Klausimas:

Sveiki. Radau sita jusu adresa narsydama internete. Daugiau neturiu nei kam pasakoti,nei kam rasyti,todel rasau jums. Taigi,pradesiu viska nuo pradziu. Preitu metu rugsejo menesi sumasciau I mokykla ateiti atsinaujinusi. Nusidaziau juodai plaukus,pradejau dazytis juodai nagus,akis. Tiesa,pries tai buvau paprasto stiliaus,niekuom is kitu neissiskirianti paaugle,taciau mano mastymas visad buvo keistas. Galbut ji pavadinkim ne keistu bet – emocionaliu. Taigi, mano naujoji isvaizda iskart uzkliuvo klasiokams,mokytojams. Na,mano stilius buvo Emo. Ne tik stilius,bet ir gyvenimo budas. Sito stiliaus daug kas nekencia,nes sio stiliaus atstovai buna labai jautrus,neretai save zaloja ir pan. Pirmasias dienas jie nekreipe daug demesio,bet po to prasidejo kosmaras,is kurio norejosi pabegti. Nuolatines patycios,uzgauliojimai,zeminimas… Kasdien sulaukdavau tokiu klausimu : kada nusivalysi tas akis? Kiek kartu per diena pjaustais? Kiek kartu per diena verki? Tu irgi zadi nusizudyt kaip tos mergos kur rode per kriminalinius tyrimus? Kada zudysies? Net pusbroliai,puseseres uzdavinejo panasius klausimus. Kartais jauciu kaip giminaiciai I mane ziuri lyg I kokia vargse. Bet po to pradeda ‘’varyti’’ : tu gal susitvarkyk,paziurek kaip atrodai… Ir panasiai… Is pradziu stengiaus tai ignoruoti,bet kai ant manes pradejo ‘’varyti’’ ir mokytojai,tai tapo nebepakenciama.. zinoma,visada turejau kelias drauges mokykloje,kurios sakydavo nekreipti demesio,kad cia tik mano gyvenimas,ir tik as sprendziu kaip atrodau. Ju zodziai priversdavo mane nusiraminti,bet tik kelioms minutems. Taigi,is noro pamirsti viska ka jauciu (ne tik del mokyklos,kita savo gyvenimo dali nelabai noriu pasakoti.) pradejau save zaloti. Pradejau pjaustytis venas.. kartais man uzeidavo kazkas,kad pradedavau dauzyti daiktus,Indus,net save pacia I sienas trankiau. Pradedavau nei is sio nei is to rekauti… mama mane kad mane setonas apsedo,nes viena minute budavau rami lyg angelelis,o kita jau rekdavau ant jos,ir trankydavau viska kas papuldavo po ranka. Rekdavau ant jos,kad ji manes nesupranta,kad nenoriu eiti I mokykla. Daznai apsimetinedavau kad blogai jauciuosi,kad leistu likti namie. Po kiek laiko,visi sitie dalykai peraugo I mintis apie savizudybe. (tiesa,pries 2metus bandziau zudytis. Taipogi,man buvo gili depresija,bet po to nepavykusio karto apie tai daugiau nebegalvojau) Dabar,jau 5menesi sedziu dar gilesneje depresijoje. Pjaustaus kasdien. Kartais net kelis kartus per diena. Uzpreita savaite bandziau zudytis, prisiryjau vaistu,bet pries tai buvau suvalgiusi kazka blogo,ir mane supykino,tai viska isvemiau,kartu isvemiau ir vaistus,ir nieko neatsitiko,neskaitant to kad organizmas buvo nusilpes. O as jau ir atsisveikinimo laiskus buvau parasiusi.. Ir viskas tapo nepakenciama. Nebegaliu gyventi be saves zalojimo. Negaliu isbuti nei dienos nepaziurejusi kaip teka kraujas is mano perpjautos rankos.. Karta,vos nepersipjoviau venu mamos akivaizdoje,grasinau jai kad nusizudysiu. Bet manau kad ji viska jau pamirso,nes tai buvo gana senai. O jeigu tik dabar ji pamatytu mano rankas….nors ne,geriau tegul nemato. Jauciuosi tokia vienisa. Visiskai.. nors zinau,kad yra kelios tikros drauges,kurios mane bet kada isklausytu. Bet as joms nieko nesakau. Galbut man patinka save kankinti..ne tik fiziskai,bet ir dvasiskai… Beje,nebetikiu dievu. Anksciau tikejau. Dabar mano idealas yra setonas. Nezinau kodel. Tikiu juo. Kartais atrodo,tarsi jis man padetu… Del to daug kas mano kad esu sataniste. Na,satanizmas mane tikrai labai traukia.. Bet koks skirtumas… Naktim nebemiegu. Kai reikia eiti i mokykla,nueinu miegoti mazdaug 2-3h.keliuosi apie 6.neissimiegu...Savaitgaliais ar kai nereikia i mokykla einu miegoti paryciais. Naktimis daznai iseinu pasivaikscioti,arba paprasciausiai sedziu prie lango,mastau,svajoju,pjaustausi,verkiu,klausausi muzikos... Turiu kelis sasiuvinius,kur aprasau taip kaip jauciuosi,kuriu dainas. Dar ten rasau eilerascius apie mirti,kuriu tekstus apie savizudybe,piesiu kazka susijusio su mirtim.. Zinoma,grupes kuriu klausausi irgi apdainuoja mirti,ar kazkas panasaus. Pvz viena daina kuria megstu : Bring me the horizon – suicide season. Arba : Eyes set to kill – young blood spills tonight. Tikriausiai nereikia ne sakyti apie ka jos,manau is pavadinimu aiskiai matosi… Dar,mano tie saves zalojimai,venu pjaustymasi pakenke ir mokslams. Per pamokas negaliu greit rasyti,skauda riesus. Karta buvau net susipjausciusi mokyklos tuolete,ir nedaug truko kad prarasciau samone…gerai kad atejo mano klasioke, ji man sutvarke zaizda,ir gryzom I pamoka lyg niekur nieko. Bet labiausiai tai pakenke kuno kulturos pamokai.. siais metais dar nei karto nedariau kuno kulturos, nes man skauda net kai darau paprasciausia kulversti… mokytojai sakau kad blogai jauciuosi ir pan,bet ji jau nebetiki,taigi trimestre is kuno kulturos man isejo lygiai dvejetas.. viena diena,kai jauciausi ypac blogai,susipjausciau ne tik rankas,bet ir kojas,sonus..zodziu,vos ne visa savo kuna…. Ir ta diena mokykloje vaiksciojau kaip invalide… negalejau ne pastoveti,jauciau kaip griunu,nei pasedeti,skaudejo zaizdas….zinoma,aplinkiniai ne nenumane kas man yra… Man kartais taip norisi visus kankinti,kad jie pajaustu tai,ka jauciu as… kad pajaustu bent truputi,ka as jauciu kai save pjaustau… Tiesa..yra vaikinas,kuri myliu.. bet apie ji galesiu papasakoti veliau,jei noresite. Neseniai buvo mano gimtadienis. per ji zadejau nusizudyti. bandziau persipjauti venas,bet pusesere mane rado vonioje,ir viskas buvo gerai..O galejo taip nebuti. Galejau mirti. As noriu nusizuduyti,as noriu mirti...greit vel bandysiu zudytis. nezinau,ar tai bus tik eilinis bandymas,ar istiesu man pavyks iseiti is sio ziauraus pasaulio. Jau ir turiu suplanavusi kada,kaip,kur... Nors zinau,kad mano siela neras ramybes po mirties,bet as nebegaliu,as tiesiog nebegaliu viso to iskesti. Man per daug skaudu… as per daug saves nekenciu… Gaila,kad ta diena kai turejau gimti,manes niekas neklause, ar noriu kad mane paleistu I gyvenima. Jeigu butu paklause,buciau grieztai atsisakiusi…