Mergaitės ir berniukai

Sako, mergaites lengviau auginti, nes švelnesnės. Berniukai lepesni, jiems
dažniau raižo pilvelį. Tiesa tai ar pramanai?

Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė

Berniuku ir mergaite mokomės būti
Tiesa. Nors gimstame jau būdami tam tikros lyties, tačiau būti vyru ir moterimi
mokomės. Todėl maži vaikai, stebėdami suaugusiuosius, mokosi tam tikrų elgesio
taisyklių. Mergytė stebi savo mamą ir kitas „mokytojas“, berniukai – vyrus. Jei
šeima darni, vaikučiai mato, kad vyras yra santūrus, labai stiprus, viską
sugebantis ir patikimas, o moteris – globėjiška, švelni ir jausminga. Mažylis,
matydamas, kokie yra tipiniai vienos ir kitos lyties atstovai, stengiasi būti
panašūs į savo lyties tėvą. Todėl berniukams ypač žalinga augti šeimoje be tėčio,
nes neturi iš ko pasimokyti būti vyrais. Darželyje juk būna su auklėtoja,
mokykloje dauguma mokytojų taip pat – moterys. Jei po skyrybų berniukas
bendrauja su tėčiu, tai geriau negu nieko. Tačiau vaikui tiek įgūdžių gali būti
per mažai. Įtakos berniukui gali turėti taip pat ir senelis, mokytojas, treneris
–žodžiu, žmogus–autoritetas.

Blogai, kad berniukas žaidžia su lėle

Mitas. Tiek vyrai, tiek moterys turi ir vyriškąjį, ir moteriškąjį pradą. Todėl
mažas berniukas, kuris turi daugiau moteriškų bruožų, gali mielai žaisti su
lėlėmis. Tai tikrai nėra blogai ir negalima drausti tokių žaidimų. Užaugęs jis
galbūt bus švelnesnis ir jautresnis, mokės labiau atjausti artimą. Vaikai
natūraliai pasirenka, ką žaisti. Paprastai berniukams reikia agresyvesnės
veiklos, pavyzdžiui, palenktyniauti, pasirungti, pademonstruoti jėgą. Jie mielai
pašaudo žaisliniais šautuvais, kuriuos niekieno nemokomi sugeba pasidaryti kad
ir iš paprasčiausios lazdos. (Mergaitė, laikydama rankoje tą pačią lazdą,
greičiau įsivaizduos, kad tai burtų lazdelė arba šaukštas sriubai maišyti).
Berniukai mielai konstruoja, stato namus ir pilis. Mergaitės, priešingai,
paprastai nelabai mėgsta dėlionių, tačiau jau nuo mažens mielai žaidžia šeimą.

Mergaitė lėlę čiūčiuoja instinktyviai

Ir tiesa, ir mitas. Mažutė mergaitė, gautą dovanų lėlę glaudžia, myluoja,
čiūčiuoja. Tai gali būti iš dalies instinktyvu. Lėlė, atrodanti kaip kūdikis,
mergaitei sukelia natūralų poreikį globoti ir rūpintis. Antra vertus, vaikučių
atmintis yra fotografiška, kartą pamatę gali tiksliai atkartoti kokį nors judesį
ar veiksmą. Todėl mergaitė, supdama savo lėlę, gali mėgdžioti ir mamą.

„Vyrai“ neverkia
Mitas. Beje, dar populiarus mūsų visuomenėje. Jei neverkia vyrai, neleidžiame
verkti ir berniukams. Tokių „vyriškumo“ pamokėlių galima išvysti visur. Mažas
berniukas parpuola, susitrenkia, jam skauda, todėl ima gailiai verkti. Tačiau
tėtis ar mama tuoj pat sudrausmina: „Taip negražu, tu – vyras, o vyrai neverkia.“
Bet tėvai neatsižvelgia į tai, kad jis – tiesiog mažas vaikutis, kuriam labai
labai skauda kojytę. Ir visiškai nieko keista, kad verkia. Kai subarame, kad
verkti bjauru, berniukui skauda ne tik kūną, bet ir sielą. Mažyliui atrodo, kad
jo jausmai tėvams visiškai nesvarbūs.

Mergaitė nesikarsto medžiais
Ir tiesa, ir mitas. Vaikai nėra vienodi. Skiriasi ne tik jų lytis, bet ir
temperamentas. Tad nors paprastai žaidžia su lėlėmis, kartais mergaitės elgiasi
kaip tikros padaužos. Visą vasarą tupi medžiuose, karstosi tvoromis ir iš rankų
nepaleidžia šautuvo. Dažnai mergaitė, turinti vyresnių brolių, nori būti į juos
panaši, kartu su jais žaisti. Mažylė mato, kad broliukai elgiasi gana agresyviai,
tad ir ji nuo jų neatsilieka. Ateityje ji galbūt geriau sugebės pakovoti dėl
savo vietos gyvenime. Kitaip elgiasi ta, kuri turi vieną ar kelis jaunesnius
broliukus. Tuomet savimi nesugebantys pasirūpinti berniukai sužadina globėjiškus
instinktus ir mergytė iš visos širdies imasi globos. Nieko bloga, jei ji mielai
birbina mašinytėmis. Svarbu, kad tai teikia jai malonumo. O svarbiausia, kad
tėvai nedraustų žaisti tokiais žaislais, kurie vaikams patinka.

Mergaitės išgyvena Elektros, berniukai – Edipo kompleksą
Tiesa. Ir mergaitės, ir berniukai, kai jau sugeba sąmoningai atskirti savo lytį
(tai įvyksta apie trečiuosius gyvenimo metus), patiria vadinamąjį Edipo ir
Elektros kompleksą. Berniukai įsimyli savo mamytes ir nori jas vesti, o
mergaitės pasiryžusios tekėti už tėčio. Šis pirmasis meilės „nuotykis“, kai
mažyliai varžosi su tėvais dėl kurio nors jų dėmesio, turėtų baigtis mažųjų
pralaimėjimu. Tačiau tam turi būti geri tėvų santykiai. Blogai, jeigu vienas jų
yra labai silpnas ir vaikas pasijunta nugalėtojas. Įsivaizduokime, kad tėtis,
šeimos galva, yra „nevykėlis“ (na, taip mama jį vadina) arba tiesiog taip
užsiėmęs, kad namie retas svečias. Kai tėvo vaidmuo šeimoje labai mažas,
berniukas jaučiasi nugalėtojas ir mano esąs mamos partneris. Tokią mažylio
nuostatą dažnai, nors ir nesąmoningai, dar sustiprina mama, pavyzdžiui, sakydama:
„Koks tu šaunuolis, kaip man padedi“, „Tėtis niekaip nesugebėjo išsiurbti
kambario, o tu, tikras vyras, išsiurbei.“ Negerai, kai mažas vaikas nepatiria
nesėkmės kovodamas dėl vietos po saule, nes suaugęs gali turėti bėdų
bendraudamas tiek su moterimis, tiek su vyrais. Mergaitės, ko gero, dažniau
pralaimi besivaržydamos su mama dėl tėčio dėmesio, nes ši paprastai būna švelni
ir gera, daug dėmesio skirianti šeimai. Tačiau jeigu ji silpna, leidžiasi vyro
mušama, yra prisiėmusi aukos vaidmenį, užaugusi mergaitė gali jaustis blogai.
Mat auga žinodama, kad moterys yra aukos ir nieko nebegali pakeisti.

Klaida, kurios nevalia padaryti
Kartais tėvai laukia gimstant sūnaus, sugalvoja jam vardą, įsivaizduoja, kuo bus
suaugęs, o gimsta mergaitė (arba priešingai), su kuria ir toliau – sąmoningai ar
nelabai elgiasi kaip su berniuku. Tai pastebėjusi mergaitė stengiasi patenkinti
tėvų lūkesčius ir būti kuo panašesnė į berniuką. Vaikams nė sakyti nereikia, jie
instinktyviai jaučia, ko tikėjosi ar tikisi tėvai. Ateityje rezultatas gali būti
dvejopas: arba mergaitė turės lesbietiškų polinkių, arba tiesiog bus vyriška
moteris, kuri agresyviai skinsis kelią per gyvenimą. Tačiau tokia moteris
niekada nesijaus gerai būdama moterimi. Kodėl? Lytinė tapatybė yra žmogaus
asmenybės dalis. Kai nuvertinamas vaikas vien dėl to, kad yra ne tos lyties, tai
labai žalinga. Ypač kai vaikui tiesiogiai pasakoma, kad turėjo gimti ne mergaite,
o berniuku. Tai, ko gero, baisiausia, ką tėvai gali padaryti savo vaikui.

Tiesiog įdomu
• Paprastai pirmais mėnesiais berniukus auginti sunkiau, jiems dažniau skauda
pilvuką, būna neramesni;
• ankstyvieji elgesio sutrikimai būdingesni berniukams. Pavyzdžiui, dešimčiai
hiperaktyvių vaikų tenka viena mergaitė;
• berniukai yra judresni, aktyvesni, dažniau užsigauna, nėra tokie kruopštūs,
sunkiau sutelkia dėmesį, tačiau geriau sprendžia įvairius galvosūkius;
• mergaitės anksčiau, sulaukusios maždaug 1,5 m., pradeda kalbėti, moka daugiau
žodžių. Berniukai gali pradėti ir būdami 3 m. Tai susiję su smegenų veikla.
Mergaičių smegenų centras yra daug aktyvesnis. Berniukai mieliau konstruoja,
geriau orientuojasi aplinkoje.
CITATA: “Mažylis, matydamas, kokie yra tipiniai vienos ir kitos lyties atstovai,
stengiasi būti panašūs į savo lyties tėvą”