„Pažiūrėk tik! Mažas baltas lėktuvėlis sklando aukštai virš debesų, skrenda
ir staiga tik šmurkšt į garažą“ – pasakoja mama nė metukų nesulaukusiam Ignui ir
ties paskutiniais žodžiais kyšt šaukštą košės nesusigaudančiam berniukui į
atvėpusią burnelę. „Pavyko“ – mintyse džiūgauja mama ir toliau rezga mintį, kaip
įsiūlyti sūnui kitą šaukštą košės. Ar teisingai elgiasi mama, vaiko pietus
paversdama pasaka ir žaidimu, kaip išmokyti mažylį susidraugauti su šaukštu,
teiraujamės socialinės (arba raidos) pediatrės Larisos Sergejevos.
Svarbu pirmas kartas
Norit tikėkit, norit ne, bet mūsų pašnekovė teigia, kad valgymo įgūdžių raida
prasideda nuo pirmo maitinimo. Vaikelis gimsta su čiulpimo refleksu, nuo pirmos
valandos paguldytas ant mamos krūtinės jis moka čiulpti pienelį. Iki šešių
mėnesių, kol kūdikiui visiškai pakanka mamos pienuko arba mišinuko, mama turi
atminti keletą labai svarbių dalykų: maitindamos kūdikį, užmegzkite kontaktą su
juo. Jokiu būdu ne skaitykite laikraštį ar spoksokite į televizorių, o žiūrėkite
viens kitam į akis, kalbinkite mažylį.
Kūdikiui ūgtelėjus, apie 6 mėnesį ateina laikas susipažinti su jo didenybe
šaukštu ir išmokti valgyti tirštesnį maistą. Geriausia pirmai pažinčiai tinka ne
įprastas suaugusiųjų šaukštas, o lengvas, plastmasinis, neaštriais galais
šaukštelis. Aišku, duoti mažyliui pačiam kabinti košę dar ankstoka, todėl tai
daro mama arba tėtis. Nenustebkite, kad kūdikiai iš pradžių į šaukštą košės
žiūrės kaip į neatpažintą skraidantį objektą – jie dar nemoka tvarkingai
pasiimti lūpomis maisto nuo šaukšto. Kantrybės! Laikui bėgant (nepraeis ir mėnuo)
jie pripras ir išsižios vos pamatę artėjantį šaukščiuką. Klysta tėvai, kai
norėdami kuo greičiau sumaitinti košę, kyšteli kūdikiui šaukštą ir nubraukia juo
per vaiko dantukus ar viršutinę lūpytę. Taip mes ne greitinam, o stabdom vaiko
valgymo raidą.
Mokausi kramtyti
Kai košės jau išragautos ir mažylis pripranta prie tiršto maisto, nuo 8 – 9
mėnesių kūdikiams galima duoti pagraužti kietesnio maisto. Tinka lengvai burnoje
tirpstantys sausainiai, kukurūzai. Rinkdamiesi juos, atkreipkite dėmesį į sudėtį
– kad būtų ne per saldūs ir neprifarširuoti įvairių konservantų. Pediatrė Larisa
Sergejeva sako, kad laikotarpis nuo 9 mėnesių iki metukų yra ypatingai svarbus,
nes tada kūdikis išmoksta kramtyti. Tačiau būkite atsargūs, nes kūdikiai labai
lengvai gali užspringti. Šiuo laiku netinka duoti kūdikiui duonos, minkšto
batono, pavojinga ir sriuba. Jeigu ji nepertrinta ir skystoje sriuboje plaukioja
kieti bulvės, morkos gabaliukai, kūdikių liežuvio raumenys dar nėra įgudę, ir,
neatskyrę, kur skysta, o kur kieta vaikučiai gali užspringti. Kai pastebite, kad
mažylis išmoksta kramtyti, nuryti, galite duoti į rankytę supjaustyto obuolio,
banano ar sūrio lazdelės. Kada tiksliai ateina toks laikas, pediatrė nesiryžta
vienareikšmiai atsakyti – tą žino kiekvieno vaiko mama.
Geriu iš puodelio
Sulaukus aštuonių mėnesių pats metas pasimokyti savarankiškai gerti iš puoduko.
Tam labiausiai tinka lengvi nedūžtantys puodeliai su dviem rankenėlėm, į kurias
mažieji gali įsitverti abiem rankom. Gydytoja nerekomenduoja puodelių su
snapeliais, iš kurių neišsipila skystis. Kodėl? Ogi gerdami iš tokio puoduko
vaikai čiulpia snapelį (panašiai kaip buteliukas su žinduku) ir nesimoko gerti.
Kartais vaikai gali bijoti gerti iš puoduko, nes prisidėję jį prie lūpyčių,
užsidengia sau akiratį. Kad taip nebūtų, kai kurių puodelių kraštas būna
išpjautas. Vaikas geria ir viską mato, puodelis neužstoja matymo. Sulaukę metukų
– pusantrų vaikai jau moka savarankiškai gerti iš puodelio.
Šaukštas į rankas
Kai jūsiškiui stukteli dešimt mėnesių, pats laikas duoti šaukštelį į rankas ir
pasakyti: „Tu jau pakankamai didelis. Tikriausiai nori valgyti pats? Pabandyk“.
Sunkiausia vaikams pakabinti maistą iš lėkštės, o ir kelias nuo stalo į burną
kartais gerokai prailgsta, todėl pagelbėkite mažiesiems. Nenustebkite, jei
smalsutis įkiš pirštą į košę – vaikas tyrinėja pasaulį, todėl nori pačiupinėti,
ką gi čia jam mama išvirė. Mokantis savarankiško valgymo, svarbu:
• Iš anksto planuokite pietums ar vakarienei daugiau laiko
• Aprenkite taip, kad nebūtų gaila rūbelių
• Nebijokite, kad vaikas išsiterlios koše nuo galvos iki kojų
• Būkite kantrūs – niekas negimė mokėdamas .
Jeigu laikysitės šių patarimų, neskubinsite vaiko, dvimetis gana šauniai valgys
ir gers savarankiškai. 1,5 – 2 metukų vaikai yra tikri beždžioniukai, jie
mėgdžioja žmones, kurie sėdi su jais prie stalo. Todėl šiuo metu leiskite
vaikams valgyti su šakute, galite duoti ir neaštrų peilį. Pediatrė Larisa taip
ir padarė, todėl visi be galo nustebo, kai jos ir trijų neturinti dukrytė
kavinėje su šakute ir peiliu tvarkingai dorojo blyną. Be abejo, daug kas
priklauso nuo šeimos tradicijų – jei tėtis namuose kotletus valgo su šaukštu,
kažin ar vaikas norės „cackintis“ su šakute ir peiliu. Bet jei turite kantrybės,
pabandyti visada verta.
Girkite ir džiaukitės
Matydami, kaip vaikas stengiasi, nepamirškite pagirti jo, pasidžiaugti, kad jam
puikiai sekasi. Nekritikuokite vaiko. Vietoj: „Tu per mažas, tau neišeis“
sakykite: „Šaunuolis, kad stengiesi. Tačiau darai ne visai teisingai. Pamėgink
taip…“.
Vaikams patinka pasikartojimas (ritualas), žinodami, kas bus, jie jaučiasi
saugūs. Todėl nuo mažų dienų susikurkite valgymo ritualą – perspėkite vaiką, kad
tuoj eisite valgyti, patieskite staltiesę. Net jei mažuliukas dar nekalba,
pavalgiusi visada pasakykite „ačiū“. Kai mažylis paūgės, leiskite jam padėti –
lai vaikas serviruoja stalą, nuplauna nuskustą bulvę.
„Ai, maniškis dar per mažas“, „Svetainėje naujas kilimas“, „Kai pats valgo,
atšąla košė“ – kokių tik pasiteisinimų nebūna. Kai kurios paslaugios mamytės
viską daro už savo vaikus ir savo per didele meile dažnai atitolina raidą.
Vaikai unikalūs, jų temperamentai skiriasi, tačiau, jei matote du dvimečius, iš
kurių vienas virtuoziškai valdo šaukštą, o kitas ir puodelio nenulaiko,
priežasčių reikia ieškoti savyje, o ne vaikų gabumuose.
Žaidimams – ne!
Norėdami pamaitinti metukų Ugnę, tėvai įjungia „Teletabių“ vaizdajuostę ir
suakmenėjusiai prieš televizoriaus ekraną mergaitei sukemša košę. Arba: kol
susidomėjęs varto margaspalvę knygą, pusantrų Matas valgo pietus. Kai mama atima
knygą, jis paleidžia dūdas. Mūsų pašnekovė pataria kuo greičiau atsisakyti tokių
„cirkų“ valgant. Tėvai – ne klounai, o valgymas – ne žaidimas. „ Valgymas vaikui
turi asocijuotis su alkiu, o ne su linksmybėmis. Jis turi mąstyti: „Mano
pilvelis gurgia, metas valgyti“, o ne „Tėvelis stovi ant galvos, tikriausiai man
laikas valgyti“.
Jei savarankiškai valgantis pypliukas pradeda žaisti su maistu, perspėkite, kad
atimsite košę. Jei neklauso – pakartokite įspėjimą. Jei toliau mažylis žaidžia,
paimkite košę. Kai vaikas valgo, kuo mažiau blaškykite jo dėmesį – išjunkite
televizorių, padėkite tolėliau žaislus.
Patogiai sėdžiu
Siūlome atlikti mažą eksperimentą: atsigulkite ant sofos ir pabandykite gulėdami
išgerti puodelį kavos. Na, kaip? Nelabai, ar ne? Todėl turbūt nereikia įrodinėti,
kad ir kūdikiai valgydami turi patogiai jaustis. Nuo 4-5 mėnesių galima maitinti
kėdutėje, kurių nugarėlė pakelta apie 45 laipsnius. Kai vaikeliui sueina devyni
mėnesiai, jis gali valgyti kėdutėje su 90 laipsnių nugarėle. Vaikas turi jaustis
saugiai – būtina atrama kojytėm, valgantysis turi patogiai remtis nugara.
Specialios maitinimo kėdutės (ir ne dėl grožio) turi dirželius – prisekite jais
kūdikį. Dar viena svarbi taisyklė – valgydamas vaikas turi matyti mamą prieš
save. Kai tėvai pasisodina vaiką ant kelių nugara į save ir duoda valgyti, šis
gali nesuvokti – iš kur čia dabar prieš jį atsiranda šaukštas?
Įrankiai
Parduotuvėse galima rasti vaikiškų šakučių ir šaukštelių su išlenktais koteliais,
esą jie pritaikyti mažylių rankytėms. Mūsų pašnekovė sako, kad jie nebūtini,
drąsiai galima vaikus iš karto pratinti prie normalaus „sudėjimo“ šaukštų.
Svarbiausia, kad įrankiai būtų iš kokybiškų medžiagų, lengvi. Specialūs įrankiai
labiau tinka vaikams su raidos sutrikimais, sergantiems cerebriniu paralyžiumi.
Mažyliams patinka vaikiškos lėkštutės su smagiais paveikslėliais, bet jei sūnus
pamėgdžiodamas mamą ar tėtį, nori pietauti iš porcelianinio servizo –
neignoruokite vaiko noro. Kita vertus, mažųjų indai būna su mažomis gudrybėmis –
kai kurios lėkštės prilimpa prie stalo arba turi dvigubą dugną, į kurį pripylus
karšto vandens, košė ilgai neatšąla. Nepamirškite ir kitos svarbios valgymo „amunicijos“
– seilinukų. Patogiausi su rankovėmis arba su klijuotės pamušalu, kuriuos lengva
nuvalyti.
Mažos gudrybės:
• Vaikai mėgsta jaustis svarbiais, todėl leiskite jiems patiems nuspręsti, ko
įtarkuoti į avižų košę – obuolio ar kriaušės
• Į lėkštę dėkite nedaug maisto ir kai vaikas suvalgys – pakartokite. Tai geriau
negu kaupina lėkštė.
• Valgį patiekite žaismingai: keptą kiaušinį pavadinkite pirato akimi, o
sumuštinį padarykite trikampio ar širdies formos.
Užspringti lengva
• kietais saldainiais, ledinukais
• riešutais
• šviežiomis nesmulkintomis morkomis
• vynuogėmis, vyšniomis (perpjaukite jas pusiau ir išimkite kauliuką)
• kai vaikas valgo bėgiodamas
• kai valgo kalbėdamas, juokiasi pilna burna