<strong>Hormoninės kontracepcijos vartojimas po skubiosios kontracepcijos</strong>

Nepaisant didelio patikimų kontracepcijos priemonių pasirinkimo, šiuolaikiniame pasaulyje neplanuotų arba kitaip vadinamų nepageidaujamų nėštumų problema išlieka aktuali. Toks nėštumas yra ne tik psichologinė, medicininė, bet ir socioekonominė problema. Didelės dalies nepageidaujamų nėštumų galėtų būti išvengta naudojant skubiosios kontracepcijos priemones.

Skubioji kontracepcija yra saugi ir efektyvi priemonė, skirta išvengti nėštumo po lytinių santykių, kai nebuvo naudojamos apsauginės priemonės, kitu atveju kai kontraceptinė priemonė buvo naudota neteisingai arba paprasčiausiai nesuveikė, pvz., lytinių santykių metu plyšus prezervatyvui [1].

Tyrimų duomenimis, jei nesaugūs lytiniai santykiai pasikartojo tame pačiame menstruaciniame cikle po skubiosios kontracepcijos panaudojimo, reikšmingai padidėja nėštumo rizika [2]. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl kiekvienai pacientei reikia individualiai parinkti efektyvų, paprastą ir patogų naudoti kontracepcijos metodą, apsaugantį moterį nuo neplanuoto pastojimo.

Skubioji hormoninė kontracepcija

Pirmieji duomenys apie galimybę vartoti skubiąją kontracepciją paskelbti 1970 metais [2]. Lietuvoje skubiosios kontracepcijos registruotas indikacijas turi preparatai, kurių veikliosios medžiagos yra levonorgestrelis ir ulipristalio acetatas. Šių preparatų veikimas yra pagrįstas ovuliacijos blokavimu. Svarbu pabrėžti, kad skubioji kontracepcija veikia tik tada, kai dar nėra įvykusi apvaisintos kiaušialąstės implantacija gimdoje [1, 2].

Levonorgestrelis – tai progestinas, kuris rinkoje kaip skubiosios kontracepcijos priemonė naudojamas dvidešimt metų. Levonorgestrelio 1,5 mg tabletę arba dvi tabletes po 0,75 mg rekomenduojama išgerti per 72 valandas po nesaugių lytinių santykių. Šis preparatas suvartotas iki ovuliacijos blokuoja folikulo vystymąsi, atitolina ovuliaciją, taip pat tirština gimdos kaklelio gleives. Išgėrus tabletę jau po įvykusios ovuliacijos sudaromos nepalankios sąlygos kiaušialąstei implantuotis gimdos gleivinėje ir sutrikdoma kiaušintakių peristaltika [1, 2].

Naujos kartos skubiosios kontracepcijos priemonė, kurios veiklioji medžiaga yra ulipristalio acetatas, pirmą kartą Europos Sąjungoje buvo įregistruota 2009 metais, o Jungtinėse Valstijose 2010 metais. Viena 30 mg ulipristalio acetato tabletė gali būti išgerta per 120 valandų po nesaugių lytinių santykių [1, 2]. Šis preparatas veikia slopindamas arba stabdydamas ovuliaciją, panaikindamas liuteinizuojančio hormono (LH) koncentracijos didėjimą. Farmakodinaminiai duomenys rodo, kad net pavartojus prieš ovuliaciją (jau didėjant LH), ulipristalio acetatas gali pavėlinti folikulų plyšimą bent penkiomis dienomis [3].

Reikia paminėti, kad skubiosios kontracepcijos priemonės dėl didelės progestino dozės vartojamos tik išimtiniais atvejais.

Skubiosios hormoninės kontracepcijos šalutinis poveikis

Atliktų tyrimų duomenimis, padidėjęs skubiosios kontracepcijos priemonių prieinamumas nepadidino nesaugių lytinių santykių ir nepageidaujamų nėštumų skaičiaus. Ilgalaikių skubiosios kontracepcijos tyrimų duomenimis, šis metodas yra saugus ir efektyvus, nesukeliantis ryškesnių šalutinių poveikių [2]. Galimi nežymūs nepageidaujami reiškiniai: pykinimas, galvos skausmas, kraujingos ar tepančio pobūdžio išskyros iš lytinių organų, mėnesinių vėlavimas. Dažnai pirma mėnesinių ciklo diena nusikelia savaitei. Rečiau pacientės gali skųstis pilvo skausmu, padidėjusiu krūtų jautrumu, galvos svaigimu, nuovargiu. Šie šalutiniai poveikiai neužtrunka ilgiau kelių dienų, dažniausiai praeina per 24 valandas [1, 4].

Atlikti tyrimai patvirtina, kad skubioji kontracepcija nesukelia rizikos ją pavartojus jau pastojus ir nėra žalinga embriono vystymuisi. Nenustatyta, kad skubioji kontracepcija didintų ektopinio nėštumo riziką [1, 2, 4].

Pastovios hormoninės kontracepcijos naudojimas po skubiosios kontracepcijos

Skubiosios kontracepcijos priemonių pagrindinis veikimas pagrįstas ovuliacijos sutrikdymu. Kadangi ovuliacija yra atidedama, nėštumo rizika to paties menstruacinio ciklo metu padidėja. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad pasikartoję nesaugūs lytiniai santykiai tame pačiame cikle, kai buvo pavartota skubioji geriamoji kontracepcijos priemonė, padidina nėštumo riziką nuo dviejų iki trijų kartų, todėl labai svarbu kuo greičiau pasirinkti patikimą ir saugų kontracepcijos būdą, nelaukiant sekančio mėnesinių ciklo [5].

Literatūros duomenimis, populiariausias kontracepcijos metodas pasaulyje yra moters sterilizacija ir hormoninė kontracepcija. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo dažniausiai pasirenkamos hormoninės kontraceptinės tabletės bei barjerinės apsaugos priemonės [6]. Hormoninės kontraceptinės tabletės gali būti vienkomponentės, t. y. jų sudėtyje yra tik tam tikras progestinas, ir sudėtinės, kai į preparato sudėtį įeina estrogenas (etinilestradiolis ar estradiolis) kartu su vienu iš progestinų (levonorgestreliu, norgestreliu, drospirenonu, dienogestu, gestodenu, dezogestreliu ir kt.).

Dažnai moterys, po nesaugių lytinių santykių vartojusios skubiosios kontracepcijos priemonę, nėra užtikrintos dėl tolimesnio kontracepcijos būdo pasirinkimo, jo naudojimo saugumo bei efektyvumo. Nerimaujama, kad skubiosios kontracepcijos priemonių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos gali sąveikauti su pastovios hormoninės kontracepcijos sudedamosiomis dalimis, slopindamos jų poveikį, sukeldamos arba sustiprindamos šalutinius reiškinius [5].

Atlikta nemažai tyrimų, kurių tikslas buvo nustatyti, kada yra saugu ir efektyvu pradėti pastovią hormoninę kontracepciją po skubiosios kontracepcijos. Atliktų tyrimų duomenimis, iškart po ulipristalio acetato panaudojimo, pradėjus pastovią hormoninę kontracepciją sudėtinėmis arba vienkomponentėmis tabletėmis, jų kontraceptinis poveikis nesumažėja. Tačiau pradėjus vartoti dezogestrelį turinčias vienkomponentes kontraceptines tabletes praėjus 1 dienai po ulipristalio acetato panaudojimo, sumažėja ulipristalio acetato gebėjimas trikdyti ovuliaciją [5]. Naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad hormoninės kontracepcijos priemonės gali sutrikdyti ulipristalio acetato poveikį iki penkių dienų po suvartojimo [2]. Nenustatyta šalutinių reiškinių padidėjimo pradėjus hormoninę kontracepciją iškart po ulipristalio acetato. The Faculty of Sexual & Reproductive Healthcare (FSRH) rekomenduoja pradėti hormoninę kontracepciją praėjus 5 dienoms po ulipristalio acetato pavartojimo, tuo metu naudoti papildomas barjerines kontracepcijos priemones arba susilaikyti nuo lytinių santykių.

Atliktų tyrimų duomenimis nenustatyta, kad greita hormoninės kontracepcijos vartojimo pradžia po skubiosios kontracepcijos lenovorgestreliu keistų jo arba pačios hormoninės kontracepcijos veiksmingumą ar didintų šalutinio poveikio riziką [5].

Praktinės rekomendacijos

2019 m. sausio mėn. Tarptautinė ginekologijos ir akušerijos federacija (angl. FIGO) ir Tarptautinis skubiosios kontracepcijos konsorciumas (angl. ICEC) pateikė ketvirtą leidinį „Skubiosios kontracepcijos tabletės: sveikatos paslaugų teikimo rekomendacijos“. Šiame leidinyje yra pateiktos pastovios hormoninės ir barjerinės kontracepcijos vartojimo rekomendacijos po skubiosios kontracepcijos:
1. Tais atvejais, kai skubiajai kontracepcijai buvo panaudotas levonorgestrelis, susilaikymas nuo lytinių santykių arba barjerinis kontracepcijos metodas rekomenduojamas vieną savaitę po jo suvartojimo. Hormoninė kontracepcija vienkomponentėmis arba sudėtinėmis tabletėmis gali būti saugiai pradėta tą pačią levonorgestrelio suvartojimo dieną.
2. Tais atvejais, kai skubiajai kontracepcijai buvo panaudotas ulipristalio acetatas, susilaikymas nuo lytinių santykių arba barjerinis kontracepcijos metodas rekomenduojamas dvi savaites po jo suvartojimo. Hormoninė kontracepcija vienkomponentėmis arba sudėtinėmis tabletėmis galima saugiai pradėti praėjus penkioms dienoms po ulipristalio acetato suvartojimo [1].

Violeta Stigienė1, 2; Žana Bumbulienė1, 2
1 VU MF Klinikinės medicinos institutas Akušerijos ir ginekologijos klinika
2 Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Akušerijos ir ginekologijos centras

Literatūra

1. The International Federation of Gynecology and Obstetrics (FIGO). Emergency contraceptive pills: Medical and Service Delivery Guidance. 2019 (4):21–25.

2. American College of Obstetricians and Gynecologists. Emergency contraception: practice bulletins. 2015 (152):1–6.

3. European medicines agency. Product information: ellaone. Prieiga per internetą: https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/ellaone-epar-product-information_lt.pdf.

4. Sveikatos apsaugos ministerija. Kontracepcijos metodika. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Kontracepcijos_metodika_2016-11-22.pdf.

5. Lauren EE Murphy, Zhong E Chen, Valerie Warner, Sharon T Cameron. Quick starting hormonal contraception after using oral emergency contraception: a systematic review. Journal of Family Planning and Reproductive Health Care. 2017, 43 (4): 319–326.

6. United Nations Department of Economic and Social Affairs – Population Division. World Contraceptive Patterns 2013.