Trijų mėnesių diegliai

Trijų mėnesių diegliai

Trijų
mėnesių diegliai (kolika) yra pilvuko pūtimas bei skausmas, prasidedantis antrą
kūdikio gyvenimo savaitę ir pranyks­tantis 3-4 mėnesį. Berniukams jis užeina
dažniau nei mergaitėms. Paprastai kūdikiai pradeda verkti tuo pačiu metu,
dažniausiai pavakary, ir niekaip nesiseka jų numaldy­ti bet kokiomis
priemonėmis. Paprastai priepuoliai vargina vakarais arba naktį ir kamuoja
dirbtiniu maistu maitinamus vaikus, bet kartais užklumpa ir mamos pienu
mintančius mažylius. Dieglius sukelia kūdikio nurytas oras, kai išalkęs mažylis
pernelyg godžiai traukia čiulptuką arba spenelį. Labai svarbu, kokioje padėtyje
vaikas maitinamas. Dauguma tėvelių žino, kad pavalgiusį kūdikį reikia palaikyti
vertikalioje padėtyje, švelniai plekšnojant arba trinant nugarėlę, kad jis
atsirūgtų. Dieglį gali sukelti ir dar nesusiformavęs mažylio žarnyno veiklos
ritmas bei krūtimi maitinančios mamos suvalgytas maistas. Todėl ji turi
stengtis tinkamai maitintis.

Čia
pritraukdami, čia ištiesdami kojytes, perkreiptais iš skausmo veidukais jie
gali taip šaukti su pertraukomis kelias valandas, po to staiga nurimsta.
Tokių dieglių priežastys kol kas iki galo
neišaiškintos. Spėjama, kad mažų kūdikių žarnos dar nėra pakankamai brandžios.
Be to, tam gali turėti įtaką ir bendra vakarinė šeimos nuotaika, sujudimas
(vieni grįžta iš darbo, darželio ir t.t.) arba netinkama motinos mityba. Taip
pat, per godžiai gerdamas, kūdikis įtraukia nemažą kiekį oro, o galbūt jo
organizmas netoleruoja pieno (alergija maisto produktams).

Užėjus diegliams, kūdikis
jausis geriau, jei tvirtai palaikysite jį „skraidymo” padėtyje, rankomis
šildydami pilvuką.

Kai prasideda diegliai,
turite kreiptis į gydytoją ir išsiaiš­kinti, kokios priežastys sukėlė klyksmą.

Apžiūrėjęs
kūdikį, gydyto­jas nuramins jus ir prira­šys augalinių arba che­minių vaistų
nuo pilvuko pūtimo.

 

Padėkite savo
vaikui

 

Žindomam
kūdikiui: maistas, kurį valgote, turi įtaką jūsų pieno sudėčiai, todėl,
pamaitinus kūdikį, po kelių valandų gali pradėti pūsti jam pilvuką. Taigi
verčiau atsisakykite kavos, nevirinto pieno, jogurto, ankštinių daržovių,
kopūstų, ridikų, ridikėlių, česnakų, svogūnų.

Jei
kūdikiui linkę kartotis pilvuko diegliai, iš pradžių nutraukite pirmuo­sius 30
gramų savo pieno ir tik po to žindykite kūdikį.

Vaikui,
maitinamam iš buteliuko: kad pienas neputotų, įpilkite pirmiau­sia į dubenėlį
išvirtos ramunėlių, pankolio ar kmynų arbatos, po to sumaišykite ją su
nustatytu kiekiu pieno miltelių ir supilkite mišinį į buteliuką. Čiulptuko
skylutė turi būti ne per didelė, o pats čiulptukas — negiliai įlysti į kūdikio burnytę.

Žindydamos
ar maitindamos kūdikį iš buteliu­ko, 
padarykite kelias pertraukas,  kad
kūdikis galėtų atsirūgti ir išstumti įtrauktą orą. Kai kūdikiui pučia pilvuką, pamasažuokite jį ranka pagal
laikrodžio rodyklę,  pabandykite
paguldyti kūdikį pilvuku ant savo nuogo pilvo, nes tai veikia teigiamai.

Kai kurie iš buteliuko
maitinami vaikučiai yra jautrūs karvės pienui, todėl pasitarkite su savo
pediatru dėl mišinuko. Karvės pieno mišinuką galima pakeisti sojos pieno
mišinuku. Daugeliui jautrių vaikų sojos mišinukai yra išeitis, tačiau kai
kuriems kūdikiams jis padidina rūgštingumą, kai kurios jo rūšys turi daug
cukraus.

 „Skraidymo” padėtyje iš apačios ir iš
užpakalio šildomas vaikas gali greičiau atsirūgti ir išstumti įtrauktą orą.
Lengvai patapšnokite jį per nuga­rėlę.

Paguldykite
kūdikį ant šono, o ant jo pilvuko uždėkite drėgną šiltą kompresą. Kai kurie
vaikai greičiau nurimsta, kai jais rūpinasi tėtis.