Bitės (taip pat ir kamanės) negelia, kol iš neatsargumo ant jų neužminama ar
kitaip nesujaudinamos, kol negresia pavojus aviliui.
Širšės, vapsvos yra neprognozuojamos – jos gali įgelti be priežasties, ypač jei
atsitiktinai priartėjama prie jų lizdo ir pan.
Visi minėti vabzdžiai susijaudina, dažniausiai gelia, kai arti priskridę prie
vaiko ar suaugusiojo yra vaikomi. Nesuerzinti, nevaikomi beveik visuomet
nuskrenda.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją, kai:
– patinimas, sklindantis nuo įgėlimo vietos, labai išplinta, pvz., apima 2
rankos, kojos sąnarius;
– po įgėlimo į ranką, koją pradeda tinti veidas, gerklė (kimsta balsas);
– įgelta į veidą arti akies arba į liežuvį ar kitą burnos vietą (per neatsargumą
atsikandus obuolio, kriaušės ar kito vaisiaus su širše viduje);
– pastebėjus, kad įgėlimo vietos patinimas nemažėja per 1-2 paras (infekcijos
tikimybė);
– atsiradus uždelstos reakcijos požymiams; toksinės arba anafilaksinės reakcijos
simptomams;
Toksinė reakcija, kuriai būdinga:
– įvairaus intensyvumo galvos skausmas;
– bendras silpnumas, pereinantis į mieguistumą;
– pykinimas, viduriavimas;
– stiprus įgeltų kūno dalių patinimas;
– temperatūros pakilimas;
– sąmonės netekimas ir traukuliai.
Anafilaksinė reakcija:
4 iš 1000 įgeltųjų, jei jie yra alergiški, būna labai sunki anafilaksinė
reakcija. }i yra pavojinga gyvybei. JAV per metus nuo anafilaksinio šoko po
įgėlimų žūsta 40 žmonių. Anafilaksinei reakcijai būdinga:
– staigiai blogėja įgeltojo būklė;
– greitėja pulsas, mažėja (krinta) kraujospūdis;
– oda blykšta – bąla arba rausta;
– sutrinka kalba – tampa neaiški, nerišli, pasunkėjusi;
– pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas;
– drebulys, šaltkrėtis, temperatūros pakilimas;
– odos pamėlynavimas;
– sąmonės netekimas, alpimas.
Uždelsta reakcija:
Pasitaiko, kad įgėlimo reakcijos simptomai pasikartoja (atsinaujina) po
10-14 d. Tai uždelsta reakcija, kuriai būdinga:
– bendras silpnumas ir galvos skausmas;
– sąnarių sustingimas, skausmai;
– bėrimas ir temperatūros pakilimas;
– limfinių laukų (limfmazgių) padidėjimas.
Kaip išvengti
Ne visuomet tai įmanoma, tačiau atsargus elgesys dažnai gelbsti, todėl:
-nevaikščiokite, nebūkite su vaiku arti avilio ypač toje juostoje, kuria bitės
artėja prie avilio lakos ir iš jo išskrenda;
– neleiskite bet kokio amžiaus vaikams basiems trumpomis kelnaitėmis bėgioti po
žydinčią pievą;
– aprenkite šviesiai žaliais, rusvais (įvairių tonų) baltais drabužiais;
– neleiskite mažiems vaikams žaisti šalia šiukšlių dėžių, lauko virtuvių, nes
gendančių vaisių, uogų bei maisto kvapai vilioja širšes ir vapsvas;
– kai gamtoje, pvz., sode, pietaujate, ant stalo padėkite 2-3 lėkštutes su
pakaitintu actu arba 2-3 keptais ar virtais svogūnais. Širšės bei vapsvos vengia
pakaitino acto ir svogūnų kvapo;
– geliančiąsias skraiduoles vilioja prakaito kvapas, ryškių spalvų gėlėti
drabužiai;
– vaikams, ypač smarkiai reaguojantiems į įgėlimą, neleiskite būti ten, kur
formuojamos gyvatvorės, pjaunama žolė, šienaujama;
– vaikams, alergiškiems įgėlimams, neleiskite gryname ore valgyti ledų, gerti
įvairių kvapių, saldžių gėrimų ir pan. Tai vilioja širšes, vapsvas, rečiau –
bites, kamanes;
– kai atrodo, jog skraiduolių įgėlimas neišvengiamas, nesistenkite jų vaikyti.
Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, atsitraukite, jei įmanoma į
patalpą, kurią įmanoma uždaryti. Jei neįmanoma, gulkite ir užsidenkite galvą,
pvz., rankomis (jei kitaip neįmanoma). Staigūs judesiai užpuolikes erzina, o
užmuštos bitės, širšės arba vapsvos kvapas iškviečia į kovą kitas gentaines. Dėl
to, niekada netoli avilio nesistenkite su jomis kovoti.
– atidžiai apžiūrėkite įgeltą vietą. Pastebėję geluonį, jį nagu ar buku peiliu
ištraukite. Įkąstos vietos su geluonimi nespauskite, nes taip jo nepašalinsite,
bet tik į įspausite organizmą papildomą dozę nuodų; . duokite išgerti vaistų,
slopinančių alerginę reakciją,
– ištraukę geluonį, įkąstą vietą nuplaukite vėsiu vandeniu su muilu ar kitaip
dezinfekuokite
– skausmui sumažinti ant įgeltos vietos uždėkite ledo maišelį (pūslę), tinka ir
kitos priemonės
– įgeltą ranką ar koją pakelkite – sumažės tinimas, dėl jo atsiradęs tempimas,
skausmas;
– atidžiai sekite vaiko būklę – jeigu nelaimė ištiko iškyloje, grįžkite į namus.
Greitai blogėjant vaiko būklei, nedelsdami kreipkitės į artimiausią gydymo
įstaigą;
Nepadeda:
galūnės užveržimas timpa (žgutu),
nuodų atsiurbimas iš įgėlimo
žaizdelės,
įpjovimas įgėlimo vietoje kraujui nuleisti,
repelentų (išskyrus
kelias rūšis) naudojimas (jie net vilioja bites, širšes, vapsvas).
Kaip sužinoti, kokia bus reakcija:
Pirmą kartą įgėlus 1-2 skriaudikėms, toksinė arba alerginė reakcija neišsivysto.
Alerginė ir jos pavojinga atmaina anafilaksinė reakcija išsivysto pakartotinai
įgėlus. Alerginės reakcijos rizikos veiksniai:
– stipri vietinė reakcija po pirmojo įgėlimo (didelis išplitęs patinimas,
pykinimas, silpnumas);
– alergija penicilinui ir kitiems vaistams;
– kitos alerginės ligos, pvz., alerginė sloga, atopinis dermatitas, šienligė (polinozė),
astma, neurodermitas;
– į organizmą patekęs nuodo kiekis, pvz., bitės vasarą turi daugiau nuodų nei
pavasarį ir rudenį;
– esant alergijai vieno vabzdžio nuodams, padidėja jautrumas kito nuodams, pvz.,
stipriai reaguojantys į uodų įkandimus yra jautresni bičių, vapsvų bei širšių
nuodams.
Polinkį į alerginę reakciją padeda nustatyti alerginiai odos mėginiai. Juos
atlieka gydytojas alergologas.
„Mamos žinynas” 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA