Žaidimu prieš vaiko baimes

Šiuolaikinio gyvenimo ritmas vis greitėja, informacijos srautas nesustabdomai
auga, stresai atakuoja senutės Žemės gyventojus iš visų pusių. Ar tai gali
turėti įtakos vaikams?

Iš vienos pusės, jaunoji karta jau skiriasi nuo senesniosios savo gebėjimu
greitai susivokti, iš kitos pusės labai svarbu juos apsaugoti nuo pernelyg
didelių apkrovų. Pediatrai skambina pavojaus varpais dėl plintančio
hiperaktyvumo, vaikus taip pat gerokai dažniau nei ankstesniais laikais kamuoja
padidėjęs nerimas. Kaip įveikti šias negandas?

Suvaidintos emocijos padeda įveikti baimes

Itin naudingu instrumentu gali tapti psichologinė mankšta. Kadangi emocijos –
vaiko vidinės būsenos indikatorius, aktyvi mimika, gestikuliavimas ir pantomima
neleidžia išaugti neigiamiems išgyvenimams iki patologinio lygio: jie suteikia
būtiną progą pamankštinti emocijas, o juk dėl savo amžiaus ypatumų vaikai dažnai
nesuvokia savo vidinių išgyvenimų. Be to, atkuriant išraiškingus judesius galima
prisiminti situacijas, kuriose atsidūrus vidiniai išgyvenimai buvo itin stiprūs,
o tai – patikimas raktas į vaiko vidinį pasaulį.

Savo veidu, mimika vaizduodamas baimę ar pyktį vaikas stengiasi daryti tai kuo
įspūdingiau, ir dažniausiai iš tikrųjų susijaudina, iškelia į paviršių savo
vidinius nuogąstavimus, nors ir suvokdamas situacijos netikroviškumą. Kaip tik
todėl vaikas suaugusiojo prašo vėl ir vėl skirti jam užduotį. Užtai tokie
prašymai gana reti kai kalbama, pavyzdžiui, apie džiaugsmą – juk džiaugsmas
paprastai neslepiamas giliai viduje, jis lengvai prasiveržia į paviršių vos
vaikas jį patiria.

Iškalbinga, tiesa? Sąlyginėje situacijoje išgyvendamas baimę vaikas iš tikrųjų
nuo jos išsivaduoja. Šis procesas vyksta greičiau, jei vaikas negatyvias
emocijas dar paraginamas išlieti piešiniais, lipdiniais, baisių personažų
konstravimu. Mažylis, gavęs progą valdyti savo paties rankomis sukurtas pabaisas
(suplėšyti ar sudeginti piešinį, suminkyti plastilininį siaubūną, išardyti
grėsmingą baisuoklį į atskiras konstruktoriaus detales), pasąmonėje ima valdyti
savo vidines baimes.

„Žvėrelių mokykla“ prieš tikrąją mokyklą

Baimės dažnai provokuoja padidėjusį vaikų nerimą. Pavyzdžiui, prieš pradedant
lankyti mokyklą. Tada galima pažaisti „Žvėrelių mokyklą“ ir joje spontaniškai
įsijausti į pačius įvairiausius vaidmenis, nuo drebančių kiškelių iki kraugerių
vilkų, žvėreliai pakaitomis tampa tai mokiniais, tai mokytojais. Ši „biodramos“
metodika, pasiūlyta A.Voltmano dar 1950-ais metais, šiandien turi daug
modifikacijų. Psichologinėje mankštoje naudojant šį žaidimą galima jį žaisti ir
be žodžių, apsieinant tik su žvėrelių kalbos pamėgdžiojimu.

Iškalbingos dėmės

Jei vaikas labai jautrus, jam geriau tiks „tiškučio“ žaidimas. Ant popieriaus
lapo išlieti keletą lašų rašalo ar tušo, tada prie jo priglausti kitą, švarų
popieriaus lapą. Kai dėmės lapuose apdžius, žaidėjai (gali būti keletas vaikų,
gali būti vaikas ir kas nors iš suaugusiųjų) prie jų pripiešia „trūkstamas“
dalis, kad iš dėmės gautųsi koks nors realus objektas. Pasakodamas ir
parodydamas, ką įžvelgė dėmėje, mažylis nejučia pravers vartus ir į savo vidinį
pasaulį, kuriame galbūt taip pat atsirado tamsių dėmių – baimės, nerimo,
nepilnavertiškumo.

Išdrįskite improvizuoti

Trumpame straipsnyje gana sunku aptarti visus šios beribės temos aspektus, juo
labiau išvardyti visas technikas. Labai naudinga kartu su vaiku pasiklausyti
muzikos, atitinkančios tą nuotaiką, kuri vaizduojama užsiėmimuose; dar galima
pasitelkti į pagalbą buitinius rakandus bei žaidžiant juos panaudoti ne pagal
tiesioginę paskirtį, o sukuriant, kuo jie galėtų būti.

Svarbiausia – jautrumas ir dėmesingumas vaikui, suteikti progą jam išreikšti
save. Kaitaliokite įtampą ir atsipalaidavimą. Nė vienas žmogus neužaugo
išvengdamas problemų. Tam, kad jūsų atžala sėkmingai eitų per gyvenimą, jam
būtina išmokti ne bijoti ir vengti problemų, o laiku jas išspręsti.