Kaip pesimistiniais laikais užauginti optimistus vaikus?
Gyvename pesimistiškais laikais – pesimistiškai vertiname ateitį, aplinką, valdžią, švietimą. Nors pesimizmo aplink ir netrūksta, dažnas suprantame, kad būtent optimistams ateitye gyvenimas klosis lengviau - jie atsparesni, džiaugiasi geresne sveikata, gyvena ilgiau ir yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Optimistai niekad nenuleidžia rankų, pesimistai visad tikisi nesėkmės. Turbūt daugelis linkime savo vaikams tokio gyvenimo, tad ir norime, kad jaunoji karta į gyvenimą žvelgtų optimistiškai. Kaip gi to pasiekti?
PlačiauKodėl mano vaikas meluoja?
Nustatyta, kad dauguma vaikų pradeda meluoti būdami maždaug 2-3 metų amžiaus, tačiau mažieji melagėliai dar nėra įgudę melagiai, dar nemoka slėpti tiesos – meluodami jie sutrinka, meluoja nerišliai, tad jų melas lengvai perprantamas. Meluodamas vaikas ima suprasti, kad skiriasi jo paties ir žmogaus, kuriam jis meluoja, tikslai, įsitikinimai. Vaikai tuomet mokosi meluoti taip, kad kiti jais patikėtų ir galiausiai – meluojant dar svarbu gebėti nuslėpti ir tiesą. Viso to vaikai ilgainiui pramoksta bręsdami.
PlačiauVaiko hiperaktyvumo priežastys ir požymiai, kai galima įtarti pernelyg didelį vaiko aktyvumą
Hiperaktyvumas, kitaip vadinamas veiklos ir dėmesio bei hiperkineziniu sutrikimu, yra pernelyg didelis, išskirtinis vaiko aktyvumas. Jis priskiriamas lėtiniams sutrikimams, prasidedantiems dar vaikystėje. Jau kūdikystės periodu hiperaktyvūs vaikai dažniausiai būna itin irzlūs, daugiau verkia, blogai miega. Statistika rodo, kad keturi iš penkių vaikų, kuriems patvirtinamas hiperaktyvumas, yra berniukai.
PlačiauSocialiniais tinklais besinaudojantys paaugliai tris kartus labiau linkę vartoti alkoholį
Naujausi tyrimų rezultatai patvirtina ryšį tarp paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse pateikiamo turinio. Tai portale „Prevention Hub“ skelbia jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje dirbanti organizacija „Mentor International“. Tyrimai atskleidžia jog, kuo daugiau informacijos vaizduojančios alkoholio vartojimą pozityviame kontekste pasiekia paauglius, tuo labiau jiems kyla noras paragauti alkoholio.
PlačiauTėvai ikimokyklinio amžiaus vaikams kasdien skiria 130 minučių
Šių metų kovo mėnesį atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tėvai Lietuvoje jaučia stiprų emocinį ryšį su vaikais, bet ne visada randa jiems pakankamai laiko. Kas trečias tėvas apkabina savo ikimokyklinio amžiaus vaiką rečiau nei tris kartus per dieną.
PlačiauVaikų baimės - norma ar patologija?
Vaikų ir paauglių amžiuje neretai pasitaiko emocinių sutrikimų, kurių pagrindas yra nerimas. Skiriami trys sutrikimų tipai: atskyrimo nerimas, fobinis nerimas, socialinis nerimas.
PlačiauVaikų nevalgumas – rimta problema ar bandymas gudrauti?
Dauguma tėvų augindami mažylius susidūrė su jų apetito stokos problema. Kartais mažyliai nevalgo dėl kaprizų, tačiau jei vaikas visada sako, kad yra sotus, o jam akivaizdžiai krenta svoris, silpsta imunitetas, dažnėja sergamumas, reikėtų skubiai spręsti šią problemą.
Plačiau„Blogas oras“ nepatogus ne vaikams, o suaugusiems
Apie buvimo lauke naudą žino visi. Nereikia mokslinių tyrimų, kad pajustume teigiamą gryno oro ir gamtos poveikį mūsų kūnui ir jausmams.
Plačiau7 būdai, kaip mažinti vaikų patyčias internete
Tėvai vaikus moko saugiai pereiti gatvę, gerų manierų, neturėti žalingų įpročių, nesityčioti iš kitų, mandagiai kalbėti, tačiau šiame technologijų amžiuje reikiamų žinių poreikis kinta. Tyrimų duomenimis, 80 proc. paauglių kasdien daugiau nei 3-4 val. praleidžia elektroninėje erdvėje. Kas penktas Lietuvos vaikas yra patyręs patyčias elektroninėje erdvėje. Norėdami tinkamai apsaugoti savo vaikus, tėvai turi ne tik domėtis vaikų elgsena elektroninėje erdvėje, bet ir patarti jiems, kaip geriau apsisaugoti nuo internete laukiančių pavojų.
PlačiauLietuvoje atliekamas ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių plano priemonę „Atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimą Lietuvoje“.
PlačiauĮvertinta Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego, fizinio aktyvumo ir savijautos kokybė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu suplanavo ir atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų poilsio ypatumus ir jo sąsajas su vaikų savijauta. Tyrimo metu buvo apklausti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai ir auklėtojai.
PlačiauVaikai ir pinigai: ką svarbu žinoti
Spaudoje nemažai straipsnių apie tai, kaip tėvai turėtų mokyti vaikus nuo mažens mokėti skaičiuoti pinigus, kad vėliau esą jie geriau mokėtų tvarkyti finansus.
PlačiauGydytoja: rūpindamiesi vaiko mokymusi, neužmirškite jo sveikatos
Rugsėjo viduryje baigiasi terminas, kai moksleiviai į savo mokyklas turi pristatyti profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymas. Vilniaus Centro poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja, gydytoja Laimutė Šumskienė džiaugiasi, kad praėjo tie laikai, kai tokių pažymų moksleiviai pas gydytojus užplūsdavo prieš pat naujų mokslo metų pradžią.
PlačiauKaip stiprinti vaikų sveikatą rudenį
Tradiciškai manoma, kad atėjus rudeniui vaikai pradeda sirgti: tai vienu metu susiję ir su mokslo metų pradžia, kai vaikas patenka į didelį kolektyvą, ir su oro permainomis, atšalimu, drėgme, stipriu oro temperatūros pasikeitimu. O priešaky dar laukia žiema! Todėl ruduo – pats tinkamiausias metas stiprinti vaiko sveikatą.
PlačiauKaip elgtis, kai vaikas meluoja
Dažniausiai vaikai ima meluoti todėl, kad jų pasaulyje atsiranda per daug draudimų ir jie tiesiog nenori sukelti tėvų pasipiktinimo.
PlačiauKaip auklėti - diržu ar saldainiu?
Bausmės ir vaikų gyrimas – „amžinos“ temos, jos kelia daug diskusijų bei ginčų. Nieko keista, juk kiek pasaulyje šeimų, tiek skirtingų auklėjimo tradicijų.
PlačiauBaimės įvarymas
Šiais laikais retai kuri mama gąsdina savo vaiką raganomis ir velniais. Ir vis dėlto baimė tebėra savotiškas auklėjimo būdas.
PlačiauTėvystė? Tai - akmensvydis, šachmatai, formulė-1, buriavimas....
Mamų nuomonių ir patarimų apstu. Šįkart prie puodelio arbatos kalbinami tėčiai. Ir jie atsako į penkis klausimus apie tėvystę.
PlačiauKai gimtoji kalba - ne lietuvių...
Tėveliams, kurie su savo vaikais kalba ne lietuvių arba ne tik lietuvių kalba, renkantis būsimam pirmokėliui mokyklą reikia išspręsti dar vieną specifinę problemą: kokia kalba turi mokytis jų atžalėlė.
PlačiauKaip „auga“ žodžiai
Pirmieji vaiko žodžiai džiugina kaip ir pirmi savarankiški žingsniai. Kada jie pasipils lyg iš gausybės rago? Kada garsai „sulips“ į žodį? Kokia yra kalbos raida? Konsultuoja logopedė Rita Sviderskienė
Plačiau