Juodoji arbata:didina ar mažina arterinį kraujospūdį?
Australijoje mokslininkai susidomėjo juodosios arbatos poveikiu žmogaus organizmui, ypač jos įtaka kraujotakai. Johnas Hodgsonas ir bendraautorių atlikto šešių mėnesių trukmės tyrimo išvados teigia, kad juodosios arbatos vartojamas siejamas su 2–3 mm Hg arterinio sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu. Duomenys pateikiami lyginant grupes po 3 ir po 6 mėnesių. Visi dalyviai kelias savaites prieš tyrimą nuolat vartojo juodąją arbatą.
PlačiauKmynų gydomosios savybės
Kmynas – vienas seniausių prieskonių žmonijos istorijoje. Tai rodo pirmykščių bendruomenių stovyklaviečių, kurių amžius siekia 5–3 tūkst. Metų prieš Kristų, kasinėjimai. Tik daug vėliau, jau viduramžiais, jis pradėtas vartoti kaip gydomasis augalas. Virškinimui pagerinti kmynų dėta į sriubas, kopūstų ar pupų patiekalus, ruoštos arbatos, pavilgai ir kt.
PlačiauAlijošius liaudies receptuose
Alavijas (lot. Aloe) – plėnūninių (Asphodelaceae) šeimos augalų gentis. Dažnai vadinamas alijošiumi. Stambiuose ir sultinguose alavijo lapuose yra daugiau nei 75 maistiniai ir maždaug 200 aktyviųjų komponentų. Gydymui tinka tiek lapų minkštimas, tiek alavijo lapų sultys, kurios veikia antibakteriškai, todėl dažnai vartojamos gydyti žaizdoms. Nuskinkite lapą, išlukštenkite minkštimą ir tiesiog uždėkite ant žaizdos.
PlačiauDidžiausias visų laikų tyrimas: dėl autizmo kalta aplinkos tarša
Ar aplinkos veiksniai gali turėti įtakos autizmui būdingų sutrikimų gausėjimui? Maždaug 1 proc. JAV vaikų turi autizmui būdingų sutrikimų (ASD). Daugelyje šalių, taip pat ir JAV, šių susirgimų per pastaruosius metus smarkiai padaugėjo, tačiau niekas nėra tikras – kodėl. Vis dar neaišku, ar tai skatina aplinkos veiksniai, vėlesnis gimdymas, ar geresnis būklės supratimas ir diagnozės pokyčiai. Karštai diskutuojama apie aplinkos įtaką. Esama įrodymų, kad riziką gali padidinti infekcijos nėštumo metu. Kiti tyrimai išskyrė galimą ryšį su antidepresantais, tuo tarpu kiti ieškojo padidėjusio gyvsidabrio kiekio.
PlačiauKuo naudingos skaidulinės medžiagos?
Skaidulinėmis medžiagomis (jos dar vadinamos maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Skaidulines medžiagas skaldo storosios žarnos mikroflora.
PlačiauVidinės pilnatvės ir laimės paieškos
Pats sunkiausias klausimas, kurį iškeliame patys sau, greičiausiai yra: ko mes siekiame ir ieškome savo gyvenime? Ko ieško ir siekia įvairių specialybių žmonės? Ar šioms paieškoms įtakos turi jų profesija? Ko gi siekia gydytojai, psichoterapeutai? Vis daugiau atsiranda straipsnių, knygų, atskleidžiančių ilgą šios profesijos žmonių darbą su savimi, savo lūkesčiais. O vėliau šiais atradimais jų norą dalintis su kitais, sušvelninti kitų kančias ir rūpesčius.
PlačiauLiaudiški receptai nuo inkstų ir šlapimo pūslės ligų
Liaudiški receptai nuo inkstų ir šlpaimo pūslės ligų
PlačiauKokios vaistažolės naudingos moterims?
Mažina kraujavimą per mėnesines, viduriavimą, gydo hemorojų, egzemą, šunvotes ir nudegimą, taip pat mastitą (dažnai pasitaiko krūtimi maitinančioms moterims), gerina miegą, tulžies nutekėjimą, aktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, skatina medžiagų apykaitą ir valo organizmą. Dėl jose esančio inulino tinkamos vartoti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Jei pila karščio bangos per menopauzę, veiksmingai padeda mišinys lygiomis dalimis su gervuogių ir šalavijų lapais.
PlačiauAkrilamidai – vėžio sukėlėjai ?
JAV maisto ir vaistų administracija paskelbė direktyvą, raginančią mažinti su maisto produktais gaunamų akrilamidų kiekį. Tyrimai rodo, kad ši cheminė medžiaga, aptikta tik 2002 metais, gyvūnams sukelia vėžį. Tai suteikia pagrindo manyti, kad akrilamidai yra pavojingi ir žmonėms.
PlačiauMokslininkai sudarė idealią dienotvarkę
Didžiosios Britanijos mokslininkai parengė idealų dienos režimą, kuris būtų palankiausias žmogaus organizmui. Sudarant naująją dienotvarkę, buvo atsižvelgta į žmogaus bioritmus ir organizmo funkcijas. Šį dienos režimą parengė medikai fiziologai pagal mokslinių tyrimų rezultatus. Ekspertai tvirtina, kad geriausias laikas keltis rytais būtų 6 valandą. Mokslininkai rekomenduoja pradėti dieną nuo sekso, 7 valandą pusryčiauti, 7.15 nuryti savo vitaminus, o 7.30 nusiprausti ir išsivalyti dantis.
PlačiauMiegas valo smegenis
Atlikus eksperimentus su pelėmis paaiškėjo, kad miego metu po smegenis pradedamas varinėti nugaros smegenų skystis, kuris tarsi biologinis ploviklis išplauna nereikalingas medžiagas. Šis procesas padeda pašalinti molekulių atliekas (detritą), kurias smegenų ląstelės išskiria įprastos veiklos metu, bei toksiškus baltymus, kurie susikaupę smegenyse gali sukelti silpnaprotystę, teigia mokslininkai.
PlačiauKą naudinga žinoti apie fitoterapiją?
Fitoterapija [gr. phyton – augalas] – gydymas vaistiniais augalais. Kaip sakė Paracelsas, „visos pievos ir pievelės, visi kalnai ir kalvos yra viena didelė vaistinė.” Fitoterapija žinoma nuo seniausių laikų: Egipto papiruse rasta 900 vaistų, gaminamų iš vaistinių augalų, receptų. Senovės Graikija mums paliko daug mokslinių knygų apie fitoterapinį gydymą, o Karolis Didysis išleido įstatymus, įpareigojančius auginti gydomuosius augalus, juos auginusiuose vienuolynuose išsivystė viduramžių medicina.
PlačiauKofeinas – svarbiausia vartoti saikingai
Vidutiniškai žmogus per dieną suvartoja 300 mg kofeino, daugiausia – kartu su kava. Tačiau net ir nevartojantys kavos žmonės šios medžiagos gauna iš įvairių kitų produktų – arbatos, šokolado, gaiviųjų gėrimų, kai kurių žolelių, receptinių ir nereceptinių vaistų ir maisto papildų. Visi ne kartą girdėjome apie teigiamas ir neigiamas kofeino savybes. Visgi ši, skirtingų šaltinių kaip ingredientas, maisto papildas, ar net narkotikas apibūdinama ir griežtai kontroliuojama medžiaga, kiekvieną iš mūsų veikia labai skirtingai.
PlačiauVaistinėlė ant mūsų palangių
Alavijas (lot. Aloe) – plėnūninių (Asphodelaceae) šeimos augalų gentis. Dažnai vadinamas alijošiumi. Stambiuose ir sultinguose alavijo lapuose yra daugiau nei 75 maistiniai ir maždaug 200 aktyviųjų komponentų. Gydymui tinka tiek lapų minkštimas, tiek alavijo lapų sultys, kurios veikia antibakteriškai, todėl dažnai vartojamos gydyti žaizdoms. Nuskinkite lapą, išlukštenkite minkštimą ir tiesiog uždėkite ant žaizdos.
PlačiauPutino uogose gausu svarbių vitaminų
Putino uogos ir savo blizgiu, sodriai raudonu grožiu, ir vitaminų gausa ne ką mažiau vertingos už tikruosius rubinus. Šis nelepus vaiskrūmis auga drėgnose miškingose, upių pakrančių vietovėse. Šis augalas valo orą, puošia aplinką. Kartą paragavę putinų uogienės ir įsitikinę jos gydomosiomis galiomis, sodų šeimininkai jį pradeda auginti savo sodybose.
PlačiauDėl rūkymo kasmet miršta 700 tūkst. Europiečių
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kasmet trečiasis lapkričio ketvirtadienis (šiemet – lapkričio 21 d.) skelbiamas Tarptautine nerūkymo diena. Šią dieną minėti inicijuoja Tarptautinė kovos su vėžio liga draugija, daugelio pasaulio šalių gydytojai onkologai.
PlačiauVaistingieji augalai į pagalbą, kai užpuola angina
Perštint gerklei, užklupus angina mūsų senoliai pasitikėdavo vaistingaisiais sodo ir daržo augalai ir iš jų pagamintais receptais, pateikiame keletą iš jų. Vaistinė kalankė. Sergant peršalimopobūdžio gerklės ligomis,kalankės sultis perpus atskiestidrungnu virintu vandeniu ir keletąkartų per dieną skalauti gerklę.Kamuojant slogai, kalankės sulčiųlašinti į nosį. Sergant gripu, 4–5kartus per dieną gerti po vieną valgomąjį šaukštą kalankės sulčių, perpus atskiestų vandeniu.
PlačiauPo šalnų – rinkti „Sibiro ananasų“
Šaltalankių uogose yra 3,5 proc. cukraus ir daug organinių rūgščių (3,2 proc.), daugiausia obuolių ir vyno; labai daug vitamino C (iki 450 mg%), B1, B2, folio rūgšties, vitaminų P, E, saugančio nuo senėjimo vitamino F, reguliuojančio medžiagų apykaitą provitamino A, gliukozės, sacharozės, riebalų, geležies, mangano, boro, rauginių medžiagų. Šaltalankių uogos – puiki hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikos priemonė. Sibiro gyventojai šias uogas dėl jų maistinių savybių ir saldžiarūgščio skonio vadina „Sibiro ananasu“.
PlačiauCiberžolė – natūralus priešuždegiminis antibiotikas
Ciberžolė* – į nendrę panašus, iki 1 m užaugantis imbierinių šeimos augalas, natūraliai augantis ir kildinamas iš pietryčių Indijos. Taip pat auginamas Kinijoje, Japonijoje, Kambodžoje, Šri Lankoje ir kitose palankaus klimato šalyse, kuriose dažnai lyja ir visus metus būna 20–30 laipsnių šilumos. Visų pirma, ciberžolė – tai klasikiniu laikomas geltonos spalvos prieskonis, be kurio neįsivaizduojama daugelio Rytų šalių virtuvė. Iš tikrųjų ciberžolė – ne tik prieskonis. Jau seniai žinoma, kad ji pasižymi ir gydomosiomis savybėmis: padeda gerinti kepenų veiklą, padeda kovoti su artritu, naudojama kaip galingas antioksidantas, taip pat yra žinių apie tai, kad kurkuma padeda kovojant su vėžio ląstelėmis. Labiausiai ciberžolė vertinama dėl priešuždegiminių savybių.
PlačiauStipri imuninė sistema – mažesnė rizika susirgti
Propolis yra vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Jis pasižymi ryškiu antibakteriniu, antivirusiniu, imunomoduliaciniu poveikiu, skatina žaizdų, opų gijimą. Propolio fenolinės rūgštys skatina tulžies ir šlapimo gamybą bei išsiskyrimą, stiprina kapiliarų sieneles, turi uždegimą mažinantį poveikį.
Plačiau