Ką žinome apie bobausius?
Jau senovėje grybai buvo žinomi dėl savo maistinių ir kulinarinių savybių, jie taip pat buvo vartojami kaip vaistai. Medienos fosilijose rastiems grybams yra apie 300 milijonų metų ir beveik neabejojama, kad priešistorinis žmogus gamtoje surinktus grybus vartojo kaip maistą. Taip pat svarbų grybų vaidmenį istorijoje liudija faktas apie dykumos triufelius (Terfezia arenaria), Biblijoje minimus kaip „duona iš dangaus“. Šiandien grybai laikomi naudą sveikatai teikiančiu maistu, nes turi baltymų, riebalų, angliavandenių, fosforo, geležies, vitaminų. Kai kuriose senovės bendruomenėse stebuklingas grybo būdas augti be sėklų, be lapų, be pumpurų, staigus vaisiaus pasirodymas po lietaus, taip pat greitas jo išnykimas daugybę iliuzijų bei mitų. Grybai nepriskiriami nei augalams, nei gyvūnams. Jie sudaro atskirą grybų karalystę.
PlačiauSūris brandintas, pelėsinis, šviežias...
Sūris – maisto produktas, dažniausiai gaminamas iš karvių, rečiau iš kitų žinduolių (avių, ožkų, netgi buivolių (bizonių), šiaurinių elnių ir kt.) pieno. Pasaulyje gaminama labai daug sūrio rūšių, nemažai jų pradėta gaminti prieš daugelį metų skirtinguose regionuose pagal savitus receptus ir tradicijas, pvz.: Camembert ir Brie – Prancūzijoje, Gouda ir Edam – Olandijoje, Cheddar – Anglijoje, Emmentaler – Šveicarijoje, Parmigiano, Gorgonzola ir Mozzarella – Italijoje, Feta – Graikijoje. Lietuvoje nuo seniausių laikų paplitusi baltų varškės arba ūkiškų rauginto pieno sūrių gamyba ir vartojimas, nors fermentiniai sūriai taip pat buvo gaminami. Sūris – brandintas arba nebrandintas, minkštas arba puskietis, kietas arba labai kietas pieno gaminys (galintis turėti dangą arba apvalkalą), kuriame išrūgų baltymų ir kazeino santykis yra ne didesnis kaip piene.
PlačiauPusryčių stalas – dienos bendravimo pradžia
Kiekvieno mūsų viduje gyvena vaikas, kuriam reikia meilės ir rūpesčio. Ar pamenate, kiek šilumos suteikdavo mamos ruošti pusryčiai vaikystėje. Taip ir užaugus, mūsų vidiniam vaikui reikia dėmesio ir šilumos (net jei tos šilumos dabar reikia jūsų mažiesiems), o kur jos gauti, jei ne namuose ir artimųjų rate. Kai jūsų vidinis vaikas jaučia rūpesčio stoką, galbūt verta patiems keisti bendravimo kultūrą ir parodyti artimiesiems, kad norite, jog jūsų bendravimas pripildytų vidinę būseną pilnatvės. Rytas, pusryčiai – tai laikas, kai esame kartu su artimaisiais, kai galime parodyti vieni kitiems daugiau dėmesio.
PlačiauKodėl verta sėklas įtraukti į valgiaraštį?
Valgykite sėklų kuo dažniau bei gardinkite jomis patiekalus. Sėklos – gardus ir maistingas produktas.
PlačiauRYTMETIS-gaiviai ŠVIEŽIA dienos PRADŽIA
Jei žmogus maitinasi arba stengiasi maitintis sveikai, jis visada vakarieniaus, ir tai padarys ne prieš pat eidamas miegoti, o bent 2,5–3 val. iki miego. Todėl atsikėlus rytą organizmui jau reikės naujos energijos, kurią suteiks pusryčiai. Energijos rytą reikia ne tik fizinei, bet ir protinei veiklai, todėl svarbu jos gauti greitai.
PlačiauValgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų, galime sumažinti kraujospūdį
Kalis – vienas svarbiausių žmogaus organizmo mikroelementų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena, kad nepakankamas kalio kiekis siejamas su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kuriomis kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Didesnis su maistu suvartojamo kalio kiekis gali sumažinti kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kalis gali turėti teigiamos įtakos kaulų tankiui ir mažinti neigiamą per didelio suvartojamo natrio kiekio poveikį. Daugiausia kalio yra vaisiuose ir daržovėse (ypač pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse), riešutuose, sėlenose, kviečiuose ir kitame augalinės kilmės maiste.
PlačiauĮdomybės apie kiaušinius
Pasaulyje kasdien pagaminama 1.2 trilijono kiaušinių kiekvienais metais.
PlačiauSalotos - vitaminų užtaisas
Salotos, turinčios cukraus, lengvai pasisavinamų baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų, yra labai naudingos nusilpusiems ligoniams, vaikams, nėštukėms ir visiems, norintiems, kad organizmas gerai funkcionuotų. Lengvai virškinamose salotose esantys pektinai skatina žarnyno darbą, šalina cholesterolį.
PlačiauPagalba priklausomam nuo alkoholio: būtinas visiškas susilaikymas ar įmanoma gerti saikingai?
Priklausomybė nuo alkoholio yra smegenų liga, kurią būtina gydyti. Alkoholis yra daugiau kaip 60 įvairių ligų ir traumų rizikos faktorius. Priklausomybei nuo alkoholio atsirasti yra svarbus paveldimumas ir aplinkos veiksniai; apskaičiuota, kad genetiniai veiksniai gali lemti 60 proc. ligos atsiradimo rizikos.
PlačiauKiaušiniai visavertei mitybai
Visos kiaušiniuose esančios maisto medžiagos subalansuotos ir gerai įsisavinamos organizme. Vištos kiaušinyje yra 12,7 proc. visaverčio baltymo, kuriame yra nepakeičiamų aminorūgščių, 11,5 proc. riebalų, vitaminų A, B1, B6, D, E. Daugiausia vitaminų yra trynyje. Kiaušiniuose daug mineralinių medžiagų – fosforo, geležies, kalcio, kalio bei mikroelementų – jodo, vario, kobalto ir t. t.
PlačiauKokie „laimės produktai“?
Nevisavertė mityba, gryno oro, fizinio aktyvumo stoka ilgainiui sukelia nuotaikos svyravimus, dirglumą. Kad to išvengtume, prisiminkime šiuos maisto produktus.
Plačiau4 būdai valgyti daugiau, bet sverti mažiau
Dauguma žmonių, pradėdami laikytis dietos, daro daug klaidų. Viena iš jų yra nepakankamas maisto valgymas per dieną. Dažnai deklaruojama, kad kontroliuojant dienos kalorijas greitai atsikratysite svorio. Deja, ši strategija neveikia, nes galų gale dažnai badaujama iki dienos pabaigos, o tuomet persivalgoma.
PlačiauSaldumynai. Jų atsisakyti?
Saldus skonis – tai vienas iš penkių pagrindinių skonių, kuris paprastai asocijuojasi su maloniais pojūčiais – pasitenkinimu, džiaugsmu, nusiraminimu, palaima. Daugelis mėgstančių pasmaguriauti supranta, kad sau kenkia, tačiau negali atsisakyti šio malonumo. Kaip save sustabdyti, jei saldumynai pradeda trukdyti ir užvaldo mūsų gyvenimą bei pradeda trikdyti sveikatą?
PlačiauImbieras sušildo ir padeda stiprinti imunitetą
Šis ypač mėgiamas Indijos, Kinijos ir daugelio Rytų, Azijos šalių gyventojų žolinis augalas sparčiai išpopuliarėjo ir Europoje. Tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje naudojama imbiero šaknis, sukaupusi šių vitaminų (100 g): kalio – 36 mg, magnio – 40 mg, vario – 0,35 mg, vitamino B6 – 0,25 mg, riebalų – 8 mg, kalorijų – 65. Imbierą kaip vaistą savo pacientams rekomenduodavo net pats Rytų gydytojas Avicena.
PlačiauPistacijų riešutai – puikus užkandis
Šiuose riešutuose (100 g) yra apie 48,50 g riebalų, iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių – 60,50 g, mononesočiųjų riebalų rūgščių – 32,51 g, polinesočiųjų riebalų rūgščių – 7,24 g; baltymų – apie 20,50 g, angliavandenių – 27,60 g, taip pat ląstelienos, šiek tiek vandens.
PlačiauBrokolis – būtiniausių mineralinių medžiagų šaltinis
Brokoliuose, kaip ir daugumoje kitų žalios spalvos daržovių, gausu folio rūgšties, būtinos kraujo atsinaujinimui, smegenų funkcijai, protinei ir emocinei būklei, vitamino C (jo netgi tris kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose), vitamino K (stiprinančio kraujagyslių sieneles, padedančio išsaugoti švytinčią odą). Brokoliuose taip daug vitaminų A, PP bei liuteino, kurie būtini geram regėjimui; daug kalio, natrio, būtinų sklandžiam širdies darbui, fosforo ir kalcio, stiprinančio kaulus, lengvai organizmo pasisavinamos geležies. Brokoliuose taip pat randama šiek tiek seleno.
PlačiauCukrūs: jų vartojimą reikia mažinti
Cukrūs – maisto produktuose esantys monosacharidai ir disacharidai (pvz., gliukozė, fruktozė, galaktozė, sacharozė, laktozė). Kartais cukrūs dar vadinami paprastaisiais angliavandeniais. Cukraus alkoholiai (polioliai), t. y. sorbitolis, ksilitolis, manitolis ir laktitolis dažniausiai nepriskiriami „cukrų“ grupei. Vaisiuose, uogose, daržovėse, pieno produktuose yra natūralių cukrų. Tačiau bene svarbiausias jų šaltinis yra maisto produktai (pvz., gazuoti gėrimai ir saldumynai), į kuriuos pridėta sacharozės (cukraus) ir krakmolo hidrolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo). Tiek natūralūs maiste esantys, tiek pridėti cukrūs yra paprastieji angliavandeniai, kuriuos organizmas panaudoja energijai. Vienas gramas cukrų – 4 kilokalorijos, tiek pat kaip ir kitų angliavandenių. Taigi – nedidelis cukrų kiekis yra puikus energijos šaltinis. Kodėl reikia mažinti jų vartojimą?
PlačiauSveikatos gurkšnis natūralaus Mineralinio vandens stiklinėje
Troškulys – fiziologinė būklė, signalizuojanti, kad organizmui trūksta vandens. Nuo to, kiek jo išgeriame per dieną, priklauso medžiagų apykaitos procesai organizme, taigi – ir konkretaus asmens sveikatos kokybė dabar, jo augimo, brandos, senėjimo eiga ir ligų atsiradimas bei jų vystymasis.
PlačiauPersimonas rudens maisto racione
Persimonas jau senovės graikų buvo pramintas „dievų vaisiumi“. Jų derliaus sezonas ne už kalnų – lapkritį. Turėsime puikią galimybę ne tik paragauti nepakartojamo skonio vaisių, bet ir praturtinti maistą vertingomis medžiagomis.
PlačiauKuo vertingi kukurūzai?
Į Europą kukurūzai pateko XV– XVI amžiais, pirmiausia – į jūreivių šeimų daržus ir botanikos sodus. Ši kultūra ėmė greitai plisti naujuose kraštuose. Iš Europos ji tuoj pat nukeliavo į Pietvakarių ir Rytų Aziją. Kukurūzų cheminė sudėtis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Grūduose yra 8–10 proc. riebalų, 1,6–2,8 proc. ląstelienos, 77–83 proc. krakmolo, provitamino = A, vitaminų B1, B2, B6, D, ir C, nikotino, pantoteninės ir amino rūgščių (lizino, tiptofano). Juose gausu žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo) ir druskų.
Plačiau