Kaip vartoti vaistus

Kaip vartoti vaistus

Paskirdamas
vaikui medikamentus, gydytojas tiksliai infor­muos jus, kaip dažnai, kiek ilgai
ir kokias dozes turite duoti vaikui. Nebijokite pasiteirauti, kaip veikia
prirašyti vaistai ir koks gali būti 
pašalinis jų poveikis. Privalote tiksliai laikytis gydytojo nurodymų,
taip pat ir tada, kai jūsų vaiko savijauta pagerėja, nes kartais ligos
simptomai pranyksta anksčiau, nei pagydoma liga.

Nereguliariai ar
netinkamomis dozėmis vartojami medika­mentai gali prarasti veiklumą, pakenkti,
o liga pereiti į lėtinę, todėl didesnės vaistų dozės nereiškia greitesnį
pasveikimą.

Nepaisydami
stiprių protestų,  reguliariai girdykite
vaikui būtinus vaistus,  blogiausiu
atveju – su švelnia prievarta. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau tai padaryti,
jei kūdikis spurda ir nėra žmogaus, kuris galėtų jį palaikyti, suvystykite
vaikutį į antklodę. Vyresniems vaikams galite paaiškinti,  kad vaistai jiems labai padės.

Kartais
išgertus vaistus vaikas išvemia. Jei taip atsitinka praėjus daugiau nei pusei
valandos, nesibaiminkite, nes organizmas vaistus jau pasisavino. Šiaip jau
reikėtų klausti gydytoją, galbūt jis paskirs kitos formos vaistus.

Kūdikiams
ir mažiems vaikams pritraukite lašų ar sirupo į pipetę ar švirkštą (žinoma, be
adatos) ir supilkite juos į burną. Be to, neguldykite kūdikio ant nugaros, o
laikykite jį taip, lyg norėtumėte maitinti. Vyresni vaikai geria skystus
vaistus iš šaukštelio, bet ne tiesiai iš buteliuko. Reikalingą vaistų kiekį tiksliai
išmatuokite šaukšteliu – dozatoriumi ir sugirdykite vaikui per du kartus, taip
skystis neišsilies per kraštus.

 

Kaip „pasaldinti” karčius vaistus

 

• Prieš vartojant paskirtus
vaistus, geriausia paklausti gydy­toją arba vaistininką, ar galima juos maišyti
su maistu ir gėrimais,  nes kai kurie
medikamentai dėl to praranda savo veikimą.

• Lašus ar sirupus galite
užlašinti ant cukraus gabalėlio arba šaukštelio su šiek tiek cukraus.

• Geriau nemaišykite vaistų
su gėrimais, nes jie prasiskies ar nugrims į stiklinės dugną ir vaikas gaus
nepakankamą dozę.

• Tas pats tinka maistui.
Vaistai gali visiškai sugadinti skonį.

• Tabletes galima sugrūsti
ar sutraiškyti. Kapsules ir žirne­lius (rutulėlius) reikia gerti nesmulkintus,
kitaip gali susilpnėti jų veikimas, kartais jie net sukelia vėmimą, nes erzina
vaiko skrandį. Smulkintą tabletę ir visą žirnelį galite „paslėpti” šaukšte
varškės, obuolių tyrės, bulvių košės ar banano gabalėlyje. Tada tabletė
nuslysta lengviau.

 

Namų vaistinėlė

 

Namuose
reikia turėti būtinų medikamentų ir tvarstomosios medžiagos. Jiems sudėti geriausiai
tinka spintelė su užakinamu skyriumi vaistams. Ji turi kabėti taip, kad
nepasiektų vaikai. Vonios kambarys ir virtuvė vaistų laikymui netinka, nes
medikamentus veikia drėgmė. Kontroliuokite,
kad namų vaistinėlė būtų pilna, ir stebėkite medikamentų galiojimo datą.

Saugokite vaistus jų
dėžutėse ar indeliuose kartu su aprašymu, o ant jo pažymėkite, kam tie vaistai
paskirti. Gydytojas jums mielai patars, kokių medikamentų privalote turėti
namuose būtiniausiam atvejui.

 

Namų vaistinėlės rinkinys

 

• 2 tvarsčių paketai. Po du 4 cm, 6 cm ir 8 cm pločio marlinius tvarsčius.

• Pleistras, 1 tvarstis
greitam žaiz­dos sutvarstymui, 1elastinis bintas, 1
tvarstis nudegiminėms  žaizdoms, 1 trikampė skara su žiogeliu,  3 spiritiniai tamponėliai.

• Vienkartinės pirštinės, 3 vienkartinės nosinės, 1
vonelė akims, 1 odinis antpirštis.

• Pincetas rakštims traukti.

• Žirklės.

• Dezinfekavimo priemonės.

• Gelis nudegiminėms
žaizdoms.

• Termometras, klizma, pipetė,
karštį mažinantis sirupas, tabletės ir žvakutės, lašai
nuo kosulio, nosies lašai, gleives skystinantys medikamentai, anglis nuo
viduriavimo.

• Vidurius laisvinančias
augalinės priemonės.

• Ramunėlių žiedų aliejus,
šalavijo ekstraktas.

• Gelis nuo vabzdžių
įkandimo ir įdegimo saulėje.

• Sportinis tepalas nikstelėjimui,
išnirimui gydyti.


Priemonės nuo putų susidarymo apsinuodijus.