Mūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo
hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada
mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį?
Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai – žmogaus augimo hormono ištyrimui,
gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos
instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota
daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto
Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro
direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas
daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams.
Endokrinologijos institute per pastaruosius 25 metus užregistruota daugiau kaip
tūkstantis žemaūgių žmonių. Dažnai kyla klausimas: koks ūgis yra mažas? Vyrauja
nuomonė, kad ūgis yra mažas, kai vyrų ūgis mažesnis kaip 155 cm, o moterų
mažesnis kaip 145 cm. Remiantis standartais normalaus ūgio vidurkiai yra: vyrų –
apie 180 cm (nuo 171 iki 193), moterų – apie 167 cm (nuo 156 iki 181). Normalus
vaiko augimas daugiausiai priklauso nuo augimo hormono, lytinių ir skydliaukės
hormonų. Žmogaus augimą veikia daug faktorių – tai genetiniai ir aplinkos
veiksniai, visavertė mityba, fizinė ir psichinė sveikata, miegas, imuninė
sistema. Aišku, lemiamą vaidmenį atlieka genetika. Beje, sunki ar ilgai
besitęsianti liga, galvos trauma, patirta kūdikystėje arba vaikystėje, gali
silpninti augimą.
Koks augimas yra normalus?
• Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas paauga 18-25 cm.
• Per antruosius – 10-13 cm.
• Per trečiuosius – 7,5-10 cm.
• Trejus metus iki brendimo augimas sumažėja iki 5-6 cm per metus!
• Kai mergaitei 12-13 metų, o berniukui-14-15 metų, yra augimo šuolis: 8 – 10 cm
per metus!
Būk didelis…
"Kai vaikas giliai miega, jis auga“, – sako prof. L. Lašas. Svarbu eiti miegoti
anksčiau, nes nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. (apie 22-23 valandą )
prasideda gilaus miego fazė, kai organizmas gamina daugiau augimo hormono. Todėl
labai svarbu, kad vaikas gultų ne vėliau kaip 21-22 valandą. Daugeliui aktualus
klausimas: ar ūgiui turi įtakos rytinis miegas? Pasak prof. L. Lašo, rytinis
miegas neskatina augimo proceso, bet suteikia psichologinį ir dvasinį komfortą.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į augimo greitį. Vaikai, paaugantys mažiau kaip 4-5
cm. per metus, turi būti tiriami. Jei staiga keičiasi augimo greitis, galima
įtarti sveikatos sutrikimą ar lėtinę ligą. Būtina atkreipti dėmesį į dar vieną
dalyką. Jeigu 14,5-15 metų berniukui dar nėra jokių brendimo požymių, jį reikia
tirti ir nustatyti, ar šis atsilikimas nulemtas ligos, ar šeimos paveldimų
konstitucinių faktorių. Brendimą gali trikdyti plaučių, inkstų, širdies ligos,
galvos ir sėklidžių traumos, navikai, cistos. Jeigu 13,5-14 metų mergaitei nėra
nei vieno brendimo požymio, reikia nustatyti, kodėl brendimas vėluoja. Tėvai
turėtų kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją ar konsultuotis su
endokrinologu.
Brendimas yra tiesiogiai susijęs su augimu. Dažniausiai vaikai nustoja augti
sulaukę 16-kos, rečiau – 18-kos metų. Kaip užaugti dideliam? Jaunam žmogui
svarbu kuo daugiau aktyviai judėti – tik sporto krūvis turi būti normalus!
Augimą labai skatina krepšinis, tinklinis, šuoliai į aukštį, plaukimas,
kabojimas ant skersinio ir kitos sporto šakos. Tačiau sunkioji atletika,
gimnastika slopina augimą.
Anot prof. D. Lašienės, augimui daro įtaką ir kokybiškas maistas. Labai svarbu,
kad augantis organizmas gautų pakankamai angliavandenių, baltymų, D, E, C
vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir fosforo. Vaikams ir paaugliams
naudinga gerti vitaminų kompleksą su mikroelementais. Vaistinėse yra didelis jų
pasirinkimas. Ypač tamsiu metų laiku, rudenį-žiemą, kai mažai saulės ir šviesos,
reikėtų vartoti ir žuvies taukus (kapsulėmis ar skystu pavidalu 1-3 mėnesius),
kurie ypač svarbūs kaulams formuotis. Naudingi švieži ir džiovinti vaisiai,
medus. Patartina kasdien valgyti pieno produktus, riešutus, žuvį. Vengti
saldumynų, ypač cukraus. Daugiau vartoti joduotos druskos, jūros kopūstų, žuvies
taukų.
Ir nepamirškime meilės. Kai šeimoje normalus psichologinis klimatas, draugiški,
geri santykiai, vaikas jaučiasi mylimas ir reikalingas, tuomet jis ir sveikas,
ir linksmas, ir gerai auga. Pasak prof. L. Lašo, augimą stabdo lėtinės
infekcijos: sinusitai, tonzilitai, ėduonies pažeisti dantys, bronchitai. Taip
pat virškinamojo trakto sutrikimai, reumatoidinis artritas, širdies ligos.
Rūkantys, vartojantys alkoholį ar narkotikus paaugliai anksčiau nustoja augti.
Pastebėta, kad berniukų konstitucinis augimo ir brendimo atsilikimas dažniausiai
pasitaiko dėl lytinių liaukų sekrecijos trūkumo. Mažą mergaičių ūgį dažnai lemia
Ternerio sindromas – šia liga serga viena iš 2 500 gyvų gimusių mergaičių.
Kada gydyti augimo hormonu?
Tarptautinės augimo hormonų tyrėjų asociacijos nariai prof. D. ir L. Lašai sako,
kad prieš 30 metų buvo sunku nustatyti paciento augimo hormonų būklę. Šiandien
imunomikroanalizės būdu nustatomas hormonų kiekis kraujyje padeda tiksliau
diagnozuoti ligą ir ją gydyti. Nustačius vaikui augimo hormono (AH) trūkumą,
gydymas augimo hormonu turi būti pradėtas kaip galima greičiau ir tęsiamas visą
augimo laikotarpį, kol sukaulėja kaulų augimo zonos ir pasiekiamas normalus
ūgis. 1985 m. pasaulyje buvo sukurtas pirmasis rekombinantinis AH preparatas,
kurio veikimas atitiko natūralaus hipofizės hormono veikimą. Jo kasdien
švirkščiama po oda, dažniausiai vakare, imituojant ankstyvą naktinį AH
sekrecijos padidėjimą. Injekcijos vieta kiekvieną kartą turi būti kita vengiant
lipoatrofijų. Negalima viršyti rekomenduojamų dozių. Pacientai geriau toleruoja
poodines injekcijas, jos ilgiau veikia nei injekcijos į raumenis. Prof. L.Lašas
pabrėžia, kad diagnozuoti ligą, gydyti AH, stebėti pacientų būklę, atlikti visus
tyrimus gali tik patyrę šios srities medikai. Kai viską atlieka profesionaliai,
dažnai pasiekiama gerų augimo rezultatų.
Veronika Pečkienė
Komentarai