Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų, galime sumažinti kraujospūdį
Kalis – vienas svarbiausių žmogaus organizmo mikroelementų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena, kad nepakankamas kalio kiekis siejamas su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kuriomis kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Didesnis su maistu suvartojamo kalio kiekis gali sumažinti kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kalis gali turėti teigiamos įtakos kaulų tankiui ir mažinti neigiamą per didelio suvartojamo natrio kiekio poveikį. Daugiausia kalio yra vaisiuose ir daržovėse (ypač pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse), riešutuose, sėlenose, kviečiuose ir kitame augalinės kilmės maiste.
PlačiauĮdomybės apie kiaušinius
Pasaulyje kasdien pagaminama 1.2 trilijono kiaušinių kiekvienais metais.
PlačiauSalotos - vitaminų užtaisas
Salotos, turinčios cukraus, lengvai pasisavinamų baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų, yra labai naudingos nusilpusiems ligoniams, vaikams, nėštukėms ir visiems, norintiems, kad organizmas gerai funkcionuotų. Lengvai virškinamose salotose esantys pektinai skatina žarnyno darbą, šalina cholesterolį.
PlačiauPagalba priklausomam nuo alkoholio: būtinas visiškas susilaikymas ar įmanoma gerti saikingai?
Priklausomybė nuo alkoholio yra smegenų liga, kurią būtina gydyti. Alkoholis yra daugiau kaip 60 įvairių ligų ir traumų rizikos faktorius. Priklausomybei nuo alkoholio atsirasti yra svarbus paveldimumas ir aplinkos veiksniai; apskaičiuota, kad genetiniai veiksniai gali lemti 60 proc. ligos atsiradimo rizikos.
PlačiauKiaušiniai visavertei mitybai
Visos kiaušiniuose esančios maisto medžiagos subalansuotos ir gerai įsisavinamos organizme. Vištos kiaušinyje yra 12,7 proc. visaverčio baltymo, kuriame yra nepakeičiamų aminorūgščių, 11,5 proc. riebalų, vitaminų A, B1, B6, D, E. Daugiausia vitaminų yra trynyje. Kiaušiniuose daug mineralinių medžiagų – fosforo, geležies, kalcio, kalio bei mikroelementų – jodo, vario, kobalto ir t. t.
PlačiauKokie „laimės produktai“?
Nevisavertė mityba, gryno oro, fizinio aktyvumo stoka ilgainiui sukelia nuotaikos svyravimus, dirglumą. Kad to išvengtume, prisiminkime šiuos maisto produktus.
Plačiau4 būdai valgyti daugiau, bet sverti mažiau
Dauguma žmonių, pradėdami laikytis dietos, daro daug klaidų. Viena iš jų yra nepakankamas maisto valgymas per dieną. Dažnai deklaruojama, kad kontroliuojant dienos kalorijas greitai atsikratysite svorio. Deja, ši strategija neveikia, nes galų gale dažnai badaujama iki dienos pabaigos, o tuomet persivalgoma.
PlačiauSaldumynai. Jų atsisakyti?
Saldus skonis – tai vienas iš penkių pagrindinių skonių, kuris paprastai asocijuojasi su maloniais pojūčiais – pasitenkinimu, džiaugsmu, nusiraminimu, palaima. Daugelis mėgstančių pasmaguriauti supranta, kad sau kenkia, tačiau negali atsisakyti šio malonumo. Kaip save sustabdyti, jei saldumynai pradeda trukdyti ir užvaldo mūsų gyvenimą bei pradeda trikdyti sveikatą?
PlačiauImbieras sušildo ir padeda stiprinti imunitetą
Šis ypač mėgiamas Indijos, Kinijos ir daugelio Rytų, Azijos šalių gyventojų žolinis augalas sparčiai išpopuliarėjo ir Europoje. Tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje naudojama imbiero šaknis, sukaupusi šių vitaminų (100 g): kalio – 36 mg, magnio – 40 mg, vario – 0,35 mg, vitamino B6 – 0,25 mg, riebalų – 8 mg, kalorijų – 65. Imbierą kaip vaistą savo pacientams rekomenduodavo net pats Rytų gydytojas Avicena.
PlačiauPistacijų riešutai – puikus užkandis
Šiuose riešutuose (100 g) yra apie 48,50 g riebalų, iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių – 60,50 g, mononesočiųjų riebalų rūgščių – 32,51 g, polinesočiųjų riebalų rūgščių – 7,24 g; baltymų – apie 20,50 g, angliavandenių – 27,60 g, taip pat ląstelienos, šiek tiek vandens.
PlačiauBrokolis – būtiniausių mineralinių medžiagų šaltinis
Brokoliuose, kaip ir daugumoje kitų žalios spalvos daržovių, gausu folio rūgšties, būtinos kraujo atsinaujinimui, smegenų funkcijai, protinei ir emocinei būklei, vitamino C (jo netgi tris kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose), vitamino K (stiprinančio kraujagyslių sieneles, padedančio išsaugoti švytinčią odą). Brokoliuose taip daug vitaminų A, PP bei liuteino, kurie būtini geram regėjimui; daug kalio, natrio, būtinų sklandžiam širdies darbui, fosforo ir kalcio, stiprinančio kaulus, lengvai organizmo pasisavinamos geležies. Brokoliuose taip pat randama šiek tiek seleno.
PlačiauCukrūs: jų vartojimą reikia mažinti
Cukrūs – maisto produktuose esantys monosacharidai ir disacharidai (pvz., gliukozė, fruktozė, galaktozė, sacharozė, laktozė). Kartais cukrūs dar vadinami paprastaisiais angliavandeniais. Cukraus alkoholiai (polioliai), t. y. sorbitolis, ksilitolis, manitolis ir laktitolis dažniausiai nepriskiriami „cukrų“ grupei. Vaisiuose, uogose, daržovėse, pieno produktuose yra natūralių cukrų. Tačiau bene svarbiausias jų šaltinis yra maisto produktai (pvz., gazuoti gėrimai ir saldumynai), į kuriuos pridėta sacharozės (cukraus) ir krakmolo hidrolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo). Tiek natūralūs maiste esantys, tiek pridėti cukrūs yra paprastieji angliavandeniai, kuriuos organizmas panaudoja energijai. Vienas gramas cukrų – 4 kilokalorijos, tiek pat kaip ir kitų angliavandenių. Taigi – nedidelis cukrų kiekis yra puikus energijos šaltinis. Kodėl reikia mažinti jų vartojimą?
PlačiauSveikatos gurkšnis natūralaus Mineralinio vandens stiklinėje
Troškulys – fiziologinė būklė, signalizuojanti, kad organizmui trūksta vandens. Nuo to, kiek jo išgeriame per dieną, priklauso medžiagų apykaitos procesai organizme, taigi – ir konkretaus asmens sveikatos kokybė dabar, jo augimo, brandos, senėjimo eiga ir ligų atsiradimas bei jų vystymasis.
PlačiauPersimonas rudens maisto racione
Persimonas jau senovės graikų buvo pramintas „dievų vaisiumi“. Jų derliaus sezonas ne už kalnų – lapkritį. Turėsime puikią galimybę ne tik paragauti nepakartojamo skonio vaisių, bet ir praturtinti maistą vertingomis medžiagomis.
PlačiauKuo vertingi kukurūzai?
Į Europą kukurūzai pateko XV– XVI amžiais, pirmiausia – į jūreivių šeimų daržus ir botanikos sodus. Ši kultūra ėmė greitai plisti naujuose kraštuose. Iš Europos ji tuoj pat nukeliavo į Pietvakarių ir Rytų Aziją. Kukurūzų cheminė sudėtis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Grūduose yra 8–10 proc. riebalų, 1,6–2,8 proc. ląstelienos, 77–83 proc. krakmolo, provitamino = A, vitaminų B1, B2, B6, D, ir C, nikotino, pantoteninės ir amino rūgščių (lizino, tiptofano). Juose gausu žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo) ir druskų.
PlačiauRiebalai – jų energinė ir maistinė vertė
Su maistu gaunami riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Suskaidžius 1 g angliavandenių ar baltymų, išsiskiria 4 kcal energijos, o suskaidžius tokį patį kiekį riebalų – net 9 kcal. Nedidelis riebalų kiekis yra būtinas mūsų organizmui ne tik kaip energijos šaltinis – riebalų, baltymų ir angliavandenių santykis maiste turėtų būti 1:1:4.
PlačiauLaimės uogos – godži
Vakarų šalims godži uogos (dygliuotojo ožerškio uogos) – naujiena ir sensacija, Rytų šalims – tūkstantmečio patvirtinta vertybė. Dėl didelio antioksidantų, vitaminų ir amino rūgščių kiekio, esančio godži uogose, jos dar vadinamos „jaunystės eliksyru“ ir „Himalajų gyventojų ilgaamžiškumo paslaptimi“. Dygliuotojo ožerškio krūmas (lot. Lycium barbarum) nuo senovės auginamas Kinijoje. Šios raudonos, rūgščiai saldžios uogos gerai žinomos dėl savo maistinių savybių.
PlačiauTopinambai sveikai mitybai
Topinambas, arba bulvinė saulėgrąža (Helianthus tuberosus) – daugiametė 1,5–3 m aukščio žolė. Augalas truputį panašus į saulėgrąžą, stiebas apaugęs plaukeliais, žiedynai geltoni (5 10 cm skersmens, turi pieniško šokolado kvapą), dėl to topinambai dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis, tik yra žymiai mažesni. Topinambai kilę iš Šiaurės Amerikos.
PlačiauSvarainis – citrina iš mūsų kaimo
Geltoni svarainių vaisiai žinomi jau prieš 4000 metų, jų tėvynė – Užkaukazė, Turkija ir Iranas. Svarainio vaisius ypač vertino garsus tadžikų gydytojas ir filosofas Avicena. Jis svarainius naudojo gydydamas virškinamojo trakto ligas, vartojo kaip mišinių sudedamąją dalį moterų veido spalvai gerinti.
PlačiauŽuvis, jūros gėrybės ir jų nauda sveikatai
Žuvis naudinga dėl joje esančių gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra labai kokybiški ir lengvai virškinami, be to, tai ne toks kaloringas ir turintis mažiau cholesterolio produktas. Tačiau šiandien žuvis labiausiai vertinama dėl jos sudėtyje esančių polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurių mūsų organizmas pats negamina ir kurios būtinos žmogaus smegenims, širdžiai, kraujagyslėms bei imunitetui. Žuvis taip pat turi vertingų mineralų, tarp jų ypač svarbi geležis, kurią žmogaus organizmas gerai pasisavina. Be to, joje gausu svarbių mikroelementų (fosforo, jodo) bei vitaminų (A, D ir B).
Plačiau