Vaikų ir suaugusiųjų slogos komplikacijos: skirtumai ir panašumai
Šis straipsnis skirtas apžvelgti slogos gydymo pradžios reikšmę, komplikacijų ypatumus, vaistų svarbą ir jų skirtumus atsižvelgiant į sergančiojo amžių. Kodėl tai yra svarbu? Sergamumas ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis (ŪVKTI) tarp vaikų ir suaugusiųjų yra nevienodas, todėl tinkamas vaisto pasirinkimas, simptomų kontrolė, laiku nustatytos komplikacijos ir jų prevencija ligoniui padeda greičiau pasveikti.
PlačiauMiegas: geriau trumpiau ar ilgiau?
Publikuojama daugybė straipsnių, analizuojančių miego poveikį žmogaus sveikatai. Straipsnių patikimumas didėja, nes daugėja atliktų tyrimų skaičius, tiriamųjų skaičius, taikomos vis modernesnės tyrimų metodikos. Naujausių mokslinių publikacijų rezultatai rodo, kad mirtingumas nuo visų ligų padidėja, kai miegame per ilgai. Pasirodo, mažiau miego yra geriau nei daugiau!?
PlačiauMenopauzė. Naudingi patarimai, kaip sau padėti.
Menopauzė yra natūrali kiekvienos moters gyvenimo dalis. Kiekviena moteris šį procesą turi sutikti gracingai ir ramiai, realizuodama per gyvenimą sukauptą išmintį. Juk patirtis, pasitikėjimas savimi, ramybė nusveria matomą ir juntamą jaunatvės netektį. Žvelgdama į menopauzę pozityviai, nesistengdama priešintis jos nešamiems pokyčiams ir pasitikėdama savimi, moteris šį laikotarpį gali paversti momentu, kai ji įžengia į savo jėgos žydėjimo brandą.
PlačiauNaujos dislipidemijų gydymo rekomendacijos
2016 metų rugpjūčio 27 dieną Europos kardiologų ir Europos aterosklerozės draugijos (ESC / EAS) išleido naujas dislipidemijų gydymo gaires (1). Nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) Europoje kasmet miršta apie 4 mln. žmonių, 2013 metų Eurostatistikos duomenimis, viena iš šešių mirčių Europoje yra nuo miokardo infarkto (MI), kurio galima išvengti. Per pastaruosius 3 dešimtmečius daugiau nei per pusę sumažėjęs mirtingumas nuo ŠKL yra aiškinamas ŠKL rizikos veiksnių pokyčiais populiacijoje – pirmiausia, mažesniu pacientų cholesterolio kiekiu kraujyje, geresne kraujospūdžio kontrole ir mažesniu rūkalių skaičiumi (2–5). Šiam teigiamam pokyčiui neturėjo įtakos kitų reikšmingų rizikos veiksnių įtaka, pavyzdžiui, padidėjęs nutukusių ir sergančių 2 tipo cukriniu diabetu (CD) pacientų skaičius (2–6). ŠKL prevencija, keičiant gyvenseną ar vartojant medikamentus, yra ekonomiškai pagrįsta tiek populiaciniu, tiek didelės kardiovaskulinės rizikos asmenų požiūriu (1).
PlačiauŠirdies nepakankamumas: kaip pažaboti naująją epidemiją?
Pastaraisiais metais širdies nepakankamumas (ŠN) laikomas naująja epidemija. Apie šią ligą dar sakoma, kad tai galutinė visų širdies ligų stadija, kai širdis dėl įvairių priežasčių nesugeba tinkamai atlikti savo funkcijų. Nekoreguojant rizikos veiksnių, tinkamai negydant kitų širdies ligų, sergančiųjų ŠN tik daugės. Šis skaičius didės ir dėl visuomenės senėjimo, taip pat ir pažangesnių gydymo galimybių, dėl kurių ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė.
PlačiauProstatos vėžys didina savižudybių ir mirties nuo kardiovaskulinių ligų riziką
Prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje vertinimas – ankstyva prostatos vėžio diagnostikos priemonė, pradėta naudoti maždaug 1990 metais. Šis tyrimas labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką. Tiesa, pasirodė daugiau duomenų, teigiančių, kad smarkiai padidėjo prostatos vėžiu sergančių pacientų savižudybių rizika. Paprastai nepakeliamas, streso sukeltas nerimas ilgainiui pereina į depresiją. Keletas tyrimų net parodė, kad įvairiose tyrimų programose dalyvaujančių asmenų nerimo lygis yra didelis. Galbūt tai galėtų būti asmenų, kuriems nustatomas prostatos vėžys, depresijos ir savižudybių priežastis?
PlačiauKai vaikas sloguoja: gydyti ar palaukti, kol praeis?
Mūsų atžalos rudenį ir vėl pradėjo eiti į darželius ir mokyklas. Dažnas iš jų šaltuoju metų laikotarpiu namo grįžta su sloga. Vaikas, gali būti, jog peršalo pakeliui namo arba užsikrėtė nuo savo draugų darželyje ar mokykloje. Vieni tėveliai į savo atžalos slogą nekreipia per daug dėmesio, kiti, vos tik pasirodžius pirmiesiems slogos simptomams – paburkusiai ir paraudusiai nosiai, nedelsdami imasi įvairių gydymosi priemonių. Taigi, kai vaikas sloguoja, reikia jį gydyti, ar geriau palaukti, kol sloga praeis savaime?
PlačiauArterinė hipertenzija – pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis. Kaip pažaboti šią ligą?
Arterinė hipertenzija (AH) – liga, apie kurią ir daug žinoma, ir daug kalbama. Kita vertus, tai liga, kuria serga vis daugiau žmonių, kuri sparčiai plinta ir pakerta jaunus žmones. AH daugelis pacientų linkę laikyti nesunkia liga, nors nustatyta, kad sergantiesiems AH mirtingumas dėl galvos smegenų insulto, kitų širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 2 kartus. Net pacientams, kurių arterinis kraujo spaudimas (AKS) dar yra normalus (AKS 130–139/85–89 mm Hg), Framinghamo tyrimo duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per 12 metų padidėja, palyginti su tais pacientais, kurių spaudimas yra normalus (AKS <120/80 mm Hg).
PlačiauNesibaigiantys norai: kaip ištrūkti?
Kiekvienas gyvenime norime judėti į priekį. Ir, be abejo, norime suderinti begalę dalykų vienu metu: kūrenti šeimyninės laimės aukurą, visapusiškai atsiduoti darbinei veiklai, su meile auklėti vaikus, palaikyti nenutrūkstamus ryšius su draugais, garantuoti finansinį stabilumą, išoriškai visada puikiai atrodyti, sekti pasaulio naujienas. O juk visų šių dalykų neįmanoma suderinti ir siekti maksimaliai gerų rezultatų vien jau todėl, kad kiekvienam veiksmui reikia laiko. O jei laiko ir pakaktų, tai neužtektų fizinių jėgų.
PlačiauAspiracinė pneumonija ir aspiracinis pneumonitas
Senstant populiacijai, vis aktualesnės tampa su geriatrinėmis ligomis susijusios sveikatos problemos. Plaučių uždegimas – viena gyvybiškai pavojingų vyresnio amžiaus pacientų ligų ne tik dėl sumažėjusių kompensacinių organizmo savybių, bet ir dėl silpstančio imuniteto, susidarančių palankių sąlygų tarpti mikroorganizmams (slauga, ilgalaikis gulėjimas lovoje, sutrikęs rijimas ir kosulio refleksas, netinkama burnos higiena, aspiracijos pavojus, pan.). Nepaisant nuolat koreguojamų, tobulinamų pneumonijos gydymo gairių, mirštamumas nuo šios ligos senstant didėja. Vyresniųjų amžiaus grupėje santykinai dažniau pasitaiko aspiracinės pneumonijos atvejų. Nors nėra vedamos tikslios statistikos, tačiau keli atlikti tyrimai rodo, kad iš 4,5 mln. visuomenėje įgytos pneumonijos atvejų 5–15 proc. yra aspiracinė pneumonija / aspiracinis pneumonitas (1). Atlikta retrospektyvinė apžvalga nurodo, kad mirštamumas per 30 dienų nuo aspiracinės pneumonijos (bakterinės ar aspiracinio pneumonito) pradžios yra apie 21 proc. (2). Šiek tiek didesni skaičiai pateikiami su sveikatos įstaiga susijusių aspiracinių pneumonijų atvejais, iš kurių mirštamumas siekia beveik 30 proc. (2). Aspiracinė pneumonija oficialiai laikoma infekcine liga. Tačiau atliktų pavienių tyrimų duomenys rodo, kad šio tipo plaučių uždegimą gali sukelti net nedidelis kiekis sterilios medžiagos lėtinis kartotinis aspiravimas (3). Tikėtina, kad, laikui bėgant, požiūris į aspiracinės pneumonijos patogenezę gali keistis. Atsiranda svarstymų, kad esminis aspiracinių pneumonijų išsivystymo momentas yra pats aspiravimo procesas (paprastai įvykstantis dėl disfagijos, sutrikusio kosulio reflekso, pan.), todėl ir gydymo tikslai turėtų būti orientuoti ne (tik) į antimikrobinį gydymą, o į įvairių organizmo funkcijų palaikymą senstančiame organizme. Vis dėlto kol kas tai išlieka diskusijų ir svarstymų lygmenyje, o aspiracinė pneumonija diagnozuojama ir gydoma pagal pateiktas oficialias gydymo rekomendacijas, orientuotas į bakterinės infekcijos valdymą bei aspiracijos profilaktiką.
PlačiauPsichikos sutrikimų ir metabolinio sindromo komorbidiškumas
Įvadas Sergančiųjų sunkiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas, sunki depresija ar bipolinis sutrikimas, gyvenimo trukmė yra maždaug 20 metų trumpesnė (skirtingų tyrimų duomenimis – 13–30 metų), dažniausiai (>80 proc.) dėl aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų...
PlačiauMakrovaskulinės rizikos mažinimo pacientams, sergantiems aterogenine dislipidemija, įrodymų apžvalga: ataskaita ekspertų susirinkimo dėl gydymo fenofibrato ir statino deriniu
Įvadas 2014 metais lapkričio 10 dieną Paryžiuje įvyko Europos kardiovaskulinių ligų ir lipidų apykaitos sutrikimų ekspertų susitikimas, skirtas aptarti aterogeninės dislipidemijos (AD) ir su ja susijusios makrovaskulinės rizikos supratimą. Susitikime plačiai diskutuota apie klinikinius įrodymus, grindžiančius...
PlačiauKaip išvengti plaštakos sąnarių skausmų?+3 pratimai.
Sąnarių skausmas žmones dažniausiai ima kamuoti tuomet, kai atvėsta ir prasideda darganos. Nieko keisto, nes mūsų kūnas reaguoja į oro permainas, dėl tol būtent tuomet, kai keičiasi oras, mus ima varginti įvairios sąnarių ligos.
PlačiauKaip lengvai įsiminti skaičių sekas?
Gal norite apstulbinti draugus, pademonstravę savo puikią atmintį ir mintinai atkartoję ilgą skaičių seką? Pavyzdžiui matematinę konstantą π (tariama pi) -išreiškiančią apskritimo ilgio ir skersmens santykį. Apytikslė šio skaičiaus reikšmė yra: 3,141 592 653 589 793 238 462 643 383 279 502 884 197 169 399 375 105 820 974 944 592 3. Išsigandote? Tada bent jau trečdalį? Nebijokite. Tokiems sugebėjimams išsiugdyti nereikės ištisus metus vargti. Galima pritaikyti skaitmenų asociacijos principą. Pabandykite. Tai labai žaisminga ir įdomu.
PlačiauAntiseptikų vaidmuo odos pažaidos atveju
Odos ligos yra vienos dažniausių, dėl kurių kreipiamasi į gydytojus. Dažnai pacientai savarankiškai gydosi įvairiais medikamentais ir priemonėmis, kurios veikia įvairias odos infekcijas ar bent turėtų jas veikti. Jų yra daug ir skirtingos kilmės. Dažniausiai žmonės kenčia nuo infekcinių odos ligų, kurių didelę dalį sudaro bakterinės ar grybelinės. Specialistui būtina atkreipti dėmesį į odos infekcijas. Jos pavojingos, nes laiku nepastebėtos gali sukelti sunkių padarinių – nuo odos pūlinių iki sisteminių reiškinių. Kito pobūdžio pažeidimai, galintys pažeisti barjerinę odos funkciją, yra mechaniniai veiksniai (traumos, spinduliai), cheminiai dirgikliai (cheminės medžiagos, alergenai). Tiek vienu, tiek kitu atveju būtina įvertinti odos pažeidimo pobūdį ir paskirti tinkamą gydymą.
PlačiauTrys sloguojančių žmonių tipai: kuriam iš jų priklausai tu?
Kiekvieną iš mūsų bent kartą gyvenime yra varginusi sloga. Vienus vargino ūminė, kitus – lėtinė. Sloga pasireiškė įvairiais simptomais: nosies užgulimu, gausia sekrecija, perštėjimu nosyje. Vieni ją ignoravo, kiti – rinkosi priemones slogai gydytis. Taigi, šiame straipsnyje pateikiame sloguojančių žmonių tipus. Kuriam iš jų priklausai tu?
PlačiauCukrinio diabeto gydymo aktualijos
CD – liga, apie kurią kalbama tikrai daug, tačiau sergančiųjų nemažėja. Ar tai rodo, kad prevencijos priemonės yra nelabai veiksmingos? Ko trūksta gerai ligos profilaktikai? Ar yra profilaktinių programų, pavyzdžiui, tokių, kaip sergant širdies ligomis? Sergančiųjų CD Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, nemažėja. Įtakos 2 tipo CD plisti daro vakarietiškasis gyvenimo būdas – nutukimas, nejudrumas, netinkama mityba, stresas ir kiti veiksniai. Prevencijos priemonės orientuotos į šių rizikos veiksnių mažinimą, t. y. sveiko gyvenimo būdo propagavimą – fizinio aktyvumo didinimą, tinkamos mitybos puoselėjimą, alkoholio, rūkymo vengimą. Tai bendrosios ligos profilaktikos kryptis. Ar jų trūksta? Žvelgiant į CD sergamumo dažnio didėjimą, turbūt galime tvirtinti, kad tikrai dar ne viskas padaryta.
PlačiauArterinė hipertenzija – pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis. Kaip pažaboti šią ligą?
Arterinė hipertenzija (AH) – liga, apie kurią ir daug žinoma, ir daug kalbama. Kita vertus, tai liga, kuria serga vis daugiau žmonių, kuri sparčiai plinta ir pakerta jaunus žmones. AH daugelis pacientų linkę laikyti nesunkia liga, nors nustatyta, kad sergantiesiems AH mirtingumas dėl galvos smegenų insulto, kitų širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 2 kartus. Net pacientams, kurių arterinis kraujo spaudimas (AKS) dar yra normalus (AKS 130–139/85–89 mm Hg), Framinghamo tyrimo duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per 12 metų padidėja, palyginti su tais pacientais, kurių spaudimas yra normalus (AKS <120/80 mm Hg).
PlačiauKodėl vieni žmonės mato vien tik juodas gyvenimo spalvas?
Yra sakoma, kad tik kvailiai gali būti visada laimingi ir matyti pasaulį šviesiomis spalvomis, o daug mąstantis žmogus – nelaimingas žmogus. Per daug mąstydami žmonės įkalina save į minčių kalėjimą. Gerai, jei tos mintys pozityvios, tuomet ir pasaulis ne toks niūrus atrodo, o ką daryti, kai tos pasąmonėje esančios mintys toli gražu ne šviesių spalvų?
PlačiauKiek ir ar galima vartoti kofeino nėščiajai?
Įvadas Kofeinas – vienas dažniausiai mūsų suvartojamų cheminių medžiagų (taip pat ir nėštumo metu). Jo gauname gerdami kavą, arbatą, kai kuriuos kitus gėrimus, valgydami šokoladą. Duomenys apie kofeino įtaką nėštumo metu vykstančius procesus yra prieštaringi. Vis dėlto nurodoma, kad suvartojant daugiau kaip 300 mg kofeino kasdien, gali sutrinkti vaisiaus vystymasis ir pasireikšti spontaninis (savaiminis) abortas. Kokią įtaką gali turėti mažesnis kofeino kiekis, nėra tiksliai aišku. Kiek anksčiau atlikti mokslininkų tyrimai nustebino tuo, kad kofeino apykaita nėščiųjų organizme ganėtinai skirtinga.
Plačiau