Tamsiame skersgatvyje moterį sustabdo plėšikas:
– Atiduok visus daiktus! Duok savo rankinuką, kailinius, batus, sijoną, renkis visiškai!
– Bet aš gėdinuosi…
– Nėr čia ko. Aš buvęs gydytojas.

Gydytojas patikrina ligonį, jį apžiūri ir klausia:
– Gerai, pulsas geras, bet sakykite, kaip jūs miegate?
– Puikiai!
– O kaip valgote?
– Apetitu tikrai nesiskundžiu!
– Na, tada puiku: aš jums išrašysiu receptėlį, nusipirksite vaistukų, ir viskas dings – ir apetitas, ir miegas, ir pulsas…

– Norėčiau užsirašyti pas daktarą.
– Galite ateiti po dviejų savaičių.
– Bet per tiek laiko aš ir numirti galiu!
– Nieko tokio – jeigu tik jūsų žmona mums praneš, mes atšauksim paskyrimą.

– Daktare, mes praradome pacientą.
– Kas atsitiko?
– Pasveiko!

Kuo vėliau atvažiuos greitoji pagalba, tuo tikslesnė bus diagnozė.

-Ar Jūs nėštumo testus parduodate?
-O jums kokio  – teigiamo ar neigiamo?

Psichologas:
-Alkoholi vartojate?
-Ne
-Rūkote?
-Ne
-Kortom lošiate?
-Ne
-Kaip su svetimom moterim?
-Vengiu
-Jei jūs neturite ydų, tai ko atėjote?
-Na yra vienas toks trūkumėlis…meluoju daug…

Daktarai kalbasi:
– Žinot, o pas tą pacientą plokščiapadystė… Paskutinėje stadijoje…
– O kuo pasireiškia paskutinė stadija?
– Na, jūs lastus kada nors matėte?
– Taip…
– Na, tai va, šitai yra priešpaskutinė stadija…

– Taip, sveikata pas jus nekokia, esate pervargęs. Patariu jums pailsėti: aš tokiais atvejais pasiimu žmoną ir važiuoju kur nors už miesto…
– Ačiū, daktare. Sakykit, koks jūsų žmonos telefonas?

Vaistinėje:
– Sakykit, ar jūs turite vaistų nuo gonorėjos?
– Taip, mokėkite į kasą.
– Gerai, o jūs įvyniokite juos kaip nors gražiau, dovana juk vis dėl to!

 Daktare, aš tikiuosi, operacija pavyks?
– Nesijaudinkite. Jei nepavyks, jūs to nesužinosite.

– Daktare, ar tiesa, kad pagal kaukolės reljefą galima nustatyti žmogaus charakterį?
– Ne, greičiau jau jo žmonos charakterį!

– Pamėginkime nustatyti jūsų neurozės priežastį, – sako psichiatras pacientui. – Ką dirbate?
– Rūšiuoju apelsinus. Kiaurą dieną loveliu žemyn rieda apelsinai, o aš stoviu apačioje ir juos rūšiuoju. Į vieną krepšį – didelius, į kitą – vidutinius, į trečią – mažiukus.
– O ko čia nervuotis? Juk toks puikus, ramus darbas!
– Ramus? Supraskite pagaliau, kad kiaurą dieną aš privalau vos ne kas sekundę priiminėti sprendimus, sprendimus, sprendimus…

Gimdymo namai. Seselė pasikvietė vieną iš koridoriuje laukusių vyrų ir paskelbė:
-Sveikinu, jums gimė sūnus!
Kitas, šalia jo, stovėjęs vyras pykteli:
-Kaip, jis juk laukė po manęs?

Dantisto kabinete:
– Oi… Panašu, kad jums ištraukiau ne tą dantį… Dabar reikės traukti dar vieną…
– Kokia laimė, daktare, kad jūs ne okulistas!

Daktaras kraipo galvą, apžiūrinėdamas sunkiai gyjančią pacientę:
– Man jūs nepatinkate…
– Na, gydytojau, ir jūs, tiesą sakant, ne gražuolis.

– Daktare, kodėl man jūs liepėte iškišti liežuvį, o visai į jį nežiūrite?
– Man paprasčiau skaityti jūsų ligos istoriją, kai niekas netrukdo!

Užeina vyrukas į vaistinę ir kažką pašnibžda vaistininkui. Tas garsiai, su pasipiktinimu pareiškia:
– Kokios dar apsaugos priemonės, čia vaistinė, o ne ginklų parduotuvė!

Medicininėje konferencijoje susipažino du gydytojai – vyras ir moteris. Na, kažkaip, žodis po žodžio, taurelė po kavinės, ir atsidūrė jie viešbučio kambaryje. Tik vyriškiui kažkaip keista pasirodė, kad moteris vis plaunasi rankas… Kavinėje plovėsi, nuėjus į numerį plovėsi, prieš seksą plovėsi, po sekso plovėsi… Jis ir sako:
– Žinai, manau, kad galiu pasakyti tavo specialybę. Tu esi chirurgė.
– Tikrai… O kaip atspėjai?
– Tu nuolat plauniesi rankas.
– Aaaa… O tu juk anesteziologas?
– Taip… O kaip atspėjai tu?
– Aš tiesiog nieko nepajutau!

Gydytojo psichiatro kabinete:
– Na, kaip, ar padėjo jums nauji vaistai nuo užmaršumo?
– Žinoma, padėjo! O kas jūs toks, kad klausiat?