Daktaras - tai žmogus, kuris kitiems neleidžia numirti natūralia mirtimi.
- Kaip jūs jaučiatės?
- Blogai, daktare. Dabar netgi tie dalykai, kuriuos jūs griežtai uždraudėte, man nebesuteikia malonumo!
- Gydytojau, man galva sukasi!
- Pats matau...
Pas gydytoją ateina žmogelis ir skundžiasi:
- Daktare, turiu alergija odinei avalynei - kai ryte pabundu su batais, labai galvą skauda.
Susirinko gydytojai į pasitarimą:
- Tai ar gydysime ligonį, ar tegul dar gyvena,.... ?
Skambutis į reanimaciją:
- Sakykit, Jonaitis dar gyvas?
- Dar ne.
- Daktare, sakykit, man gripas?
- Taip.
- Kiaulių?
- Taip, kiaulių, nes tik kiaulė galėjo kviesti greitąją 4 ryto, turėdamas temperatūros 36,7…
Ligoninėje:
-Sesele, man atrodo, jūs šiandien ne ta koja iš lovos išlipote...
-Kodėl gi?
-Jūs apsiavusi daktaro šliurėmis!
- Gydytojau, gydytojau, aš vis galvoju, kad esu nematomas.
- Kas tai pasakė?
– Daktare, ar mano širdis sveika?
– Na, kaip čia pasakius... Bet galiu jus užtikrinti, kad jos jums pakaks iki pat mirties.
– Daktare, man dreba keliai ir rankos, sausa burnoje ir kamuoja nevisavertiškumo kompleksas.
– Viskas aišku. Kada išvažiuoja jūsų uošvė?
– Daktare, tam, kad išsivaduočiau nuo šios ligos, aš pasiruošęs parduoti sielą šėtonui.
– Na, mielasai, nereikia taip nervintis. Dar truputis ir mes padėsime jums ramiai keliauti pas Dievą.
– Daktare, padėkite, nes mano žmona niekaip negali užmigti iki 6 ryto.
– Ir ką ji visą ta laiką daro?
– Laukia manęs grįžtančio.
- Man reikia mesti gerti!
- Kodėl?
- Ar pameni praeitų metų vasarą?
- Nu taip.
- O aš ne!
Knygyne:
- Man reikalinga knyga “Vyras – moterų valdovas”.
- Fantastiką parduoda kitame skyriuje!
Važiuoja Petriukas su dviračiu ir šaukia
-Mama, mama žiurėk važuoju be rankų,- apsisuka ir vėl šaukia
-Mama, mama žiurėk važuoju be dantų
Ateina žmogelis pas logopedą, atidaro duris ir klausia:
- Ar gama?
- Ne gama, o jeikia, – žvaliai atsako logopedas.
Mama sūnui:
- prieš vakarieniaudamas būtinai nusiplauk rankas.
- man nereikia, aš šiandien valgysiu tik juodą duoną!
Pas ūkininką iš laukų pradėjo dingti arbūzai. Tas neapsikentęs pakabino lentelę: “Viename arbūze – žiurkių nuodai”. Kitą dieną ateina prie lauko – mato visi arbūzai vietoje, tik ant lentelės prierašas: “Dabar jau dviejuose”.
Po gerų išgertuvių Petras susiima ryte už galvos ir taria:
- Vakar buvo penktadienis, ryt šeštadienis… Tai, po velnių, kokia diena šiandien?
