Kodėl vaikai gudrauja

Kaimynų šeimoje tvyro slogi nuotaika – susirgo jų vienturtis Rokutis. Dar
vakar jis kaip viesulas dviračiu lakstė po kiemą, o šiandien guli išblyškęs,
liūdnas, kamuojamas aukštos temperatūros. Mama, išsiprašiusi iš darbo, tupinėja
apie ligonį, griežtasis tėtis, nusileidęs savo principams, parvežė visą maišą
saldumynų. Senelis, norėdamas pradžiuginti mažylį, ištiesė jam mašinėlių
kolekciją. Visi kalba pašnibždomis, niekas Rokučio nebara, visas jo užgaidas
vykdo… Juk vaikas serga!

Po šitos nelemtos ligos Rokas vis dažniau pradėjo negaluoti: tai pilvelis
skauda, tai apetitas dingo, tai gerklytę peršti. Šeimos gydytoja rekomendavo
vaiką nuvežti prie jūros. Ir ką gi – nors Rokas atsidūrė neįprastoje klimato
zonoje, oras nelepino, išnuomotame namelyje vyravo skersvėjai, Rokas nė karto
nepasiskundė bloga savijauta. Bet vos tik grįžus namo ir tėvams pradėjus dirbti,
mažyliui vėl prasidėjo negalavimai. Atspėjote priežastį?

Sakysite, tokių ,,ligų maišelių“ retai pasitaiko? Anaiptol.

Štai Julija irgi amžina ligoniukė. Bent taip mano jos mama. Ir net priežastis
aiški – kaltas vaikų darželis. Mama skaudančia širdimi išleido Julytę į
kolektyvą. Mat taip, nepaisydamas visų žmonos argumentų, nusprendė tėtis –
mergaitė turi išmokti bendrauti su kitais vaikais. Mergaitės mama, įsitikinusi,
kad darželis – visų ligų šaltinis, kasdien atsisveikindama su dukryte jaučiasi
,,kaip ant adatų“. Ji negali atsipalaiduoti, nes kasdien laukia baisaus
siurprizo. Tad jei Julija liūdi, jei naktį sukosėjo, vakarais sunkiai užmiega –
tuojau lakinama į ligoninę. Po kurio laiko dūsaudama, skaudančia širdimi vėl
Julytę veda į darželį.Trumpam, nes vėl atranda naują ligą…

Kodėl mergaitės tėvai išgyvena tokią situaciją?

Julijos mamytė organiškai jaučia poreikį pati prižiūrėti dukrytę. Ji nori būti
gera mama, žmona ir namų šeimininkė, tačiau ta tema kalbėti su vyru nedrįsta.
Žinoma, ji įsitikinusi, kad Julytė gali būti sveika tik augdama namuose. O
vaikai jautrūs ir imlūs visoms išsakytoms tėvų emocijoms. Išgirs iš mamos, kad
jogurtas kažkokio neįprasto skonio ir nereikėjo jo duoti vaikui, po penkiolikos
minučių Julytė pradės skųstis pilvelio skausmu, pykinimu. Išsigandusi mama
pradeda blaškytis, ieškoti vaistų – vaikas vėl susirgo!

Šitas Julijos amžinų ligų periodas baigėsi, kai mergaitei sukako septyniolika
metų ir ją aplankė meilė. Julijos mylimasis neįsivaizdavo savo gyvenimo be
turistinių žygių, baidarių, palapinių. Štai tada ir mama, ir medicina pasijuto
bejėgės. Mergaitė nebesirgo, nors naktis praleisdavo miegmaišyje prie laužo,
gerdavo nešviežią jogurtą, neplautomis rankomis lauždavo duoną… Ligos baigėsi.
Tiesa, mamai prasidėjo migrenos skausmai, bemiegės naktys. Bet tai jau mamos
problemos…

O Rokutis, dabar jau Rokas, garsios firmos vadybininkas, iki šiol skundžiasi
sveikata. Jei tik darbe iškyla rimta problema, Rokui pakyla temperatūra,
prasideda sloga ir atsiranda kiti peršalimo simptomai. Rokas nesimuliuoja ligos.
Gydytojai tokią žmogaus būseną apibūdina terminu – psichosomatika, teigdami, kad
dažniausiai visų ligų priežastis yra vidinės problemos – mūsų nervai.

Rokas dar vaikystėje patyrė, kad visos problemos, jo visi pageidavimai būdavo
išsprendžiami susirgus. Negaluojantį visi užjausdavo, mylėdavo, gailėdavosi,
padėdavo.Roko organizmas prie tokios būsenos priprato dar vaikystėje, ir dabar
streso būsenoje jis tikisi pagalbos, tikisi, kad nemalonumai nusikels toliau.

Įsigilinę į savo elgesį lengvai prieiname išvadą, kad mus visus dažnai kankina
psichosomatika – tai dėl jos prieš kontrolinį darbą mus vargina galvos skausmas,
pykinimas, kitokios kančios laukiant odontologo pagalbos. Tad supraskime ir
mažylio elgesį, jo mažyčius gudravimus. Kai vaikutį išvedame į svetimą neįprastą
erdvę – vaikų darželį, vaikas nebesijaučia saugus – jam atrodo, kad tėveliai jo
nebemyli. Jis niekaip nesupranta, kodėl mama jį visai dienai palieka kažkokiai
svetimai moteriai – auklėtojai. Tačiau laikas bėga, ir vaikas pripranta prie
naujos erdvės, susiranda draugų, jaučiasi laimingas…

Šiuo pereinamuoju laikotarpiu tėvai turi savo elgesiu neleisti vaikui pajusti,
kad jis gali jais manipuliuoti įvairiais savo negalavimais. Vaikas turėtų
išgirsti: jei tu sergi – neisi į turistinį žygį, jei skauda galvytę – nežiūrėsi
televizoriaus, jei skauda pilvelį – neragausi saldumynų. Vaikas turi jausti, kad
jį tėvai myli labiau už viską pasaulyje ir jokios ligos šios meilės nepadidins.

Radasta Pipirienė