Europos krūties vaizdinimo draugijos ir 30 nacionalinių radiologijos įstaigų požiūris į atrankinę mamografinę patikrą dėl krūties vėžio

Šis požiūrį į atrankinę patikrą dėl krūties vėžio (KV) apibūdinantis straipsnis buvo pasiūlytas EUSOBI ir patvirtintas 30 nacionalinių radiologijos įstaigų / organizacijų (1 lentelė). Pagrindinis jo tikslas yra išsamiai informuoti nacionalines / vietines valdžias, politikus, sveikatos apsaugos specialistus ir plačiąją visuomenę, kodėl naudinga pagal atrankinės patikros programą atlikti mamografiją.

Esminiai momentai

• Europos krūties vaizdinimo draugijos (angl. European Society of Breast Imaging – EUSOBI) ir 30 nacionalinių radiologijos organizacijų pritaria atrankinės mamografinės patikros idėjai.
• Pirmenybė teikiama tokiai atrankinės patikros dėl krūties vėžio (KV) programai, kurią vykdant 50–69 metų moterims, dalyvaujančioms programoje, nustatytu periodiškumu atliekama mamografija, o kiekvieną mamogramą vertina 2 radiologai.
• Pagal atrankinės patikros programą atliekamos mamografijos paslaugą turinčių teisę gauti moterų amžiaus ribas skatinama išplėsti nuo 50–69 metų iki 73–75 metų ir nuo 40–45 metų iki 49 metų.
• Turėtų būti atliekama skaitmeninė mamografija (ne filminė ar skaitmenizuota). • Manoma, kad netolimoje ateityje skaitmeninė krūties tomosintezė taps kasdieniu įrankiu atliekant atrankinę patikrą dėl KV.

1 lentelė. 30 nacionalinių krūtų radiologijos draugijų, kurios pasirašė supratimo memorandumą kartu su EUSOBI, sąrašas

KV kaip pagrindinė sveikatos problema ir mamografijos vieta ankstyvojoje diagnostikoje

KV yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Nustatyta, kad naujų KV atvejų ir mirčių nuo KV skaičius didėja tiek ekonomiškai stipriose, tiek ekonomiškai silpnose šalyse, ir tik dalis šio didėjimo priežasčių gali būti priskirta populiacijos senėjimui. 2012 metais 28 Europos Sąjungos (ES) šalyse buvo užregistruoti 361 608 nauji KV atvejai ir apskaičiuota, kad 2015 metais šis skaičius išaugo iki 373 733 (+3,4 proc.), atitinkamai užfiksuota mirčių – 91 585 ir 95 357 (+4,1 proc.) [1]. Ši didėjimo tendencija buvo panaši visose ES šalyse.

Nepaisant tam tikrų jautrumo ir specifiškumo trūkumų, mamografija išlieka pagrindiniu populiacinės atrankinės patikros įrankiu. Įrodyta, kad mamografinė atrankinė patikra efektyviai sumažina mirtingumą ir leidžia taikyti mažiau agresyvų gydymą [2]. Net šiuolaikinėje efektyvaus sisteminio gydymo eroje krūties naviko dydis nustatant diagnozę vis dar turi svarią įtaką bendrajam išgyvenamumui. Taigi ankstyvoji diagnostika išlieka lemiamu aspektu. Neseniai Nyderlandų vėžio registro atliktas įdomus populiacinis tyrimas, kuriame įvertinta daugiau kaip 170 tūkst. KV sergančių pacienčių, patvirtino šį principą. Pacienčių dalis, kuriai skiriama neoadjuvantinė / adjuvantinė sisteminė terapija, padidėjo nuo 53 proc. 1995–2005 metais iki 65 proc. 2006–2012 metais. 2006–2012 metais mirtingumas nuo didesnių navikų išliko didesnis negu nuo mažesnių navikų, ypač palyginus T1c ir T1a stadijas, ir tai nepriklausė nuo limfmazgių būklės [3]. Neseniai Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (angl. Agency for Research on Cancer – IARC) apibendrino atrankinės mamografinės patikros naudingumo įrodymus [4]. Atsitiktinių imčių klinikiniuose tyrimuose įrodyta, kad dėlpagal atrankinę mamografinės patikros programą atliekamų mamografijų mažėja mirtingumas nuo KV tarp 50–69 metų moterų.

Remiantis 20 kohortinių tyrimų ir 20 atvejo ir kontrolės tyrimų duomenimis, apskaičiuota, kad mirtingumas nuo KV sumažėja 40 proc. tarp tų 50–69 metų moterų, kurios atsiliepia į kvietimą dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje, ir tarp dar 23 proc., jei skaičiuojamos ir moterys, kurios patikroje nedalyvavo, bet joms atrankinės patikros programa turėjo visuomeninį poveikį – paskatino labiau rūpintis savo sveikata. Mirtingumo sumažėjimas kohortiniuose tyrimuose vertintas ir tarp 40–49 metų ir tarp 70–74 metų moterų, tačiau manoma, kad skelbtų tyrimų duomenys yra nepakankami. Šiandien turimi duomenys neleidžia IARC darbinei grupei nustatyti optimalaus mamografinių tyrimų periodiškumo atliekant atrankinę krūtų patikrą dėl vėžio. Reikia pabrėžti, kad dauguma ES šalių yra pasirinkusios atlikti mamografinį tyrimą kas 2 metus 50–69 metų moterų kohortoje. Kai moterys yra 40–49 metų, dažniausiai renkamasis 1 metų intervalas tarp mamografijų, nes šio amžiaus moterų KV augimo greitis didesnis, o mamografijos jautrumas mažesnis dėl tankaus krūties audinio.

IARC apskaičiavo, kad vidutinė kumuliacinė pakartotinio iškvietimo dėl klaidingai teigiamo rezultato rizika yra apie 20 proc. 50–69 metų moterims, kurioms per 20 metų atliekama 10 mamografijų. Biopsijos dažnis dėl klaidingai teigiamo rezultato yra mažiau nei 1 proc. per vieną patikrą [4]. Reikia pažymėti, kad atrankinė mamografinė patikra leidžia sumažinti tiek klinikinius patologinius invazinio KV ypatumus, tiek vietinio ir adjuvantinio gydymo poreikį [5–8].

IARC darbo grupė sutinka su Euroscreen darbo grupės [9] apskaičiuotu vidutiniu hiperdiagnostikos (atrankinės patikros programoje nustatyti KV atvejai, kurie kitu būdu nebūtų nustatyti per visą paciento gyvenimo laiką) dažniu, kuris atitinka 6,5 proc. (ribos – 1–10 proc.). Šis dažnis apskaičiuotas remiantis kumuliacinės spinduliuotės sukeliamo KV galimybe tarp moterų, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių programoje, turint omeny uždelsto laiko trukmę (angl. lead time) ir bazinį didėjantį sergamumą. Kruopščiai įvertinus šiuos veiksnius, panašus (4–11 proc.) hiperdiagnostikos dažnis nustatytas ir kontroliuojamuose atsitiktinių imčių tyrimuose [4].

Labai svarbios tolesnės pastangos sumažinti svarbiausią neigiamą hiperdiagnostikos padarinį – hipergydymą, nepamirštant atskirti hiperdiagnostikos (overdetection) dėl krūties radiologo, įvertinusio radinius kaip įtartinus, klaidų nuo neteisingos patologinės hiperdiagnostikos (neteisinga patologo vaizdų interpretacija) [10].

Rentgeno spinduliuotės sukeltas KV ir jo rizika

Atliekant mamografiją gaunamos rentgeno spinduliuotės sukeltas KV buvo vertintas remiantis modeliais, apimančiais įvairius veiksnius. Apskaičiuota, kad 50–69 metų moterų grupėje rizika mirti nuo spinduliuotės sukelto KV yra 1 iš 100 tūkst. patikrintų pacienčių (atsižvelgta į 10 metų latentinį periodą ir 2,5 mGy dozę, gaunamą per patikrą). Dėl per atrankinę patikrą gautos spinduliuotės rizika susirgti KV yra 100 kartų mažesnė, nei galimybė išvengti mirties nuo KV [4]. Turint omeny 43 proc. mirtingumo rizikos sumažėjimą, kas 2 metus atliekama atrankinė mamograma iš 100 tūkst. moterų išgelbsti 350 gyvybių [11]. Jaunesnių moterų grupėje (40–49 metų) spinduliuotės poveikis turi būti įvertintas kruopščiau. Svarbu, kad dauguma atvejų spinduliuotės sukeltas KV gali būti sėkmingai išgydytas [12].

Atrankinės patikros modeliai

EUSOBI ir anksčiau išvardyti nacionaliniai krūties radiologijos centrai, remdamiesi turimais įrodymais, itin remia atrankinę mamografinę patikrą moterims, kurių vidutinė KV rizika dažniausiai būna sulaukus 50–69 metų. Antras prioritetas yra amžiaus ribų išplėtimas iki 73–75 metų, mamogramą atliekant kas 2 metus. Kiekviena šalis turėtų įvertinti galimybę į atranką įtraukti moteris nuo 40 arba nuo 45–49 metų, mamogramą atliekant kasmet. Amžiaus pasirinkimas ir patikros intervalas turėtų būti pritaikytas prie nacionalinių demografinių rodiklių ir vietinių poreikių. Svarbu, kad šios draugijos giežtai nepritaria kitų metodų (termografija, kitos optinio vaizdinimo priemonės) taikymui per atrankinę patikrą kaip alternatyvos mamografiniam tyrimui [13]. Be to, šios draugijos nepritaria ir ultragarso kaip pirminio atrankos būdo taikymui Europos šalių moterims, kurios neturi simptomų ir yra vidutinės KV išsivystymo rizikos grupėje.

Pirmenybė turėtų būti teikiama organizuotoms populiacinėms mamografinėms atrankinėms patikros programoms ir 2 radiologų mamogramų vertinimui, o ne spontaninei (oportunistinei) mamografinei atrankinei patikrai ir 1 radiologo vertinimui, nes pirmuoju atveju galima užtikrinti didesnį specifiškumą ir teigiamą predikcinę vertę [14, 15], mažesnę kainą, struktūrizuotą kokybės kontrolę, centralizuotą duomenų tvarkymą. Šių aspektų svarba pabrėžta ir IARC neseniai išleistame anksčiau minėtame leidinyje [4].

Žvelgiant plačiau, EUSOBI ir minėti radiologijos centrai yra susipažinę su atvira diskusija dėl mamografinių patikrų, vykstančia Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur Krūties vaizdinimo draugija (angl. Society of Breast Imaging) ir Amerikos radiologų koledžas (angl. American College of Radiology) remia kasmetį pagal atrankinės patikros programą atliekamą mamografinį tyrimą moterims nuo 40 metų ir informuoja jas apie ankstyvosios KV diagnostikos naudą [16]. Naujausios paskelbtos Amerikos vėžio draugijos (angl. American Cancer Society) rekomendacijos JAV:

• reguliari mamografinė patikra nuo 45 metų (griežta rekomendacija);
• kasmetė mamografinė patikra nuo 45–54 metų (negriežta rekomendacija);
• nuo 55 metų galima tirti kas 2 metus arba tęsti kasmetę patikrą (negriežta rekomendacija);
• galima pradėti kasmetę patikrą nuo 40–44 metų (negriežta rekomendacija);
• galima tęsti atrankinę mamografinę patikrą tol, kol bendra moters būklė yra gera ir tikėtina gyvenimo trukmė yra daugiau kaip 10 metų (negriežta rekomendacija);
• nė vienai amžiaus grupei kaip atrankinės patikros metodas nesiūlomas klinikinis krūtų ištyrimas.

Krūties audinio tankumas

EUSOBI ir minėtos radiologų organizacijos nerimauja dėl krūties audinio didesnio tankio maskuojamojo poveikio, kuris smarkiai riboja pagal atrankinės patikros programą atliekamos mamografijos jautrumą. Šis jautrumas mažėja nuo 86–89 proc., kai krūtyse beveik visiškai vyrauja riebalinis audinys, iki 62–68 proc., kai krūtyse vyrauja ypač tankus liaukinis audinys [18]. Skatinami tyrimai, kurių tikslas būtų sumažinti šį neigiamą poveikį pritaikant papildomus atrankos būdus, tokius kaip rankinis ar automatizuotas ultragarsinis tyrimas, ypač jei vertinama tokių papildomų tyrimų finansinė nauda didelės apimties populiacinėse atrankinės patikros programose. Šios draugijos atsižvelgia į krūties tankumą kaip į nepriklausomą KV rizikos veiksnį, nors šis veiksnys kartais ir yra pervertinamas [19, 20]. Tyrimuose, kur kontrolinė grupė neapribota moterimis, kurių krūtyse vyrauja riebalinis audinys, tų moterų, kurių krūtys yra tankaus audinio, reliatyvioji rizika krinta iki 2 ir mažiau [21, 22]. Minėtos radiologų draugijos pripažįsta, kad siekiant padidinti mamografinio tyrimo jautrumą, kai krūties audinys yra tankus, pirmojo pasirinkimo galimybė yra taikyti skaitmeninę mamografiją.

Skaitmeninės krūties tomosintezės potencialas

Radiologų draugijos apsvarstė vis dažniau pateikiamus duomenis apie skaitmeninės krūties tomosintezės (SKT) (angl. digital breast tomosynthesis – DBT) panaudojimą atrankinėje patikroje dėl KV. 3 perspektyviniai tyrimai parodė, kad SKT, taikoma kaip metodas, papildomas [23–25] ar alternatyvus [26] įprastinei dviejų dimensijų (2D) skaitmeninei mamogramai, leidžia gauti geresnį diagnostinį vaizdą. SKT padidina vėžio nustatymo dažnį (0,5–2,7 atvejo 1 tūkst. patikrintų moterų) ir sumažina papildomų iškvietimų dažnį (0,8–3,6 atvejo 100 patikrintų moterų) [27]. Šiuo metu SKT siūloma kartu su 2D vaizdais, o tai leidžia išspręsti padidėjusios spinduliuotės riziką, kai SKT taikoma kaip papildomas metodas kartu su 2D skaitmenine mamografija [28–30]. Šie aspektai suteiks galimybę SKT vadintis ateities įprastine mamografija atrankinės patikros programoje. Tačiau prieš įdiegiant SKT į atrankines patikros programas dėl KV, reikia, kad būtų įrodytas statistiškai reikšmingas ir kliniškai svarbus intervalinių krūties navikų dažnio sumažėjimas. Šios atsargumo priemonės reikalingos, nes stengiamasi išvengti hiperdiagnostikos ir programos sąnaudų padidėjimo, nes kol kas finansinė SKT taikymo atrankinei patikrai nauda nėra įrodyta (įrodymams gauti gali prireikti ilgai trunkančių tyrimų). Neseniai buvo publikuoti didelės apimties JAV atlikto tyrimo duomenys [31], kur pirmą kartą konstatuotas intervalinių navikų dažnio sumažėjimas nuo 0,7 (taikant 2D mamografiją) iki 0,5 (taikant SKT) 100 patikrintų moterų. Tačiau reikia ir daugiau įrodymų apie SKT naudą. Be to, prieš įdiegiant SKT į kasdienę praktiką, reikia apsvarstyti tai, kad SKT naudojimas atliekant atrankinę patikrą pailgina mamogramų vertinimo laiką [32] ir turi įtaką atrankinės patikros programos stabilumui. 

Skaitmeninė mamografija vietoj filminės

Atsižvelgiant į mamografijos techninės evoliucijos eigą per pastaruosius dešimtmečius ir daugiau pateikiamų įrodymų apie SKT naudą, minėtos radiologų draugijos visose šalyse vienareikšmiškai rekomenduoja vietoj filminės mamografijos naudoti tiesioginę skaitmeninę mamografiją (ne fosforo plokštelės kompiuterinę mamografiją, kitaip – skaitmenizuotą mamografiją). Iš tikrųjų skaitmeninė mamografija turi daugiau reikšmingų privalumų, tokių kaip mažesnė spinduliuotės dozė, geresnė vaizdo kokybė, vaizdo apdorojimo galimybė, skaitmeninis archyvavimas, vaizdų persiuntimas ir cheminio užterštumo nebuvimas. Siūloma, kad visuose naujuose mamografijos centruose tyrimai būtų atliekami skaitmeninės mamografijos metodu ir, kur įmanoma, būtų SKT įranga.

Sertifikuotų ir specialiai apmokytų radiologų poreikis krūties gydymo centruose

Pagal atrankines patikras atliktas mamogramas (nesvarbu, ar naudojama SKT ar ne) turi vertinti radiologai, kurie turi būti kvalifikuoti įvertinti konkrečią atrankinės patikros mamogramą. Skatinami regioninio, nacionalinio ir europinio lygio profesinio patikrinimo testai, kurie garantuotų standartizuotą vertinimo kokybę. Nurodomas ir minimalus atrankinių mamografijų vertinimo skaičius per metus.

Būtina užtikrinti dalyvaujančios atrankinėje patikroje moters priežiūros tęstinumą nuo atrankinės mamografijos iki diagnostinio krūties vaizdinimo, biopsijos ir gydymo planavimo tiek specializuotame KV centre, tiek atrankinės patikros centre, turinčiame gerai organizuotą ryšį su diagnostiniu padaliniu. Jei yra galimybė, radiologai turėtų dirbti integruotuose KV centruose, kur galima organizuota KV specialistų tarpusavio pagalba. Planuojamose išleisti naujose ES rekomendacijose, kaip reikėtų vykdyti KV atrankinę patikrą, diagnostiką ir gydymą, raginama krūties radiologijos centruose / skyriuose įdiegti kokybės užtikrinimo programas.

Storos adatos ir vakuuminė biopsija

Pirmenybė turi būti teikiama ne plonos adatos aspiracijai, o storos adatos ir vakuuminei biopsijai [33], nes taip galima užtikrinti mažesnį klaidingai neigiamų rezultatų dažnį ir nepakankamos medžiagos skaičiaus dažnį, nebent glaudus bendradarbiavimas su citologais leidžia užtikrinti tokią pat gerą diagnostikos kokybę atliekant plonos adatos aspiraciją. Šis reikalavimas netaikomas pažasties limfmazgių, kurie tiriant ultragarsu įtariami galintys būti metastaziniai, tyrimui naudojant plonos adatos aspiraciją, nes įrodyta, kad ji yra gana efektyvi [34].

Padidėjusios rizikos susirgti KV grupės moterys

Radiologų draugijos didelės rizikos susirgti KV grupės moterims (rizika per gyvenimą lygi arba didesnė nei 20 proc.) siūlo magnetinio rezonanso tyrimą atsižvelgiant į nacionalines ir tarptautines rekomendacijas [35–37]. Šiuo atžvilgiu strategijos bus skirtingos priklausomai nuo šalių sveikatos priežiūros sistemos skirtumų. Moteris, kurių rizika susirgti KV yra padidėjusi, raginama atlikti tyrimus, leidžiančius įvertinti skirtingų atrankinės patikros būdų tinkamumą.

Apibendrinimas

EUSOBI ir 30 nacionalinių krūties radiologijos organizacijų vienareikšmiškai pasisako už mamografijos taikymą populiacinei masinei atrankinei patikrai vykdyti, nes tai leidžia gerokai sumažinti mirtingumą nuo KV, leidžia sumažinti vietinio ir adjuvantinio gydymo poreikį moterims, dalyvaujančioms patikros programoje. Asmenys ir institucijos, abejojantys šio metodo nauda, nepaisydami didelio skaičiaus įrodymų, sukauptų per daugiau kaip 3 dešimtmečius, sukelia riziką moterų gyvybėms.

Dr. Laura Steponavičienė^{1, 2}, dr. Rūta Briedienė³

1 Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorija
2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedra
3 Nacionalinio vėžio instituto Radiologijos skyrius

Parengta pagal Europos krūties vaizdinimo draugijos (angl. European Society of Breast Imaging – EUSOBI) medžiagą.

Literatūra:

1. Globocan Online Analysis (http://globocan.iarc.fr/Pages/burden_ sel.aspx, accessed on June 3, 2016).
2. Sardanelli F, Helbich TH, European Society of Breast Imaging (EUSOBI) (2012). Mammography: EUSOBI recommendations for women’s information. Insights Imaging 3(1):7–10.
3. Saadatmand S, Bretveld R, Siesling S, Tilanus-Linthorst MM (2015) Influence of tumour stage at breast cancer detection on sur- vival in modern times: population based study in 173,797 patients. BMJ 351:h4901.
4. Lauby-Secretan B, Scoccianti C, Loomis D, International Agency for Research on Cancer Handbook Working Group et al (2015) Breast Cancer Screening – Viewpoint of the IARC Working Group. N Engl J Med 372(24):2353–2358.
5. Hofvind S, Sørum R, Thoresen S (2008) Incidence and tumor char- acteristics of breast cancer diagnosed before and after implementa- tion of a population-based screening-program. Acta Oncol 47(2): 225–231.
6. Cutuli B, Dalenc F, Cottu PH et al (2015) Impact of screening on clinicopathological features and treatment for invasive breast can- cer: results of two national surveys. Cancer Radiother 19(5):295– 302.
7. Dong W, Berry DA, Bevers TB et al (2008) Prognostic role of detection method and its relationship with tumor biomarkers in breast cancer: the university of Texas M.D. Anderson Cancer Center experience. Cancer Epidemiol Biomark 17(5):1096–1103.
8. Nagtegaal ID, Allgood PC, Duffy SW et al (2011) Prognosis and pathology of screen-detected carcinomas: how different are they? Cancer 117(7):1360–1368.
9. Paci E, EUROSCREEN Working Group (2012) Summary of the evidence of breast cancer service screening outcomes in Europe and first estimate of the benefit and harm balance sheet. J Med Screen 19(Suppl 1):5–13.
10. Colin C, Devouassoux-Shisheboran M, Sardanelli F (2014) Is breast cancer overdiagnosis also nested in pathologic misclassifica- tion? Radiology 273(3):652–655.
11. Hauge IH, Pedersen K, Olerud HM, Hole EO, Hofvind S (2014) The risk of radiation-induced breast cancers due to biennial mam- mographic screening in women aged 50-69 years is minimal. Acta Radiol 55(10):1174–1179.
12. Yaffe MJ, Mainprize JG (2011) Risk of radiation-induced breast cancer from mammographic screening. Radiology 258(1):98–105.
13. Brkljacić B, Miletić D, Sardanelli F (2013) Thermography is not a feasible method for breast cancer screening. Coll Antropol 37(2): 589–593.
14. Kemp Jacobsen K, Abraham L, Buist DS et al (2015) Comparison of cumulative false-positive risk of screening mammography in the United States and Denmark. Cancer Epidemiol 39(4):656–663.
15. Kemp Jacobsen K, O’Meara ES, Key D, et al (2015) Comparing sensitivity and specificity of screening mammography in the United States and Denmark. Int J Cancer 137(9):2198–2207.
16. Society of Breast Imaging. https://www.sbi-online.org/Portals/0/ Position%20Statements/2016/SBI%20ACR%20Response%20 to%20 USPSTF%20Recommendations.pdf. Accessed on February 8, 2016.
17. Oeffinger KC, Fontham ET, Etzioni R, et al (2015) Breast cancer screening for women at average risk: 2015 guideline update from the American Cancer Society. JAMA 314(15):1599–1614.
18. Freer PE (2015) Mammographic breast density: impact on breast cancer risk and implications for screening. RadioGraphics 35(2): 302–315.
19. Colin C, Prince V, Valette PJ (2013) Can mammographic assess- ments lead to consider density as a risk factor for breast cancer? Eur J Radiol 82(3):404–411.
20. Colin C, Schott AM, Valette PJ (2014) Mammographic density is not a worthwhile examination to distinguish high cancer risk wom- en in screening. Eur Radiol 24(10):2412–2416.
21. Brandt KR, Scott CG, Ma L, Mahmoudzadeh AP et al (2016) Comparison of clinical and automated breast density measure- ments: Implications for risk prediction and supplemental screening. Radiology 279(3):710–719.
22. McCormack VA, dos Santos SI (2006) Breast density and paren- chymal patterns as markers of breast cancer risk: a meta-analysis. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev 15(6):1159–1169.
23. Skaane P, Bandos AI, Gullien R et al (2013) Comparison of digital mammography alone and digital mammography plus tomosynthesis in a population-based screening program. Radiology 267(1):47–56.
24. Skaane P, Bandos AI, Gullien R, et al (2013) Prospective trial com- paring full-field digital mammography (FFDM) versus combined FFDM and tomosynthesis in a population-based screening pro- gramme using independent double reading with arbitration. Eur Radiol 23(8):2061–2071.
25. Ciatto S, Houssami N, Bernardi D, et al (2013) Integration of 3D digital mammography with tomosynthesis for population breast cancer screening (STORM): a prospective comparison study. Lancet Oncol 14(7):583–589.
26. Lång K, Andersson I, Rosso A, Tingberg A, Timberg P, Zackrisson S (2016) Performance of one-view breast tomosynthesis as a stand- alone breast cancer screening modality: results from the Malmö Breast Tomosynthesis Screening Trial, a population-based study. Eur Radiol 26(1):184–190.
27. Houssami N (2015) Digital breast tomosynthesis (3D-mammography) screening: data and implications for population screening. Expert Rev Med Devices 12(4):377–379.
28. Svahn TM, Houssami N, Sechopoulos I, Mattsson S (2015) Review of radiation dose estimates in digital breast tomosynthesis relative to those in two-view full field digital mammography. Breast 24(2):93–99.
29. Gur D, Zuley ML, Anello MI, et al (2012) Dose reduction in digital breast tomosynthesis (TM) screening using synthetically recon- structed projection images: an observer performance study. Acad Radiol 19(2):166–171.
30. Skaane P, Bandos AI, Eben EB, et al (2014) Two-view Digital Breast Tomosynthesis screening with synthetically reconstructed projections images: comparison with digital breast tomosynthesis with full-field digital mammographic images. Radiology 271(3): 655–663.
31. McDonald ES, Oustimov A, Weinstein SP, Synnestvedt MB, Schnall M, Conant EF (2016) Effectiveness of digital breast tomosynthesis compared with digital mammography: Outcomes analysis from 3 years of breast cancer screening. JAMA Oncol 2(6):737-743.
32. Gilbert FJ, Tucker L, Young KC (2016) Digital breast tomosynthesis (DBT): a review of the evidence for use as a screen- ing tool. Clin Radiol 71(2):141–150.
33. van Breest SV, Nederend J, Voogd AC, et al (2013) Trends in breast biopsies for abnormalities detected at screening mammography: a population-based study in the Netherlands. Br J Cancer 109(1):242–248.
34. Castellano I, Deambrogio C, Muscarà F, et al (2014) Efficiency of a preoperative axillary ultrasound and fine-needle aspiration cytology to detect patients with extensive axillary lymph node involvement. PLoS One 9(9), e106640.
35. Saslow D, Boetes C, Burke W, American Cancer Society Breast Cancer Advisory Group et al (2007) American Cancer Society guidelines for breast screening with MRI as an adjunct to mammog- raphy. CA Cancer J Clin 57(2):75–89.
36. Sardanelli F, Boetes C, Borisch B et al (2010) Magnetic resonance imaging of the breast: recommendations from the EUSOMA work- ing group. Eur J Cancer 46(8):1296–1316.
37. Mann RM, Balleyguier C, Baltzer PA, European Society of Breast Imaging (EUSOBI), with language review by Europa Donna–The European Breast Cancer Coalition et al (2015) Breast MRI: EUSOBI recommendations for women’s information. Eur Radiol 25(12):3669–3678.