Kiaulytė

Kiaulytė – tai vaikystėje persergama užkrečiama  virusinė liga. Vieną kartą persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas kiaulytei. Susergama dažniausiai pavasarį arba žiemą, o simptomai kamuoja vidutiniškai 18 dienų. Paprastai kiaulyte perserga 6-8 metų amžiaus vaikai.

Ligos pradžioje vaikas prastai jaučiasi, pradeda karščiuoti. Vėliau tampa matomas liaukų, esančių paausio srityje bei pasmakrėje, paburkimas. Dažniausiai liaukos ištinsta vienoje, kartais abiejose pasmakrės pusėse taip pat pabrinksta veidas. Ligai įsismarkavus temperatūra gali pakilti iki 40oC. Ligoniui skauda gerklę, gali prasidėti pykinimas, vėmimas. Dažniausiai kamuoja ir gerklės skausmas, ypač kramtant ar ryjant.
Retais atvejais kiaulyte suserga suaugusieji. Jiems ligos eiga būna kur kas sunkesnė nei vaikams, o komplikacijos dažnesnės. Jei liga komplikuojasi, infekcija gali patekti į kitus organus. Suaugusiam vyrui susirgus kiaulyte iškyla nemaža rizika, kad virusas su krauju nukeliaus į lytinius organus ir sukels sėklidžių uždegimą. Šis uždegimas pasireiškia stipriu skausmu, patinimu bei aukšta kūno temperatūra. Nesėkmingai gydoma liga gali baigtis nevaisingumu. Suaugusioms moterims kiaulytė gali komplikuotis į kiaušidžių uždegimą. Šis susirgimas kur kas lengvesnis ir nekelia grėsmės vaisingumui.
Kitos galimos komplikacijos: kasos, ausies, prostatos uždegimai, dehidratacija (skysčių netekimas, sukeliantis sunkius negalavimus), meningitas. Pastarasis susirgimas pats pavojingiausias. Tai – smegenų dangalų uždegimas, galintis sukelti negrįžtamus pakitimus smegenyse ir suluošinti ligonį visam gyvenimui. Prasidėjus meningitui jaučiamas stiprus galvos skausmas, pykinimas, pacientas vemia ir bijo šviesos. Pastebėjus meningito simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kiaulyte paprastai persergama per 2-3 savaites. Patartina tuo metu ligonį izoliuoti nuo kitų žmonių. Ligos gijimo pagreitinti greičiausiai nepavyks, tačiau galima palengvinti simptomus. Kol kamuoja aukšta temperatūra, būtina gulėti lovoje, daug ilsėtis. Gydytojas dažniausiai nurodo vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Jie malšina skausmą bei karščiavimą. Kad neprasidėtų dehidratacija, ligonis turi gauti daug skysčių. Esant gerklės skausmui ligonį reiktų maitinti skystu, lengvai rijamu maistu: košėmis, trintomis sriubomis, sultimis. Šiek tiek skausmą mažina ir bendrą ligonio būklę gerina šiltos (tik jokiu būdu ne karštos) ramunėlių bei medetkų arbatos. Jas galima ne tik gerti, tačiau ir skalauti jomis gerklę.
Kad sergančiajam būtų lengviau kvėpuoti, dažnai vėdinkite jo kambarį, drėgnu audiniu valykite dulkes nuo paviršių bei grindų. Ligonio naudojami indai bei patalynė turėtų būti dezinfekuojami plaunant aukštoje temperatūroje su dezinfekciniu skysčiu ar virinant. Ypatingą dėmesį švarai skirkite, jei kiaulyte sergantis ligonis yra alergiškas.
Vienintelė veiksminga kiaulytės profilaktinė priemonė – skiepai. Jais skiepijami 15 mėnesių bei 6 arba 12 metų amžiaus vaikai. Šie skiepai taip pat padeda apsaugoti vaiką nuo tymų ir raudoniukės. Tiesa, vakcinos veiksmingumas nėra 100 proc., o skiepytis – neprivaloma.
Persirgus kiaulyte ligoniui negalima iš karto eiti į mokyklą ar darbą. Būtina bent savaitę pailsėti, atgauti jėgas. Antraip lengvai prikibs nauja infekcija.