Dantis reikia valyti 2 kartus per dieną. Taip mus mokė tėveliai ir
mamytės, auklėtojai ir mokytojai. Tačiau kaip tą daryti teisingai, kiek ir kuo,
paaiškino tik odontologas sulaukus 18 metų. Ir labai gaila. Net įsivaizduoti
negaliu, kiek problemų galėjau neturėti, jei nuo vaikystės bučiau įvaldžiusi
dantų šepetuką.
Natūralus produktas netinka
Dantų šepetukai buvo išrasti kažkur netoli Sueco kanalo dar 300 – 400 metų iki
mūsų eros. Senovės indai iš kėnio išpjaudavo specialias lazdeles ir įskeldavo
jas viename gale. Jogos meistrai iki šiol rekomenduoja tokiu prietaisu valytis
dantis. Tačiau dauguma žmonių teikia pirmenybę pramoniniams dantų šepetėliams.
Tai suprantama. Įvairiausių modelių ir rūšių gausos neįmanoma net suskaičiuoti,
o išsirinkti kažką reikia. Be abejo, tikslias rekomendacijas pateiks gydytojas,
tik šis vizitas nėra pats maloniausias. Jei nusprendėte kol kas neiti pas
odontologą, tai įsiminkite paprastas taisykles.
Pirmenybę reikėtų teikti šepetukams su sintetiniais vidutinio kietumo šereliais
(natūralūs šereliai dažnai būna per minkšti ir neišvalo deramai dantų). Tokio
modelio šeriai geriau patenka į tarpus tarp dantų, juose nesikaupia biologinis
purvas. Šepetuko galvutę geriau rinktis trumpesnę (ne ilgesnę nei 30 mm). Ją
geriau valdyti, o forma ir dydis reikšmės neturi. Kad tik būtų patogu.
Tinginiams nepakeičiamas elektrinis šepetukas. Jis daro viską pats ir
svarbiausia, kad teisingai valo dantis.
Skystis ar dantų pasta? Ir tas, ir anas
Anksčiau nebuvo jokių dantų pastų bei miltelių. XVIII amžiuje prancūzai, prieš
pasinaudojant šepetuku ir po valgio, burną skalavo specialiais skysčiais. Dabar
eliksyrai kažkodėl laikomi prabanga, o būtent jie puikiai kovoja su dantų
akmeniu ir kitomis kietomis apnašomis. Gydytojai mano, kad tokia priemone reikia
naudotis kasdien ir tik po skalavimo valyti dantis dantų pasta.
Pastą reikia rinktis protingai. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jos sudėtį.
Fluoras, kalio, natrio fosfatai, kalcio gliukonatas, cinko oksidas yra tiesiog
būtini ėduonies profilaktikai. Jautriam emaliui labiau tiks pastos gelio
pagrindu. Jos švelnesnės, tačiau, deja, dantis išvalo nepakankamai kokybiškai.
Todėl tokia priemone su bakterijomis reikia kovoti ilgiau. Likusiems
rekomenduoju pastą kreidos pagrindu.
Jei prasidėjo dantenų uždegimas arba dantenos kartais kraujuoja, nusipirk pastą
su ramunėlių, šalavijų, jonažolės, gvazdikėlių arba kalendrų ekstraktais. Dar
geriau, jei priemonėje bus chlorofilo ir vitamino E – geresnių vaistų nerasite.
Tačiau teisingas pastos ir šepetėlio pasirinkimas dar negarantuoja sėkmės! Jei
vedžioji šepetėliu pirmyn – atgal 3 minutes, manyk, kad veltui sugaišai laiką.
Dantis reikia valyti 5 – 10 minučių ir iš visų trijų pusių. Pradėk nuo išorinio
paviršiaus, judink šepetėlį į viršų – į apačią, po to sukamaisiais judesniais,
po to taip pat valyk vidinį paviršių ir pagaliau pabaik kramtomuoju paviršiumi.
Beje, nepamiršk liežuvio.
Kramtomoji guma, dantų krapštukai ir siūlas
Dantų pasta ir eliksyras, be abejo, yra gerai, bet apsiriboti tik jais negalima.
Tarpus tarp dantų reikia valyti atskirai. Tam tiks dantų krapštukai, siūlas ar
kramtomoji guma. Su pastarąja viskas aišku. Imame kokią nors "Orbit" be cukraus
ir kramtome 5 minutes (jokiu būdu ne ilgiau, nes nusitrins emalis). Per dieną
kramtomą gumą reikia kramtyti ne ilgiau nei 20 minučių.
O štai su dantų krapštukais bei siūlu reikia mokėt elgtis. Aštrų pagaliuką 45
laipsnių kampu danties atžvilgiu kruopščiai stumkite išilgai danties žemyn.
Vienas staigus judesys – ir garantuotas dantenų pažeidimas.
Kad išvalytume dantis siūlu, iš kasetės būtina ištraukti 30 – 40 cm ilgio siūlą
ir užsukti jo galus ant abiejų rankų vidurinių pirštų. Po to atsargiai įtemptu
siūlu valome tarpus tarp dantų, judinant juo viršun – žemyn.
Štai, atrodo, ir viskas, ko reikia, kad dantys būtų stiprūs.