi atstovai yra α-linoleno (ALA), eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštys (DHA). α-linoleno rūgštis organizme verčiama į EPA, o toliau metabolizuojama iki DHA [1]. ALA randama linų sėmenų (57 % Omega-3 RR), rapsų (11 % Omega-3 RR), sojų (8 % Omega-3 RR) aliejuose ir žaliose lapinėse daržovėse. EPA daugiausia randama žuvų taukuose, maži kiekiai aptinkami kiaušiniuose ir jūros dumbliuose. DHA išimtinai randama tik žuvų taukuose, o minimalūs kiekiai aptinkami kiaušiniuose bei jūrų dumbliuose [2, 8]. Nėščioji turėtų gauti Omega-3 riebiųjų rūgščių ir 3 galimų šaltinių: įvairių augalinių aliejų, šviežios žuvies patiekalų bent 2 kartus per savaitę ar vartodama maisto papildų, kurių sudėtyje yra Omega-3 NRR šeimos atstovų [10]. Nėštumo metu saugiau vartoti apdorotų Omega-3 riebalų rūgščių maisto papildų, nes šviežia žuvis gali būti praturtinta ne tik nesočiosiomis RR, tačiau ir aplinkos toksinais, taip pat rekomenduojama rinktis didžiausią EPA ir DHA koncentraciją savo sudėtyje turinčius maisto papildus [7, 12].

Omega-3 NRR poveikis

Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas kasdieniame racione turi teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai mažinant hipertrigliceridemiją 20–50 % [12, 13]. Maisto papildas slopinamai veikia imuninį atsaką ir mažina uždegiminį procesą slopindamas leukotrienų sintezę, vartojamas uždegiminei žarnų ligai, artritui gydyti[11, 14]. Žinomas teigiamas efektas gerinant kognityvines funkcijas, o didelės Omega-3 NRR dozės vartojamos nuotaikos svyravimams gydyti, nes didinamas nervinio signalo sklidimo greitis ir serotonino kiekis CNS. Vartojant šias riebalų rūgštis mažinama preeklampsijos rizika nėštumo metu, tačiau veikimo mechanizmas kol kas nėra išsiaiškintas [1, 3, 4, 8].

Omega-3 NRR poveikis nėštumo trukmei

Viena didžiausių studijų, tyrusių Omega papildų vartojimą nėštumo metu, Cochrane sisteminė apžvalga pateikia patikimus įrodymus, kad palyginti grupę nėščiųjų, gavusių Omega-3 maisto papildų su grupe, gavusia placebo arba negavusia jokių papildų, Omega grupėje ankstyvo priešlaikinio gimdymo (<34 nėštumo savaitės) rizika sumažėjo 42 %, priešlaikinio gimdymo (<37 nėštumo savaitės) rizika sumažėjo 11 %. Tarp maisto papildus vartojusių moterų nėštumo laikas vidutiniškai pailgėjo 1,67 diena. Gimdymo sužadinimų skaičius, palyginti Omega-3 vartojusias ir nevartojusias moteris, statistiškai reikšmingai nepadidėjo [4, 10].

Omega-3 NRR poveikis vaisiui ir naujagimiui

Nėštumo metu besivystantis vaisius jam reikalingas Omega-3 nesočiąsias riebalų rūgštis gauna iš motinos. Kuo mažesnio gestacinio amžiaus yra naujagimis, tuo didesnė kvėpavimo, virškinimo ir imuninės sistemos ligų bei prastos sveikatos būklės rizika [15]. Cochrane studijoje pateikiami patikimi įrodymai, kad tarp Omega-3 maisto papildus vartojusių nėščiųjų mažo naujagimių gimimo svorio (<2500 g) rizika sumažėjo 10 %. Naujagimių gimimo svoris buvo vidutiniškai 75,74 g didesnis Omega-3 papildus vartojusių grupėje [4]. Svarbus Omega-3 NRR metabolito DHA poveikis vaisiaus organizmui. Jis teigiamai veikia vaisiaus smegenis, regėjimo bei centrinę nervų sistemą, ypač paskutiniame nėštumo trimestre, kai gerinama susidariusių nervinių jungčių kokybė. Nepakeičiamų riebalų rūgščių veikimas pasireiškia per jų integraciją į ląstelių membranas ir stipresnių jungčių tarp ląstelių užtikrinimą [4, 14, 16].

Omega-3 NRR poveikis pogimdyminiu laikotarpiu

Vidutiniškai 5–15 % moterų patiria įvairaus laipsnio pogimdyvinę depresiją [16]. Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas gali sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką [17, 18], kuri turi neigiamą poveikį moters sveikatai bei motinos ir vaiko kognityvinio ir emocinio ryšio vystymuisi. Freeman ir bendraautorių tyrimo išvadose skelbiama, kad palyginti moterų, vartojusių ir nevartojusių maisto papildus, savo sudėtyje turinčius Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių ir naudojant pogimdyvinės depresijos vertinimo skales, tarp vartojusiųjų nustatyti 9,3 ir 10,0 rezultatai, palyginti su nevartojusiomis, kurių pogimdyvinės depresijos vertinimo balai siekė 18,1 ir 19,1 [19].

Vartojimo rekomendacijos

Nėra nustatytų pasaulinio lygio rekomendacijų, kokia turėtų būti kasdienė polinesočiųjų Omega-3 NRR vartojama dozė. Įvairios sveikatos organizacijos nurodo skirtingas rekomendacijas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sveikam suaugusiam individui rekomenduoja 250–500 mg paros dozę [8]. Įvairių būklių metu rekomenduojama EPA ir DHA paros dozė skiriasi. Nėščiosioms rekomenduojama prie sveikam individui nustatytos dozės pridėti 200 mg/d [5]. Amerikos nėštumo asociacijos rekomenduojama dienos DHA dozė nėščiosioms ir maitinančioms moterims yra 300 mg [1].

Nepageidaujamas poveikis

Europos maisto saugumo asociacijos pateikiamose rekomendacijose pabrėžiama, kad žalingas poveikis vartojant Omega-3 riebalų rūgštis gali atsirasti vartojant 5000 mg/d [20]. Amerikos maisto ir vaistų asociacijos gairėse toksinė dozė yra daugiau kaip 3000 mg/d [2]. Omega-3 NRR perdozavimas gali lemti kraujo sudėtinius pokyčius, tokius kaip mažesnis trombocitų skaičius, padidėjusi prostaciklino, mažesnė tromboksano 2 sintezė, o tai gali lemti pailgėjusį krešėjimo laiką ir padidėjusią kraujavimo riziką. Taip pat šių RR perdėtas vartojimas gali sukelti hiperglikemiją. Sumažėjusį arterinį kraujo spaudimą, viduriavimą, GERL [12, 20, 21, 22]. Be to, vertinant skirtumus tarp Cochrane studijos lyginamųjų grupių nustatyta,  kad gali išaugti prolonguotų nėštumų kiekis iki 61 % (nėštumas > 42 savaičių) [4].

Išvados

Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas naudingas tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Remiantis Cochrane tyrimo rekomendacijomis, Omega-3 NRR vartojimas gali padėti išvengti priešlaikinio, ankstyvo priešlaikinio gimdymo ir mažo naujagimio svorio. Taip pat tai gali būti viena iš pagalbinių priemonių formuojant sklandų ryšį tarp motinos ir vaisiaus. Omega-3 turinčių maisto papildų vartojimas nėštumo metu yra efektyvus, paprastas, nebrangus ir nežalingas būdas norint užtikrinti nėščiosios ir vaisiaus gerovę.

Eglė Bareikienė¹, dr. Edita Gavelienė^{1, 2
1} Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas
² Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

Literatūros šaltiniai:

1. Association, A. P. (2016 m. Rugsėjis 02 d.). American Pregnancy Association. Nuskaityta iš https://americanpregnancy.org: https://americanpregnancy.org/pregnancy-health/omega-3-fish-oil/
2. Administration, F. a. (2016). Food Labeling: Nutrient Content Claims; Alpha-Linolenic Acid, Eicosapentaenoic Acid, and Docosahexaenoic Acid Omega-3 Fatty Acids. Federal Register, 23262–3273.
3. Administration, U. F. (2017). Eating fish: what pregnant women and parets should know. US Environmental Prtection Agency.
4. Middleton P, Gomersall JC, Gould JF, Shepherd E, Olsen SF, Makrides M. (2018). Omega-3 fatty acid addition during pregnancy (Review). e Cochrane Collaboration. Published by JohnWiley & Sons, Ltd.
5. Berthold Koletzko, Eric Lien, Carlo Agostono et al. (2008). The roles of long-chain polyunsaturated fatty acids in pregnancy, lactation and infancy: review of current knowledge and consensus recommendations. Journal of Perinatal Medicine, 5–14.
6. Voicechovskaja, I. (2010). Nėščiųjų mitybos ir gyvensenos vertinimas Vilniaus mieste. Vilnius.
7. Albertas Barzda, Roma Bartkevičiūtė, Ignė Baltušytė, Rimantas Stukas, Sandra Bartkevičiūtė. (2016). Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata, 72–82.
8. Fa, F. T. (2008). Interim Summary of Conclusions and Dietary Recommendations on Total Fat and Fatty Acids. Geneva: WHO.
9. Health., N. D. (2011). Advice for special groups: pregnancy.
10. James A Greenberg, M. S. (2008). Omega-3 Fatty Acid Supplementation During Pregnancy. Reviews in Obstetrics and Gynecology, 162-169. Nuskaityta iš https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2621042/
11. Koletzko B, Bauer CP, Bung P, et al. (2013). German National Consensus Recommendations on Nutrition and Lifestyle in Pregnancy by the ‘Healthy Start – Young Family Network’. Annals of Nutrition and Metabolism. 311–322.
12. Kuhn’s, W. &. (2008). Fish Oils. Esantis W. &. Kuhn’s, Herbal Therapy & Supplements – A Scientific & Traditional Approach (p. 496-500). Wolters Kluwer.
13. Dariush Mozaffarian, M. D. (2019 m. Sausis 23 d.). Fish oil and marine omega-3 fatty acids. Nuskaityta iš https://www.uptodate.com/contents/fish-oil-and-marine-omega-3-fatty-acids?search=fish%20oil%20side%20effect&source=search_result&selectedTitle=1~150&usage_type=default&display_rank=1
14. Birch EE, G. S. (2007). Visual acuity and cognitive outcomes at 4 years of age in a double-blind, randomized trial of long-chain polyunsaturated fatty acid-supplemented infant formula. Early Human Development, 83:279–284.
15. W Craig, C Glick, R Phillips, S L Hall, J Smith & J Browne. (2015). Recommendations for involving the family in developmental care of the NICU baby. Journal of Perinatology, S5–S8.
16. Birch EE, Castaneda YS, Wheaton DH, et al. (2005). Visual maturation of term infants fed long-chain polyunsaturated fatty acid-supplemented or control formula for 12 mo. Am J Clinical Nutrition, 871–879.
17. Makrides M, Gibson RA, McPhee AJ, Yelland L, Quinlivan J, Ryan P, DOMInO Investigative Team. (2010). Effect of DHA supplementation during pregnancy on maternal depression and neurodevelopment of young children: a randomized controlled trial. JAMA, 304(15): 1675–83.
18. Marin Strøm, Erik L Mortensen, Thorhallur I Halldorsson, Inga Thorsdottir, Sjúrdur F Olsen. (2009). Fish and long-chain n-3 polyunsaturated fatty acid intakes during pregnancy and risk of postpartum depression: a prospective study based on a large national birth cohort. The American Journal of Clinical Nutrition, 149–155.
19. Freeman et all. (2005). Randomized dose‐ranging pilot trial of omega‐3 fatty acids for postpartum depression.
20. Authority, E. F. (2012 m. liepa 12 d.). EFSA assesses safety of long-chain omega-3 fatty acids. Nuskaityta iš EFSA: http://www.efsa.europa.eu/en/press/news/120727
21. Reference, W. M. (2017 m. balandis 3 d.). Omega-3 Fish Oil Supplements for Heart Disease. Nuskaityta iš WebMD Web site: https://www.webmd.com/hypertension-high-blood-pressure/guide/omega-3-fish-oil-supplements-for-high-blood-pressure
22. Staff, M. C. (2017 m. Spalis 24 d.). Fish Oil. Nuskaityta iš Mayo Clinic: https://www.mayoclinic.org/drugs-supplements-fish-oil/art-20364810