Mama ir dukra

„Tu manęs nesupranti!“ – dažnai sako vaikai tėvams, tėvai – vaikams. O juk
dar visai neseniai ta maža mergaitė su dviem kasytėmis ir gėlėta suknele
sakydavo: „Mama, tu pati nuostabiausia…“ Kas nutiko? Kodėl per laiką keičiasi
dukters santykis su mama? Deja, ne visada į gera. Kaip išvengti tarpusavio
santykio „motina–dukra“ problemų ir tapti draugėmis, kurios patiki viena kitai
visas paslaptis?

Psichologų teigimu, visos neigiamos gyvenimo situacijos palieka pėdsaką. Iš
tiesų, augdamos mes vis labiau panėšime į savo mamas. Su savo dukromis elgiamės
taip, kaip mūsų mamos elgėsi su mumis – mes kartojame jų klaidas. Banali tiesa,
bet problemos šaknų reikia ieškoti vaikystėje.

Ne tokia kaip mama

Mama dažnai sakydavo: „Kokia iš tavęs mergaitė? Tu tikras vaikėzas! Ir į ką tu
atsigimei?“ Na ir kas? Baisus daiktas – suplėšiau suknelę ir nusibrozdinau
kelius! Tačiau vaiko galvelėn jau įsėlino baimė – aš ne tokia kaip mama, ne
tokia moteriška ir švelni. Augant ši baimė virsta fobija. Dukra stengiasi būti
meili ir švelni, nors jai to visai nesinori, bet juk mama sakė…
Patarimas: visos moterys skirtingos, bet tai ir yra gražu. Vieną dieną moteris
gali būti angelas, kitą – nutrūktgalvė išdykėlė. Mes nenuspėjamos, todėl su
mumis taip įdomu.

Neišsipildžiusių svajonių troškimas

Linkėdama dukrai vien tik gero, mama nesąmoningai (kartais tyčia) sukuria tam
tikrą problemą – ji trokšta, kad būtum jos kopija, stengtumeis įgyvendinti
neišsipildžiusias jos svajones ir norus. Muzikos mokykla, šokiai, gimnastika ir
t. t. – tai dėl to, kad mama vaikystėje to nedarė. Bet tau tai neteikia
malonumo…
Patarimas: suprask, kad būti iš išvaizdos panašiai į savo mamą ir būti jos klonu
– skirtingi dalykai! Tu esi individualybė. Būk savimi. Įgyvendink savo užmojus,
idėjas, norus. Gali net lankyti bokso treniruotes, jei tai tau prie širdies.

Skaudžios pastabos

Savo mamoms visada esame pačios geriausios ir gražiausios, tai kodėl jos mus
užgaulioja: „Pažiūrėk, kokia tu liesa!“, „Kokios kreivos tavo kojos!“ ? O štai
patys „geriausi“ žodžiai: „Ir kam tu tokia reikalinga?!“ Tarsi būtum Kvazimodo
pusseserė. Tarsi joks normalus vyras nesėstų su tavimi į vieną autobusą, juolab
nesiūlytų tau rankos ir širdies.
Patarimas: ugdyk savo vidinį „aš“. Mokykis save mylėti, neklausyk, ką šneka
aplinkiniai. Stiprink savo vertės jausmą, įsiklausyk į save. Žinok: visi žmonės
individualūs, nebūna idealių gražuolių ir visiškų pabaisų. Kiekvienas kuo nors
išsiskiria iš kitų. Reikia tik atrasti savo vietą.

Slapta kritika

Judvi nuolat baratės, mama tave peikia, kad išsirinkai negražią suknelę, prastus
kvepalus, negerą darbą ir t. t. Jai nepatinka tavo draugai, tavo katinas ir
(neduok, Dieve) tavo vyras. Be to, ji visa tai sako ne tiesiai, bet taip, tarsi
tie žodžiai jai būtų netyčia išsprūdę! Tačiau visa esybe išsiduoda, kad ją tai
erzina.
Patarimas: pasikalbėk su mama kaip lygi su lygia – apie savo jausmus, tarpusavio
santykius, požiūrį į gyvenimą. Nebijok pasakyti, kas tau nepatinka. Leisk
suprasti, kad tavo gyvenimas – tai TAVO gyvenimas. Pasiūlyk drauge surasti
išeitį iš susidariusios padėties. Pabandyk ką nors nuveikti drauge –
pasivaikščioti po parduotuves, nueiti į grožio saloną. Pabandyk suprasti savo
mamą. Negalėdama pakeisti padėties, ji nesąmoningai kritikuoja tave, savo dukrą,
kartu linkėdama tau viso geriausio!

Nori viską žinoti

Tavo mama tiesiog gyvena tavo gyvenimu. Jai reikia viską apie tave žinoti. Ji
nuolat tavęs gaili, užjaučia ir virkčioja, vos tik tave apninka prasta nuotaika,
bet taip tik dar labiau tave erzina. Kai tu ant jos supyksti, ji tik dar labiau
lieja ašaras ir išgyvena.
Patarimas: suprask mamą – ji bijo tapti nereikalinga dukrai, kuriai vaikystėje
buvo viskas. Pasirodo, tu ir be jos puikiai apsieini! Mamai tai didelis
sukrėtimas. Pasikalbėk su ja apie savo savarankiškumą ir apie tai, kaip gera,
kad ji yra šalia ir į ją visada galima atsiremti.
O jeigu niekas nepadeda… Jei nerandi su mama bendros kalbos, priimk ją tokią,
kokia yra, nes ji – tavo mama, ji tave pagimdė ir išauklėjo būtent tokią.
Svarbiausia – atmink, kad ir tu kada nors būsi motina, ir nežinia, kaip tau
seksis auklėti savo vaikus. Tad augindama dukrą atsigręžk atgal, į vaikystę, ir
stenkis nekartoti tų situacijų nei žodžių, kurie keldavo tau pyktį ir žeisdavo.
Būk savo dukrai draugė ir patarėja. Galbūt su dukra tapsite draugės, nors su
mama draugėmis netapote.